Pajūrio verslininkai pasakoja, kaip sekėsi šią vasarą: įvyko tai, ko nebuvo keletą metų

Vasara patenkintas, nors klientai jau taupesni

Viešbučio „Palangos žuvėdra“ vadovas Kristupas Šliogeris šia vasara nesiskundžia: „Sėkmingas, darbingas laikas, žmonių buvo. Atrodo, kad mūsų pajūris yra per mažas, palyginti su tuo, kiek yra norinčių atvykti. Paklausa yra didesnė nei pasiūla.

Viešbučio užimtumas visada siekė beveik 100 proc., nebent vienas kitas laisvas kambarys likdavo.

Po truputį augo ir mūsų kaimynų – lenkų, latvių, estų – srautai. Jie sudarė apie 5–10 proc. mūsų klientų. Kai pabendraujame su estais, jie sako, kad atvyksta čia atostogauti dėl mažesnių kainų, čia viskas pigiau nei Estijoje, o ir netoli. Tad jau vien atvažiuodami čia atostogauti jie sutaupo.

Tai vasara skųstis negaliu.“

Restorane žmonių taip pat nesumažėjo, visgi pastebėta, kad šioje vietoje lietuviai jau linkę kiek pataupyti – dažniau rinkosi pigesnius patiekalus ir gėrimus, ko anksčiau nebūdavo.

„Skaičiai nėra drastiški, kelių procentų ribose, bet pokytis pastebėtas. Pastaruosius penkerius metus matėme beprotišką vartojimo tempą, žmonių užmojai buvo dideli, bet tai vieną dieną turėjo baigtis, pinigų taškymas turėjo sustoti.

Mes to tikėjomės ir tai dabar matome – žmonės elgiasi racionaliau, daugiau skaičiuoja, apsvarsto įvairesnius variantus, ieško pigesnio“, – portalui lrytas.lt pasakojo K.Šliogeris.

Patiekalų kainų jis drastiškai nedidino, tikino, kad jos pakilo galbūt apie 5–10 proc. dėl brangusių maisto produktų bei kylančių atlyginimų. Anot pašnekovo, atvykusieji restorano meniu galėjo išvysti apie euru padidėjusias patiekalų kainas, kai tuo metu viešbučio kambarių kainos, palyginti su praėjusiais metais, praktiškai neaugo.

Pinigų vos užtenka, bet kainų didinti negalėjo

Palangos apgyvendinimo paslaugų smulkiųjų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė taip pat teigė kainų nedidinusi. Pasak jos, to negalėjo padaryti praktiškai nė vienas verslininkas, mat kitu atveju tiesiog praras klientus.

„Vasara panaši į praėjusių metų, nors, aišku, orai šiemet mūsų nelepino, buvo tikrai prastesni. Bet nėra ko čia daug dejuoti. Kas mums padės? Niekas. Orą duoda ponas Dievas, o visa kita – mūsų rankose.

Jei kainas padidinčiau, liktų tik sėdėti ir žiūrėti pro langą. Viskas. Neturime iš ko rinktis, todėl kainų nedidiname. Esame patenkinti, kad bent kažkas atvažiuoja“, – portalui lrytas.lt teigė ji.

Nors daugelis verslininkų naudojasi „Booking.com“ platforma, ilgamečiai klientai neretai patys tiesiai skambindavo nuomotojams ir klausdavo dėl užimtumo, kainų, tada dar ir pasiderėdavo. Kaip sakė I.Švanienė, jei, pavyzdžiui, kambario nuoma siekdavo 60 eurų, o klientas prašydavo ją 5 eurais sumažinti, dažniausiai net nebūdavo bandoma atsisakyti to daryti.

„Visada daromos nuolaidos. Kaip sakau, geriau žvirblis rankoje nei varna medyje. Jei nuomotojai nors šiek tiek mąsto, tikrai vadovaujasi tuo principu“, – kalbėjo ji.

Taip didelių turtų neužsidirbama. Išaugus komunalinių mokesčių sąskaitoms, maisto, chemijos prekių kainoms, I.Švanienės teigimu, šiaip ne taip užsidirbta 9–10 mėn. išgyventi, bet pinigus leisti teks itin taupiai, viskam taip pabrangus pinigų daug nelieka.

Galima pagalvoti, kad jei lėšų taip trūksta, galima tiesiog padidinti apgyvendinimo paslaugų kainas. Tačiau I.Švanienė tam nemato jokių galimybių. Ji, priešingai nei K.Šliogeris, sako, kad šiuo metu pasiūla kaip tik viršija paklausą, apgyvendinimo vietų yra daugiau nei poilsiautojų, tad vienam verslininkui tenkantis nuomininkų skaičius mažėja.

Taip pat neretas per pandemiją ar po jos įsigijo nekilnojamąjį turtą (NT) pajūryje, taigi vykdami atostogų apsistoja jau savame, o ne nuomojame būste. Dažnai tokie asmenys sumąsto iš to dar ir uždirbti, tad, kai pačių pajūryje nėra, savo NT nuomoja kitiems atostogautojams. Tai dar labiau išbarsto klientus po skirtingus nuomotojus ir didina konkurenciją, tad kainos nebekyla.

Dar viena priežastis, kodėl verslininkai kainų didinti negali, yra tai, kad ir gyventojų piniginės nebėra tokios storos kaip anksčiau. Viskam brangstant jie ėmė šiek tiek taupyti ir atostogų sąskaita.

„Visą vasarą turėjome daugiau tokių žmonių, kurie atostogaudavo po kelias dienas. Daugiau sau leisti jie tiesiog negali. Jei asmuo nusprendžia pajūryje likti savaitę, tai jau yra prabanga, bet dažniausiai visi atvažiuodavo penktadienį ir sekmadienį jau išvykdavo.

Tai ir kainų negalime pakelti, žmonės jau ir taip yra nuskurdę, nuplikę. Kad gerai gyvename, girdžiu tik per televizorių, o iš tiesų niekas to nejaučia. Pajamos nedidėja tiek, kiek išlaidos. Vis bandome išsirinkti protingus politikus, bet kai paklausau, ką jie kalba, plaukai šiaušiasi. Niekas valstybėje nėra sureguliuota, o turėtų būti“, – paminėjo pašnekovė.

Privačius nuomotojus rečiau renkasi ir užsieniečiai, anot I.Švanienės, matyti tik vienas kitas lenkas ar latvis, kai anksčiau jų būdavo daugiau.

Regėjo net sumažėjusias kainas

Portalų „Priejūros.lt“ ir „Prieežero.lt“ vadovo Lauryno Šertvyčiaus teigimu, poilsiautojų skaičius šią vasarą panašus į 2019 m. ir ankstesnius metus – situacija sugrįžo į priešpandeminį lygį. Atostogautojų Lietuvos pajūryje yra kiek sumažėję dėl paprasčiausių priežasčių – orai kiek prastesni nei anksčiau ir po pandemijos vėl visi laisvai gali keliauti į užsienį.

Dėl lietingų ir vėsesnių orų, augančios nuomos pasiūlos ir gyventojų bandymo taupyti L.Šertvyčius sezono viduryje stebėjo net mažėjančias kainas, o to jau keletą metų nebuvo.

„Tai nevyko masiškai, bet buvo ne vienas ir ne du tokie atvejai. Rinka yra rinka. Pasiūla auga, o paklausa – ne, ji net sumažėjo, palyginti su pandeminiais metais, o ir brango viskas, palūkanos auga, tad turintieji paskolas šiemet tikrai mažiau pinigų skyrė atostogoms.

Nuomotojai turi reaguoti į situaciją, daug metų dirbantieji supranta, kad turi ką nors daryti, tad liepą tikrai buvo sumažinusių kainas, dariusių nuolaidas, siūliusių įvairių privalumų, priėmusių poilsiautojus trumpesniam laikui, nors dažniausiai norima išnuomoti kuo ilgesniam, bet teko derintis prie situacijos.

Šią vasarą norėjus išnuomoti patalpas teko tikrai nemenkai padirbėti“, – portalui lrytas.lt apibendrino vasarą L.Šertvyčius.

Į Neringą vėl grįžta užsienio turistai

Rūškanų veidų yra ir Neringoje – dėl prastesnių orų dalis verslininkų sulaukė mažiau klientų, juk šildanti saulė lietuviams ir yra svarbiausia, tad jei dienos lietingos ir vėsios, jie geriau patraukia užsienin.

Dėl šios priežasties neretas verslininkas ir kainų stipriai nedidino. Restoranuose, kavinėse pavalgyti šiemet gal ir brangiau, bet už nakvynę mokėta kone tiek pat, kiek ir pernai.

Anot Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotojos Angelinos Ivanovos, sezonui baigiantis kai kurios apgyvendinimo įstaigos kainas net planuoja mažinti 5–10 proc.

Visgi dalis Neringos verslininkų nedrąsiai pripažįsta, kad šių metų vasara jiems net kiek geresnė nei pernai, mat po truputį grįžta Vokietijos turistai, atvyksta ir latviai, prancūzai, olandai, kraštą atranda ir centrinės Europos gyventojai, pavyzdžiui, čekai, daugėja svečių iš Lenkijos, kurių anksčiau nebūdavo matyti, portalui lrytas.lt nurodė A.Ivanova. Pasitaiko vienas kitas atvykėlis ir iš Jamaikos, Peru, Kosta Rikos, Argentinos, Brazilijos, Ganos ir Kolumbijos.

Būtent užsieniečiai Neringą dažniau lanko kaip UNESCO teritoriją, daugiau laiko leidžia gamtoje, nori pažinti Kuršių nerijos nacionalinio parko išteklius, o štai lietuviai čia atvyksta pailsėti, pasikaitinti saulėje.