Nuo kainų šoko neatsigavusiems lietuviams siunčia žinią – dujos gali brangti dar 50 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka taip pat kelia nerimą, tad ekonomistai pataria mėgstantiems išlaidauti lietuviams susiimti ir pradėti taupyti.

Dujos vis dar labai pigios

Elektra pabrango apie 8 proc., o dujos gerokai daugiau – apie 26–50 proc. Tam yra priežasčių. „Dujos per paskutinius metus pabrango beveik dvigubai.

Dabar jos brangsta, nes brangsta nafta, o dujų kaina skaičiuojama pagal naftos kainą. Kitas dalykas – baigėsi karantinas, vartojimo lūkesčiai didėja, todėl ir kainos dramatiškai auga.

Nepaisant to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad dujų kaina rinkoje yra tokia pati, kokia buvo ir 1998 m.

Esame pripratę gyventi labai pigių žaliavų etape. Pabrangimas atrodo drakoniškas, tačiau dujos vis dar labai pigios. Įsivaizduokime, kokios mūsų pajamos buvo 2000 m., o dujos dabar kainuoja tiek pat.

Tad nieko dramatiško neįžvelgiu“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Vis dėlto jis įspėjo dėl šių metų žiemos sezono, neva jis bus vienas iš brangesnių, nes kainos gali nenustoti kilti.

„Butų šildymo kainas pamatysime tik atėjus žiemai, iki tol turime dar gerą pusmetį. Matysime, kokios dujų kainos bus tuo metu.

Bet, kaip ir minėjau, nepaisant to, kad dujos pabrango 50 proc., jos vis dar yra labai pigios: kai atsispiriama nuo nulio, kiekvienas centas rodo labai didelį procentinį pokytį.

Nenustebčiau, kad artinantis žiemai dujos pabrangtų dar 50 proc. Tada kalbėsime apie vieną brangesnių šildymo sezonų“, – sakė jis.

Tuo metu elektra, pasak M.Dubnikovo, brangsta dėl kylančių dujų ir naftos kainų.

Kadangi patys elektros negaminame, esame susieti elektros tiltais su skandinavais ir Lenkija. Tad elektros kainą Lietuvoje diktuoja pasaulio rinkos tendencijos.

„Mes ir aplinkinės šalys atsigauname po pandemijos, didėja elektros suvartojimas, todėl brangsta ir elektra.

Kainas į viršų veja ir paklausa“, – paaiškino ekspertas, paminėdamas, kad tikėtis, jog kas nors artimiausiu metu atpigs – neverta.

„Neturime šokti aukščiau bambos“

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad pagundos kelti kainas – didelės.

Vien NT turto sektoriuje matome dviženklį kainų augimą, o tada susidaro įspūdis, kad kyla visos kainos.

„Ekonomistai diskutuoja, ar tai, kad kainų šuoliuką turėsime ne tik šiais, bet kitais ar netgi dar kitais metais, netaps nauja norma.

Taip įsiveltume į kylančių kainų spiralę, į kurią buvome įsivėlę 2005–2007 m.

Reikia tikėtis, kad į spiralę neįsivelsime, nes euro zonos šaliai tai pavojinga. Juk esame vienoje valiutų zonoje su kitomis valstybėmis. Be to, kitose šalyse tokios tendencijos nėra stebimos.

Pietų Europoje yra nuogąstavimų dėl infliacijos augimo, tačiau jie ne tokie kaip Lietuvoje, o, pavyzdžiui, Ispanijoje NT kainų metinis augimas – šiek tiek neigiamas.

Mes irgi neturime šokti aukščiau bambos, nes po kelių metų galime pamatyti, kad tapome vieni iš brangesnių euro zonoje“, – perspėjo Ž.Mauricas.

Jis paminėjo, kad NT rinkoje jau matoma nemažai spekuliantų, o lūkesčiai dėl būsto kainų kilimo – bene rekordiški.

Kils visos kainos, taip pat ir atlyginimai. „Spėju, kad bus rekordiškai didelė infliacija“, – sakė ekonomistas.

Jis prognozavo, kad šių metų antroje pusėje turėsime didelį ir nemalonų infliacijos šuolį, kuris gali būti jaučiamas ir kitais metais. Tačiau 2022 m. antroje pusėje turėtų prislopti.

M.Dubnikovas spėjimu, šių metų pabaigoje infliacija perkops net 5 proc.

„Kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, turizmo, pradės veikti konkurencija – vyksime ne į Palangą ar Šventąją, o į Italiją ar Ispaniją, kuriose atostogauti bus daug pigiau.

Rekreaciniame NT taip pat gali pradėti veikti konkurencija. Sutikime, juk Palangos ir Šventosios kainas pakėlė žmonės, kurie planavo ką nors nusipirkti Ispanijoje, bet suprato, kad niekur negalės išvažiuoti.

Tad čia gali atsirasti konkurencija, kuri nuims kainų spaudimą, kurį matome dabar“, – patikino M.Dubnikovas. Tačiau, jo įsitikinimu, vargu ar kitas kainas konkurencija sumažins.

Išeitis liks tik viena – žmonės privalės darbdavių prašyti didesnių atlyginimų, kuriuos išleis brangstančioms prekėms.

Rizika tapti brangiems prieš tampant turtingiems

Ž.Mauricas įspėjo, kad kylant kainoms ir pajamoms, turime lygiagrečiai gerinti ir kokybę, kitaip prarasime konkurencingumą. Be to, tendencijos NT rinkoje ekonomisto nedžiugina.

„Pastebiu nelabai gerų dalykų. Prieš ketverius ar penkerius metus žmonės žiūrėjo, ką perka: aplinką, sertifikatus.

Dabar viskas perkama tik pažiūrėjus į brėžinį – nebežvelgiama į kokybę. Tą mato ir vystytojai.

Paskata didinti kiekybę kokybės sąskaita yra didelė, o, kai ekonomika įžengia į tokį lygį, nieko gero nelauk.

Rizikuojame tapti brangia šalimi prieš tampant turtinga.

Dabar darbo užmokestis, palyginti su Vakarų Europos ar Skandinavijos šalimis, skiriasi 2,5–3 kartus“, – perspėjo jis.

M.Dubnikovas esant tokiai ekonominei situacijai paragino taupyti, o ne tik leisti pinigus.

„Galime palyginti tai su vakarėliu: artėja vidurnaktis, yra pats vakarėlio įkarštis. Kyla klausimas, ar dalyvauti pilnu tempu, ar šiek tiek save patausoti, kad ryte galėtumėte nueiti į darbą. 

Didžioji dauguma, matyt, vakarėlį pratęs.

Matyt, artimiausius porą metų matysime intensyvią ekonominę veiklą, bus galima užsidirbti ir labai lengvai išleisti pinigus, bet protinga būtų – šiek tiek patausoti“, – palygino M.Dubnikovas.

Jis priminė ir ne itin džiuginančią statistiką: per pastaruosius 10 metų lietuviai beveik 8 metus išleisdavo daugiau nei uždirbdavo.

Tik per pandemiją Lietuva priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio – 10 proc. pajamų atidėjimo. „Lietuviai mėgsta išlaidauti. Jie ne tik dalyvauja vakarėlyje, bet ir įsiūbuoja valtį“, – teigė jis.