Papiktino vos 9 eurų kompensacija už šildymą: savivaldybė guodžia, kad kiti gauna dar mažiau

Gyventojai su nerimu laukia sausio ir vasario mėnesių sąskaitų. Už šalčiausius mėnesius mokėti reikės dar daugiau, todėl vos kelių eurų kompensacijos, anot jų, mažai tepadės.

Tuo metu savivaldybės komentuoja, kad kompensacijų dydis priklauso gyvenamojo ploto, šeimos narių skaičiaus, kitų gaunamų išmokų, oro temperatūros ir t.t. Taip pat skaičiuoja, kad mažiausios kompensacija gali nesiekti ir 1 euro.

Su nerimu laukia šalčiausių mėnesių sąskaitų

Kristina iš Jonavos pasakojo, kad jos šildymo kompensacija už paskutinį mėnesį siekė 8,9 euro.

„Esu vieniša mama, auginu vaiką su negalia. Pernai birželį su paskola įsigijau butą, tačiau jis kampinis ir šaltas. Už paskutinį mėnesį sulaukėme beveik 35 eurų sąskaitos. Tačiau baiminuosi, kad už sausį ar vasarį reikės mokėti kelis kartus daugiau. 

Kodėl savivaldybė skiria tokias mažas kompensacijas? Juk gavus 50 eurų ar dar didesnę sąskaitą už šildymą, tie 9 eurai beveik niekuo nepadės“, – skundėsi moteris.

Ruošiasi keisti šildymo kompensacijų tvarką: gyventojams šildymo sezonas atsieitų dar pigiau

Didžiausios ir mažiausios kompensacijos

Jonavos rajono savivaldybės atstovas spaudai Evaldas Utyra komentavo, kad kompensacijų už būsto šildymą dydis priklauso nuo būsto, už kurį prašoma skirti kompensaciją, bendro ploto, naudingo ploto, vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų pajamų, valstybės remiamų pajamų dydžio, šildymo dienų skaičiaus, suvartoto elektros, dujų ar kito kuro kiekio, vidutinės oro temperatūros.

Anot jo, Jonavos rajono savivaldybėje nuo 2023 metų rugsėjo 1 d. iki 2023 metų gruodžio 31 d. iš viso buvo priimti 5338 prašymai dėl kompensacijų už būsto šildymą skyrimo. Iš jų 1322 prašymai kompensacijoms už būsto šildymą gauti, kai būstas šildomas elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

„Kai būstas šildomas dujomis, kompensacijos apskaičiuojamos kas mėnesį už kiekvieną parėjusį mėnesį. Už 2023 m. spalio mėn. mažiausia kompensacijos suma buvo 8,30 euro, didžiausia – 124,14 euro, už 2023 m. lapkričio mėn. mažiausia kompensacijos suma buvo 7,26 euro, didžiausia – 269,65 euro.

Kai būstas šildomas elektra, kompensacijos apskaičiuojamos kas mėnesį už kiekvieną parėjusį mėnesį, už 2023 m. spalio mėn. mažiausia kompensacija buvo 8,75 euro, didžiausia – 159,70 euro, už 2023 m. lapkričio mėn. mažiausia kompensacijos suma – 34,98 euro, didžiausia – 484,81 euro“, – skaičiavo E. Utyra.

Pasak jo, kompensacijų, kai būstas šildomas kitu kuru (malkomis), kurio faktinės sąnaudos kas mėnesį nenustatomos, paskirta mažiausia suma per mėnesį buvo 0,95 euro, didžiausia – 202,45 euro.

Trečdaliui gyventojų – mažiausios kompensacijos 

Vilniaus savivaldybė skaičiavo, kad šį šildymo sezoną iki sausio mėnesio būsto šildymo kompensacijos (centralizuotai besišildantiems ir kitus šildymo būdus naudojantiems) buvo skirtos 17,3 tūkst. Vilniaus savivaldybės gyventojų.

„Didžiausia per šį laikotarpį skirta kompensacija siekė 145 eurus, bendras kompensacijų už šildymą vidurkis – 37,6 euro. Iki 30 eurų dydžio kompensacijas gavo apie 6,5 tūkst. gyventojų.

Primename, kad šildymo kompensacijos dydis priklauso nuo gyventojo gaunamų pajamų dydžio, kartu gyvenančių asmenų skaičiaus, būsto ploto ir kitų veiksnių“, – komentavo savivaldybė.

Didžiausios sąskaitos už gruodį sieks beveik 90 eurų

Vilniaus šilumos tinklai suskaičiavo, kokio dydžio sąskaitų gyventojai netrukus sulauks už lapkričio mėnesio šildymą, kuris nuo 2016 m. buvo šalčiausias.

Lapkritį šilumos kilovatvalandė vilniečiams kainavo 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 8,37 ct/kWh be PVM. Praėjusiais metais, kai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje buvo ir mažasieris mazutas, pasirinktas siekiant suvaldyti rekordiškai augusias energetinių išteklių kainas, šiluma sostinėje kainavo 8,77 ct/kWh be PVM.

Šį šildymo sezoną mažasierį mazutą pakeitė reikšmingai atpigusios gamtinės dujos, tačiau kol Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas veikia bandomuoju režimu, bendrovė šilumai gaminti naudoja daugiau gamtinių dujų.

„Sąskaitos už šildymą apskaičiuojamos šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Kuo žemesnė lauko oro temperatūra, tuo didesnis būsto šilumos poreikis vienam kvadratiniam metrui apšildyti. Daugiau šilumos pareikalauja ir tirpstant sniegui susidaranti drėgmė bei stiprus vėjas.

Deja, oro sąlygos nepriklauso nei nuo šilumos tiekėjų, nei nuo pačių klientų, tačiau būtent tai lemia sąskaitų dydį, nors šilumos kilovatvalandės tarifas ir mažesnis“, – sakė Vilniaus šilumos tinklai Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas. 

Anot šilumos tiekėjo, sąskaitos dydžiui didelę įtaką turi ir pastato energetinis efektyvumas, kuris priklauso tik nuo pačių gyventojų. Net ir vizualiai panašiuose daugiabučiuose mokėtina suma už šildymą gali skirtis 40 ar daugiau procentų, kadangi neapšiltinti, šilumai labiau laidūs pastatai šilumos vartoja daugiau.

„Mažiausios sąskaitos pasieks naujos statybos, energetiškai efektyvių daugiabučių namų gyventojus. Už 50 kv. m. ploto buto šildymą tokiame daugiabutyje vidutinė lapkričio mėnesio sąskaita siekia 28 eurus, pernai – 24 eurus, o renovuotame daugiabutyje – 51 eurą, pernai – 50 eurų.

Daugiausiai už šilumą tenka mokėti senų, nerenovuotų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojams, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos. Tokio būsto vidutinė šildymo sąskaita šiemet siekia 88 eurus, pernai vidutinė sąskaita buvo panaši – 87 eurai“, – sakė L. Jakubauskas.