Paaiškino dėl mažų pensijų ateity: vaikai apvagia tėvus, bet vėliau už mus „Sodrai“ mokės robotai?

Tačiau ekonomistas Raimondas Kuodis yra įsitikinęs, kad tokias liūdnas prognozes lemia netinkamas pensijų vertinimas ir jų apmokestinimas.

Pensijos pasirodytų didesnės, jeigu būtų įvertinta, kad pensininkai dažniausiai gyvena nuosavame būste. Be to, jie išleidžia mažiau maistui, nes baigę karjerą nepietauja kavinėse ar restoranuose.

Pasak ekonomisto, ateityje daug kas gali pasikeisti – pvz., robotai gali būti apmokestinti kaip gyventojai ir kaip jie mokėti mokesčius ar „Sodros“ įmokas. Esą dėl to padėtis gali būti daug geresnė, nei prognozuoja užsienio ekspertai.

Vis dėlto ekonomistas pripažįsta, kad dabartiniai pensininkai gautų didesnes pensijas, jeigu jų neapvogtų vaikai, besinaudojantys įvairiomis mokestinėmis lengvatomis.

Pensija nesieks trečdalio algos?

Kaip jau rašė portalas tv3.lt, lyginant skirtingų šalių pensijas, paprastai vertinamas vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis, dar vadinamas pajamų arba pensijos pakeitimo norma.

Dabar vidutinė pensija (538 eurai) sudaro 43 proc. vidutinio atlyginimo (1251 euras į rankas) ir yra daug mažesnė, nei vidutinė pakeitimo norma visoje ES (58 proc.)

Tačiau, jeigu niekas nepasikeis, ateityje vidutinė pensija nesieks nė 29 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys (EBPO).

Kitaip tariant, jei dirbdamas žmogus kiekvieną mėnesį gaudavo 1000 eurų atlyginimą, tai nustojęs dirbti gauna 430 eurus pensijos. Tačiau ateityje gaus tik 290 eurų.

Tokias prognozes EBPO daro remdamasi prielaida, kad 2000 m. gimę ir 2022 m. dirbti pradėję gyventojai dirbs visą laiką iki sulauks pensinio amžiaus, o dabartiniai teisės aktai nebus pakeisti.

Lietuvai prognozuojama 28,9 proc. pakeitimo norma yra blogiausia iš visų 38-ių EBPO šalių. O tarp visų 45-ių vertintų šalių Lietuva aplenkė tik Pietų Afrikos Respubliką, kurioje numatoma pakeitimo norma tėra 9,2 proc.

Visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Vadinasi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.

Beje, kaip rodo tyrimas, Lenkijoje pensijos pakeitimo norma turėtų siekti 40,3 proc., Latvijoje – 52,8 proc., o Estijoje – 34,4 proc.

Pensijos didesnės dėl nuosavo būsto ir pačių gaminamo valgio?

Ekonomistas Raimondas Kuodis nesutinka su tokiomis niūromis EBPO prognozėmis dėl lietuvių pensijų. 

„Daugumoje šalių užmažintas (pakeitimo normos) vardiklis, nes algos yra didesnės „darbdavių socdraudimo“ dalimi, nors jos mokamos iš jūsų algos. Todėl pakeitimo normos jose yra dirbtinai užkeltos. Lietuvoje pavyko apskaidrinti algos lapelį, nors tam teko sugaišti 17 metų“, – asmeninėje socialinio tinklo paskyroje rašo R. Kuodis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į skirtingą pensijų apmokestinimą Lietuvoje (pas mus jos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu) ir užsienio šalyse (daugelyje jų pensijos apmokestinamos).

„Nors tai yra (pensinių teisių) santaupų naudojimas, daug šalių laimi „lojerizmas“ ir pensijos laikomos pajamomis. Todėl galvoja, kad jas reikia apmokestinti „pajamų mokesčiu“, – pastebi ekonomistas.

Be kita ko, anot R. Kuodžio, pensijos iš tiesų nėra tokios mažos, kaip gali atrodyti.

„Pakeitimo norma neapima reikšmingos pensininkų pajamų dalies – apskaičiuotosios rentos (angl. imputed rent). Pensininkai paprastai gyvena savo išsimokėtuose būstuose. Jei prie skaitiklio ir vardiklio pridėtume x eurų, mažieji pakeitimo santykiai padidėtų. Lietuva dėl istorinių priežasčių yra vienas čempionų pagal savo būstuose gyvenančių skaičių“, – komentuoja ekonomistas.

Pasak jo, taip pat reiktų pridėti ir savo pasigamintą maistą (sodybose, soduose), – irgi pasididintume pakeitimo santykį.

„Kokia pakeitimo norma išlaiko buvusį gyvenimo lygį? Tikrai ne 100 proc. Nes baigus dirbti atkrenta nemažai išlaidų – transporto, kostiumų ir ypač maisto. Ne todėl, kad pensininkai mažiau valgo, bet dėl to, kad pigiau. Nes maistą ruošia namie, o ne valgo miesto kavinėse“, – svarstė R. Kuodis.

Jis prognozavo, kad ateityje reikės reiks iš naujo apibrėžti, kas yra žmogus. 

„Ateityje humanoidai su AI galės būt laikomi ne kapitalu (kaip dabar), o darbo jėga. Tai dabarties rūpestėliai „kas čia dirbs, kas išlaikys pensininkus“ sumažės“, – spėjo ekonomistas, pridėjęs, kad apskritai 20–30 metų prognozės yra „labai neapibrėžtos“.

Vis dėlto ekonomistas įsitikinęs, kad paminėti dalykai nepaneigia problemos, kad dėl „gyvulių ūkio“ vaikai esą apvagia savo tėvus kokiais 3 milijardais eurų per metus.

Paprastai kalbant, dėl egzistuojančių įvairių mokestinių lengvatų maždaug tiek pinigų nesumokama į bendrą biudžetą ir dėl to nėra pinigų didesnėms pensijoms.