Pagal daugiabučių renovacijos spartą Palanga – ketvirta šalyje, didmiesčiai – už jos

Anot aplinkos viceministro, renovacijos skirtumai tarp savivaldybių rodo savivaldos darbo vaisius.

Tai rodo savivaldos aktyvumą ir reikšmę. Taip pat tai reiškia, kad be savivaldos įsitraukimo tas procesas yra sudėtingas ir lėtas.

"Tad tai irgi viena iš pagrindinių veiklos krypčių, tai padėti savivaldai, kelti kvalifikacijas ten, kur jų nėra, duoti įrankius, bendrauti su gyventojais“, – sakė aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.

Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempas iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Tačiau kaip pasiekti tikslą, kai daugiabučių renovaciją vis vejasi istorijos apie nekokybiškus darbus ir didžiules papildomas investicijas.

D. Kvedaravičius sako, kad daugiabučių renovacija yra ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos vienas iš prioritetų. Anot jo, pastatai turi didelę įtaką klimato kaitai: apie 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiria būtent energetiškai neefektyvūs, seni pastatai.

„Mūsų tikslas yra toks, kad 2024-2025 metais turėtume pasiekti 1000 renovuojamų daugiabučių per metus.

Kitaip mūsų tempas būtų toks, kad pagrindinę renovacijos bangą nukeltų vėlesniems laikotarpiams.

Ambicija yra įvardyta Vyriausybės programoje. Bet tam reikia padaryti nemažai namų darbų, pavyzdžiui, daug pakeitimų pasiūlyti pačiame procese, kuris šiuo metu, matome, negali pasiūlyti tokių tempų, kokių reikia“, – pabrėžia pašnekovas.

D. Kvedaravičius tęsia, kad pirmiausia reikia peržiūrėti renovacijos procesus. Pasak jo, formuojamas kompetencijų centras, siūloma sukurti intelektinį potencialą pasitelkiant abi Aplinkos ministerijos valdomas agentūras: BETA ir APVA.

„Praėjusių metų renovacijos rezultatai buvo labai nuviliantys, tai tikimės, kad priemonių visuma, kuri kuriama ilgalaikės renovacijos strategijoje, veiksmų plane, padės mums išjungti renovaciją ir pasiekti ambicingus tikslus“, – sako D. Kvedaravičius.

Kitas veiksnys, kuris turi įtakos gana lėtam renovacijos tempui Lietuvoje – neigiama viešoji nuomonė apie daugiabučių atnaujinimą, nevykę renovacijos pavyzdžiui. Pasak D. Kvedaravičiaus, nesėkmių istorijos tikrai nesuteikia motyvacijos gyventojams pradėti savo daugiabučio renovacijos procesą

Kita problema – dalis daugiabučio gyventojų nori renovacijos, kita dalis ne, arba, name yra finansiškai nepajėgių žmonių susimokėti.

Anot R. Klimavičiaus, pagal Civilinį kodeksą nustatyta, kad namo, buto ir kitų patalpų savininkai sprendimus priima balsų dauguma (50+1).

Tačiau finansuotojas, pasak teisininko, yra išsikėlęs perteklinį reikalavimą: „Šiandien prašoma, kad projektų pritartų ne mažiau nei 55 proc. Būtent tie keli procentai ir lemia kai kuriais atvejais, kad renovacijos projektas būna neįgyvendinamas.“

Anot teisininko, renovacija seniesiems daugiabučiams reikalinga ne tik dėl energinio efektyvumo gerinimo, bet ir dėl to, kad jau metas atnaujinti jų fasadą, bendrąsias erdves. „Realiai tie daugiabučiai yra apverktinos būklės.

Dauguma namų jau turi avarinės būklės požymių: balkonai griūna, vamzdynai surūdiję, nuolat prakiūra.

Žmonėms mes stengiamės paaiškiname, kad jeigu dabar, valstybė remia, jie nesusitvarkys, ateis laikas, kai reikės už savo lėšas viską pasidaryti“,– pažymi R. Klimavičius.

Renovacijos išlaidos gyventojams skaičiuojamos išsimokėtinai, pasak R. Klimavičiaus, paprastai 20 metų laikotarpiui.

Kita vertus, renovacijos paskola yra paveldima, kitaip tariant, jeigu seneliai anūkams ar vaikams padovanoja butą daugiabutyje, kuriame ką tik atlikta renovacija, mokestį turės mokėti paveldėtojai.