Pajūrio verslininkai skundžiasi dėl padidinto VMI dėmesio: jaučiamės nusikaltėliais, trukdo dirbti
(1)Tačiau vos pradėjus dirbti ne vieną suerzino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir kitų priežiūros institucijų dėmesys: kai kurie verslininkai guodžiasi, esą į juos žiūrima it į nusikaltėlius. VMI atkerta, kad pažeidimai įmonėse nesiliauja kartojęsi.
Tikrinimai nepatinka nė vienam
Šventojoje įsikūrusios „Vilos Ingos“ savininkė Inga Rušinskienė džiaugiasi šiltais orais ir vis gausiau atvykstančiais poilsiautojais. „Lyginant su praeitais metais, šiemet yra daugiau žmonių. Tai greičiausiai pakoregavo karantinas, kad negali žmonės į užsienį išvažiuoti“, – portalui lrytas.lt pasakojo ji.
Verslininkė sako pastebėjusi, kad VMI Šventojoje tikrina visus verslininkus. „Bet šiaip visi tvarkingai dirba, negirdėti, kad kas nors pažeidinėtų įstatymus“, – tikino I.Rušinskienė.
Kažkada tikrintojai yra užėję ir į jos poilsinę, tačiau jokių pastabų moteris sako nesulaukusi. „Tokie užėjimai žinoma, kad kelia įtampą, bet esame nedideli poilsio namai, nepriimame daug žmonių, turbūt dėl to daug dėmesio ir nesulaukiame“, – svarstė verslininkė.
Nidoje esančios „Gėlių Vilos“ savininkė Odeta Čepienė, nors kol kas dar nesulaukė VMI vizito, bet teigia, kad visada yra jam pasiruošusi.
„Nelabai šių vizitų sureikšminame. Dirbame su verslo liudijimais kaip įmonė, tai jie turbūt mato, kas ir kaip“, – kalbėjo ji.
Poilsiautojų šiuo metu verslininkė sako sulaukianti išties daug, tačiau, kai buvo pradėta kalbėti apie galimybę išvykti į užsienį, jų šiek tiek sumažėjo. „Kai kas, kas buvo užsisakę vietą labai toli į priekį, atšaukė rezervaciją, bet į jų vietą atsiranda kiti.
Pradedame sulaukti užsieniečių – pernai jų neturėjome visiškai, o dabar jau vietas tokiam vėlesniam laikotarpiui, rugpjūčio mėnesiui, rezervuojasi vokiečiai. Galbūt laukia, kol pradės veikti skiepai“, – portalui lrytas.lt pasakojo O.Čepienė.
Restorano Palangoje „Šilelis GastroPub“ administratorius Nerijus Dirmeikis džiaugiasi prie restorano besidriekiančiomis eilėmis. Ir, nors sulaukia visokių tikrintojų, bet tikina, kad viskas praeina sklandžiai. „Šiemet kol kas buvo atėję patikrinti tik iš higienos inspekcijos, pasižiūrėjo, kaip dirbame atsidarę po karantino, tuo labiau, kad neseniai restorane darėme remontą“, – kalbėjo jis.
Visgi vyras atviras: visų inspekcijų vizitai visada erzina, nes šiek tiek trukdą dirbti. „Dar jeigu ateina per kokius dienos pietus, kai labai daug klientų ir daug darbo, ir tenka viską mesti ir bėgti... Na bet ką padarysi“, – numojo ranka pašnekovas.
N.Dirmeikis taip pat atvirai pripažįsta, kad pastabų iš tikrintojų sulaukia kiekvieną kartą. „Mat kasmet vis yra naujovių, įvedami nauji reikalavimai. Vienais metais sulaukiame pastabų dėl dalykų, dėl kurių nesulaukėme praeitais – tai dezinfekcinio prirūksta vienoje vietoje, tai kokį peilį liepia naują nusipirkti, žodžiu, smulkmenos.
Daug kas dar priklauso ir nuo pačių tikrintojų. Būna visaip. Bet kažkokių kritinių pastabų dar nėra buvę“, – portalui lrytas.lt pasakojo jis ir pridūrė, kad patikrinimai nepatinka visiems verslininkams, bet visi su tuo susitaiko. Tiesiog atlaiką tą kelių valandų spaudimą vieną dieną ir dirbą toliau.
Jaučiasi laikomi nusikaltėliais
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė, nors teigia, kad asociacija visada pasisako už skaidrumą ir sutinka, kad verslus reikia prižiūrėti, tačiau išreiškė nuostabą dėl institucijų darbo.
„Taip, jie daro savo darbą, esame tikrinami kiekvienais metais VMI, Darbo inspekcijos, Maisto ir veterinarijos tarnybos ir dar kelių institucijų, visi suprantame, kad sezono metu patikrinimų visada padaugėja, nes didesnis poilsiautojų srautas, bet šiais metais į šiuos patikrinimus verslas sureagavo labai jautriai.
Dėl pandemijos buvo labai sunkūs metai, visi buvome prastovose. Kai grįžome į darbus, verslininkai stengėsi atstatyti kolektyvus, nes ir kompetencijas žmonės praradę, ir šiaip namuose užsisėdėję, su darbuotojais teko dirbti ir psichologiškai. Tačiau vos tik grįžome, iškart sulaukėme puolimo.
Jaučiamės kaip nusikaltėliai, o dar ir kai kurių institucijų tikrintojų manieros ne visada tinkamos. Vos pradėjus dirbti, kai dar kituose miestuose verslas pilnu pajėgumu nė nestartavo, mums iškart uždėjo štampą, kad esame nusikaltėliai, kažką slepiame“, – portalui lrytas.lt kalbėjo I.Valaitienė.
Anot jos, verslas taip pat su nerimu žvelgia į pasirodančias naujienas apie naujas koronaviruso atmainas. Nors birželis puikus, orai palankūs atostogoms ir šis mėnuo geresnis negu praeitų metų, taip pat kalbama apie karantino nutraukimą, bet kol kas dar sunku pasakyti, kokia bus visa vasara.
Užaugo nauja verslininkų karta
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako abejojantis, kad šiemet kurortuose padaugės nusižengimų. Atitinkamos institucijos gali griežčiau tikrinti verslininkus, tad galimybių papildomai pasipelnyti praktiškai nebus, įsitikinęs jis.
„Be to, karantino režimas švelnesnis, valdžia žada, kad birželis išvis bus paskutinis karantino mėnuo, tad sulaukęs atlaisvinimų ką nors pažeisti verslas jau nebus linkęs, nes norės dirbti“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė ekonomistas.
A.Izgorodinas taip pat atkreipė dėmesį, kad labai keičiasi pačių verslininkų mentalitetas – ateina jaunesnė karta, kuri gerokai atsakingiau žiūri į verslą ir „žaidžia pagal taisykles“.
Be to, šešėlinės ekonomikos mažėjimui įtakos turi ir didėjanti gyventojų perkamoji galia. „Šiais ir praeitais metais gana stipriai augo ir dar augs atlyginimai, darbo rinka Lietuvoje gana karšta, turime sektorių, kur darbuotojų skaičius didesnis nei buvo prieš pandemiją. O kai didėja atlyginimai, gyventojų motyvacija pirkti šešėlines prekes mažėja“, – tikina ekonomistas.
Jo teigimu, kad šešėlinė ekonomika mažėtų ir toliau, turi būti labai protinga mokesčių politika. Lietuva turi vieną didžiausių pridėtinės vertės mokesčių (PVM) Europos Sąjungos (ES) mastu, bet tuo pačiu metu turi labai mažai PVM lengvatų. Kitos ES šalys, turinčios didelį PVM, turi ir nemažai lengvatų.
„Todėl kad ir, pavyzdžiui, akcizus reikėtų didinti labai atsargiai ir apgalvotai, ir paskaičiuoti, ar jų didinimas neprives gyventojų prie šešėlinės produkcijos vartojimo. Mokesčių politika turi būti labai protinga ir pragmatiška“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Pažeidimai įmonėse kartojasi
Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė portalui lrytas.lt komentavo, kad pastaruoju metu stebima prastėjanti mokesčių mokėtojų elgsena.
Šiemet kontrolės metu VMI lankantis viešojo maitinimo įstaigose 8 iš 10 atvejų buvo nustatyti įvairūs pažeidimai, net apie 80 proc. jų yra susiję su pajamų neapskaitymu – pavyzdžiui, neišduodami kvitai, kasose neapskaitomi pinigai.
„Nors kontrolės metu nustatytų pažeidimų pobūdis išlieka panašus, kaip ir ankstesniais metais, tačiau atskleidžiama ir kokybiškai kito lygmens piktnaudžiavimo atvejų.
Pavyzdžiui, klastodamos ūkinių operacijų duomenis, įmonės pasitelkia programinę-techninę kompiuterinių kasos aparatų įrangą: viena iš pajamų neapskaitymo schemų, kai pasinaudojant „nurašymo“ funkcija įvykdyti užsakymai įforminami kaip „išmetimai“, kita – pritaikomos didelės nuolaidos, pavyzdžiui, 80-99 proc.
Taip pat apskaitoma mažesnė nei realiai esanti kaina – vietoje 3 eurų apskaitoma tik 30 centų ir toks kvitas išduodamas klientui. Analizuojant įmonių duomenis nustatoma ir atvejų, kai įmonės, vengdamos apskaityti pajamas, tuo pačiu neapskaito ir įsigytų prekių“, – sakė V.Okuličienė.
Jos teigimu, nustatyta ir nelegalaus darbo atvejų – pernai ir šiemet vien VMI nustatė 27 tokius atvejus, o kai kuriose įstaigose aptikta ir ne po vieną nelegalų darbuotoją.
Nors tos įmonės, kuriose kontrolės metu buvo nustatyta pažeidimų, susijusių su pajamų neapskaitymu, sulaukė pakartotinių VMI vizitų, tačiau daugeliu atvejų pažeidimai kartojosi, jų nustatyta daugelyje (68 proc.) dar kartą aplankytų įmonių.
Pirmą kartą už pažeidimus 20-200 eurų dydžio bauda skiriama darbuotojui, o jei pažeidimai kartojasi, atsakomybė papildomai tenka ir įmonės vadovui –jam skirta bauda gali siekti 450-2700 eurų. Tais atvejais, kai VMI įmonių veikloje įžvelgia nusikalstamos veikos požymių, perduoda informaciją teisėsaugai.
Pažeidimų kontrolės metu fiksuojama ir apgyvendinimo įstaigose. Vienas dažnesnių pavyzdžių privačiame sektoriuje – neregistruota veikla teikiant šias paslaugas, kai neįsigyjamas verslo liudijimas ir veikla niekaip kitaip nėra įregistruojama, kai tai yra privalu.
Stebėsenos metu taip pat nustatoma atvejų, kad kai kurie gyventojai „pamiršta“ apskaičiuoti ir deklaruoti įsigytų tarpininkavimo paslaugų pardavimo PVM, nustatyta ir atvejų, kai mokėtojai nedeklaravo visų pajamų pagal išrašytas sąskaitas.
Neapskaitytos pajamos siekia milijonus
Šiemet ir pernai vien viešojo maitinimo sektoriaus priežiūros metu šalies mastu nustatyta apie 780 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, nustatyta neapskaitytų / nedeklaruotų pajamų suma viršijo 2,7 mln. eurų ir yra daugiau nei dukart didesnė nei per visą 2018-2019 m. laikotarpį.
„Iki pandemijos situacija šalies tiek viešojo maitinimo, tiek apgyvendinimo sektoriuose nuosekliai gerėjo: pavyzdžiui, viešojo maitinimo sektoriuje 2017-2019 m. įmonių pardavimai padidėjo daugiau nei ketvirtadaliu, kai pirkimai taip ženkliai neaugo, daugėjo pelningai dirbančių įmonių.
Darytina išvada, kad mokesčių mokėtojų sąmoningumas augo, o tai atspindėjo ir deklaruoti mokėtini mokesčiai – 2017-2019 m. jie augo net 70 proc.
Nors pirmo karantino metu pandemija paveikė 70-80 proc. šio sektoriaus įmonių, jų pardavimai mažėjo 30 ir daugiau procentų, tačiau pernai vasarą verslas atsitiesė ir beveik pusės mokesčių mokėtojų pardavimai pasivijo ir viršijo 2019 m. lygį.
Nuo 2021 m. kovo mėnesio vėl stebimas šio sektoriaus pardavimų augimas. Apgyvendinimo sektoriuje šalies mokesčių mokėtojų pardavimai pernai, palyginus su 2019 m., mažėjo apie 40 proc., kai Palangos ir Neringos išsilaikė, kaip ir 2019 m., o vasaros laikotarpiu augo: Neringoje – 14 proc., Palangoje – 18 proc.“ – kalbėjo V.Okuličienė.
Jos teigimu, labai svarbu ir tai, kad įmonėms, kuriose nustatoma mokestinių pažeidimų, gresia prarasti patikimo mokesčių mokėtojo statusą ir patirti iš viso to išplaukiančias neigiamas pasekmes.
Mokesčių mokėtojui neatitinkant minimalių teisės aktuose įtvirtintų patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, šių kriterijų neatitikimas suteikia teisę institucijoms nesuteikti paramos gavėjo statuso arba jį panaikinti, įmonė gali prarasti kitas galimybes. Pavyzdžiui, šis atitikimas vertinamas įmonei siekiant valstybės pagalbos, mokesčių sumokėjimo atidėjimo.
VMI vartotojams visais atvejais pataria įsigyjant paslaugą reikalauti kvito ar kito apskaitos dokumento – taip įsitikinsite, kad paslaugą jums suteikė veiklą įregistravęs asmuo, o gavę kvitą (įsitikinkite, ar jis fiskalinis, t. y., galutinis) ar jam tolygų apskaitos dokumentą, atidžiai peržvelkite, ar jame užfiksuoti duomenys yra teisingi (pavyzdžiui, sumokėta suma).
Kilus abejonių dėl galimai slepiamų mokesčių prašoma apie tai informuoti VMI – apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildžius elektroninę formą VMI internetinėje svetainėje (https://www.vmi.lt/evmi/stop-seseliui). Pranešėjų anonimiškumas garantuojamas.
Rašyti komentarą