Pagalbos prireiks ištisiems sektoriams: Lietuvos ekonomikai artimiausi mėnesiai nieko gero nežada

Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą kainą moka ir lietuviai. Ir ne tik pirkdami negendantį maistą, medikamentus, kurie siunčiami į okupanto niokojamą valstybę, ar pervesdami pinigus paramos organizacijom, - rašo portalas lrytas.lt.



 

Degalų kainos nuo karo pradžios šoktelėjo net keliasdešimčia centų už litrą ir dabar sparčiai artėja prie 2 eurų.

Nieko nuostabaus, nes vasario viduryje naftos barelis kainavo vos per 90 dolerių (80 eurų), o dabar jau priartėjo prie 130 dolerių (116 eurų). Smarkiai šokinėja ir gamtinių dujų kainos.

Nieko gero nežada ir artimiausi mėnesiai. Ekonomistai prieš 2022- uosius tikėjosi, kad įsismarkavusi infliacija savo piką pasieks jau pirmąjį pusmetį, bet nieko panašaus nevyksta: vasarį vartojimo kainos Lietuvoje buvo 14,2 proc. didesnės nei prieš metus ir 1,18 proc. didesnės nei sausį.

Todėl infliacijos viršūnės galima tikėtis geriausiu atveju prasidėjus vasarai. Taigi bent kurį laiką toliau brangs ne tik benzinas ar dyzelinas, bet ir maisto produktai.

Valstybės įsikišimo norėtų ir verslas

Tiesa, vargu ar kas nors sukurs pagalbos mechanizmą įmonėms, kurios buvo investavusios Rusijoje ar Baltarusijoje ir dabar graužiasi nagus. Mat šiuo atveju jų savininkai atsakingi patys, nes apie didžiulę riziką dirbant šiose šalyse buvo įspėta jau seniai.

Bet mūsų valdžia pirmiausia turėtų užtikrinti, kad rusiškos ir baltarusiškos žaliavos nepasiektų Lietuvos ne tik tiesiogiai (tai jau sunkiai ir įmanoma), bet ir aplinkiniais keliais.

Atitinkamai turėtų būti apsaugota rinka, pavyzdžiui, neparduodant medienos užsienyje, o perdirbant ją Lietuvoje, kad gamyklos turėtų pakankamai išteklių.

Kai kuriuose sektoriuose problemų bus apstu. Antai statybininkai jau seniai skundėsi dėl pandemijos metu smarkiai pabrangusių medžiagų, o dabar prasidės ir jų deficitas.

Tarkime, didelė dalis metalo gaminių buvo importuojama iš Ukrainos, bet dabar šios šalies pramonė daugiausia dirba karo reikmėms.

Tas pat galioja dolomito ar granito skaldai, kurios didžioji dalis iki šiol patekdavo iš Baltarusijos, nors ja galėtų aprūpinti tiek Lietuvos, tiek Švedijos tiekėjai.

Antai krova Klaipėdos uoste gali sumažėti perpus, o gal ir dar labiau.

Neabejotina, kad daug pajamų neteks ir „Lietuvos geležinkeliai“.

Archyvų nuotr.



 

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Sidebar placeholder