Nuomojate turtą įmonei? Gali tekti mokesčius mokėti dukart

Pasak V. Šipurovės, Valstybinė mokesčių inspekcija šioje situacijoje praktiškai negina gyventojų interesų reikalaudama, kad patys gyventojai susimokėtų įmonių nesumokėtus mokesčius ir vėliau juos išsireikalautų iš nesąžiningų įmonių.

Pasak V. Šipurovės įstatyme yra aiškiai parašyta, ką privalo daryti juridiniai asmenys, kurie nuomojasi turtą iš fizinių asmenų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (GPMĮ) numatyta, kad juridinis vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, per kalendorinių metų mėnesį gyventojui išmokėjęs A klasės apmokestinamosioms pajamoms priskiriamas nuomos išmokas, jas bendroje sumoje kartu su kitiems gyventojams išmokėtomis su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusiomis A klasės išmokomis turi deklaruoti iki kito mėnesio 15 dienos.

Tam Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi būti pateikiama mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 forma.

Be to, kalendoriniams metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 dienos juridinis vienetas turi pateikti metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formą, joje nurodydamas konkrečiam gyventojui išmokėtas išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį.

Nevykdo įsipareigojimų

Tačiau kas nutinka, jei įmonė nevykdo įstatymuose numatytų savo įsipareigojimų? Pasak V. Šipurovės, praktika rodo, kad tada nukenčia gyventojas.

Gyventojas sudarė nuomos sutartį su įmone. Sutartyje, kaip ir reikalauja Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, yra nuoroda, kad gyventojų pajamų mokestį išskaičiuoja ir valstybei sumoka įmonė.

Tuo tarpu gyventojas gauna kas mėnesį 15 proc. mažesnę nuomą ir tikisi, kad įmonė tinkamai vykdo savo prievoles ir iš jo išskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį perveda valstybei.

Tačiau pasibaigia kalendoriniai metai, gyventojas deklaruoja savo pajamas ir mato, kad įmonė kaip trečioji šalis nėra pateikusi jokios informacijos, t. y. nedeklaravusi išskaičiuotų sumų.

Jei vieno mėnesio nuomos suma 1 000 eurų, gyventojas gaudavo į sąskaitą banke 850 eurų, o už jį 150 eurų įmonė privalėjo sumokėti į VMI sąskaitą.

Iš viso per metus suma, kurią įmonė išskaičiavo, yra 1 800 eurų, t. y. pajamų mokesčio suma, kuri turėjo būti pervesta valstybei, bet tai nebuvo padaryta.

„Susisiekus su įmone, jos vadovas sakė, kad turi problemų dėl buhalterės, kad nedeklaravo, nes pamiršo, ir dar daugybę priežasčių nurodė“, - prisimena V. Šipurovė.

Anot jos, susisiekus su VMI telefonu deklaracijos teikimo metu gyventojas buvo informuotas, kad pats turi pasirūpinti savo pajamų deklaravimu ir tinkamai deklaruoti visas gautas pajamas bei sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Gyventojas taip ir buvo priverstas padaryti. Deklaravo visas savo pajamas (12 000 eurų už nuomą per metus) ir nors negavo iš įmonės 1 800 eurų, dar pats sumokėjo 1 800 eurų valstybei. Gyventojas nuomodamas patalpas rinkos kaina už 1 000 eurų per mėnesį gavo tik 700 eurų.

Įstatymas sau...

V. Šipurovė dėl šios situacijos pateikė užklausimą VMI.

VMI atsiųstame atsakyme akcentuojama, kad jeigu asmuo neįvykdo mokestinės prievolės per GPMĮ nustatytą terminą, VMI mokėtiną pajamų mokestį ir delspinigius apskaičiuoja mokestį išskaičiuojančiam asmeniui - šiuo minimu atveju patalpas išsinuomojusiai įmonei.

Taip pat VMI rašte akcentuojama, kad galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo (patalpų nuomininko) pajamų įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo (patalpų nuomininko), o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens (įmonės), administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPMĮ 23 straipsnyje.

„Ši išimtis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais ir sprendimas perkelti mokestinę prievolę gyventojui gali būti priimamas, kai, įvertinus konkrečiame mokestiniame santykyje susiklosčiusias individualias aplinkybes, jų visuma, jas vertinant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytų sąžiningumo ir mokesčių visuotinio privalomumo reikalavimų, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų aspektu, neabejotinai sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad už mokestinių prievolių įvykdymą yra atsakingas mokestinę naudą gavęs gyventojas“, - rašoma VMI atsakyme.

Realybė sau...

Tačiau, pasak V. Šipurovės, praktikoje VMI reikalauja, kad gyventojas pats susimokėtų mokesčius, kurių nesumokėjo įmonė ir tada bandytų juos pats išsireikalauti iš tos įmonės.

Vėliau, jei jam tai pavyktų padaryti ir įmonė sumokėtų mokesčius, kuriuos turėjo sumokėti pagal įstatymą, gyventojas galėtų patikslinti deklaraciją ir susigrąžinti mokesčių permoką.

Tokiu atveju, kai gyventojas, nors jam pagal įstatymą tai ir nepriklauso, pats susimoka mokesčius, pati Mokesčių inspekcija gražiai nusiplauna rankas ir palieka ramybėje įmonę, kurį nevykdė savo įsipareigojimų.

„Tuo atveju, kai, pasibaigus kalendoriniams metams, nustatoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo neįvykdė mokestinės prievolės - nuo gyventojui išmokėtų nuomos pajamų neišskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo pajamų mokesčio, tačiau nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaravo metines pajamas ir sumokėjo Deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį (taip pat ir pajamų mokestį nuo nuomos pajamų), siekiant išvengti dvigubo tų pačių pajamų apmokestinimo, mokestį išskaičiuojančiam asmeniui mokėtinas pajamų mokestis nuo išmokėtų nuomos pajamų nebeskaičiuojamas“, - rašoma VMI rašte, adresuotame V. Šipurovei.

Reikia apsidrausti

Pasak V. Šipurovės, tokių situacijų tik daugėja. Yra labai daug įsteigtų mažųjų bendrijų, kurios per metus nuomojasi iš gyventojų patalpas, butus. Mažosios bendrijos (ir ne tik) buhalterį samdo tik kartą metuose (jos gali taip daryti), todėl kas mėnesį neteikia privalomų teikti deklaracijų.

„Kai baigiasi kalendoriniai metai, jeigu ir pateikia, tai yra gerokai pavėluotai. Visais atvejais kenčia gyventojas, išnuomojęs turtą“, - sako V. Šipurovė. Anot jos, neretai būna, kad įmonės iš viso nutraukia savo veiklą ir nebeįmanoma rasti jų atstovų.

„Todėl jau pasirašant patalpų nuomos sutartis reikėtų numatyti tokias situacijas, pasitarti su teisininkais ir bandyti apsidrausti“, - sako V. Šipurovė. Anot jos, galima reikalauti iš įmonių, kad jos kas mėnesį pateiktų įrodymus, jog yra užpildžiusios ir pateikusios mokesčių deklaracijas. Tačiau ir tai gali negarantuoti, kad mokesčių neteks mokėti du kartus.

„Patikimesnis būdas yra sutartyje numatyti depozitą, kuris būtų lygus privalomai sumokėti mokesčių sumai. Gyventojas įsipareigotų grąžinti depozitą įmonei, kai pastaroji pateiktų įrodymus, kad įvykdė visas savo įstatyme numatytas prievoles ir sumokėjo visus mokesčius“, - pataria V. Šipurovė.