„Victoria Hotel Klaipėda“ - tarp geriausių NT projektų Baltijos šalyse

Devintą kartą „Verslo žinių“ organizuojamuose Baltijos NT apdovanojimuose ekspertai įvertins pernai baigtus plėtoti būsto, biurų, prekybos, industrinius, viešbučių ir ateities projektus.

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti kasmetiniame verslo leidinio organizuojamame Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume. Jo partnerės - NT paslaugų bendrovės „Newsec Advisers LT“ ir „Ober-Haus“ - iš viso atrinko 50 būsto ir 47 komercinius projektus, iš kurių trumpajame sąraše atsidursiančius geriausius vertins konkurso komisija.

Trumpasis sąrašas dar nepaskelbtas.

Specialieji prizai keliaus daugiausia skaitytojų simpatijų kiek vėliau startuosiančiame balsavime surinksiančių projektų autoriams.

Pagrindiniai vertinimo kriterijai - inovatyvumas ir dizainas, vieta ir pasiekiamumas, kokybė ir statybos punktualumas, integracija ir poveikis aplinkai, bendruomenei, miestui. Kiekvienoje kategorijoje, atsižvelgiant į jos specifiką, vertinimo kriterijai kiek skiriasi.

Konkurso komisija, kuri vertins trumpąjį sąrašą:

Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas (Lietuva);

Ardi Roosimaa, „Restate Property Advisors“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas (Estija);

Martinas Vanagas, Latvijos nekilnojamojo turto plėtotojų aljanso direktorius (Latvija);

Evelina Povilaitytė, „Verslo žinių“ Statybos ir NT rubrikos redaktorė (Lietuva);

Linas Naujokaitis, architektas, Vilniaus technikos universiteto Architektūros fakulteto docentas (Lietuva);

Indrekas Allmanas, architektų biuro „Pluss Architects“ įkūrėjas ir vadovaujantis architektas (Estija);

Zane Tetere-Šulce, architektūros įmonės „Open AD“ įkūrėja ir vadovaujanti architektė (Latvija).

Komercinis NT

Viešbučių kategorijoje varžosi UAB „Kaminera“ įgyvendintas „Victoria Hotel Klaipėda“ rekonstrukcijos projektas. Klaipėdos centrinę dalį papuošęs keturių žvaigždučių viešbutis konkurse konkuruoja tik su „Hampton by Hilton Riga Airport“ trijų žvaigždučių viešbučio projektu, įgyvendintu Latvijos sostinėje.

Priminsime, kad daugelį metų nenaudotas „Victoria“ viešbučio pastatas atgimė po to, kai jį įsigijo „Kaminera“. Anksčiau skelbta, kad jo rekonstrukcija kainavo apie 15 milijonų eurų.

Tarp industrinių projektų rinkimuose yra įvertintas „SBA Urban“ įgyvendintas „Inno Line“ gamyklos projektas šalia Klaipėdos.

Į labiausiai robotizuotą regione baldų gamybos kompleksą „Inno Line“ investuota apie 65 mln. Eur. Tai yra didžiausias naujas pastarųjų metų pramonės objektas Vakarų Lietuvoje.

SBA vystomo industrinio parko pastatai prie automagistralės Klaipėda-Vilnius išsiskiria ir savitu dizainu - apželdintomis nuožulniomis stogo konstrukcijomis.

Tarp geriausių projektų įvertinta ir Lavango Engineering gamyklos plėtra Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje.

Į naujojo gamybos cecho statybas ir įrengimą bendrovė investavo daugiau nei 2 mln. eurų. Tiesa, didelę investicijų dalį, apie 0,5 mln., sudarė naujasis vamzdžių ir profilių pjovimo lazeris.

Prekybos centrai

Prekybos centrų kategorijoje - du NT projektai: Klaipėdos „Helios galerija“ ir Vilniaus „Panaroma“.

Mindaugas Kulbokas, „Newsec Advisers LT“ analizės ir tyrimų paslaugų grupės vadovas Baltijos šalyse, „Vakarų ekspresui“ sakė, jog tai, kad viešbučių ir prekybos centrų nominacijose yra tik po du projektus iš visų trijų Baltijos valstybių, atspindi pastarųjų metų tendencijas.

„COVID-19 pandemijos metu paplito mitas, kad elektroninė prekyba nukonkuruos fizinę“, - sustojusią prekybos centrų plėtrą aiškina M. Kulbokas.

Tačiau jis akcentuoja, kad mitas nepasitvirtino. Pirkėjai grįžo į prekybos centrus. Tai patvirtina ir ateities projektai. Vystomas antrojo „Akropolio“ projektas Vilniuje, kurio plotas bus 100 000 kv. metrų. Taip pat SBA prekybos miestelis Kaune - 70 000 kv. m.

„Dar labiau nuo pandemijos nukentėjo viešbučių sektorius ir lankytojai dar nesugrįžo“, - situaciją apibūdina M. Kulbokas.

Anot jo, Vakarų Lietuvoje situacija kiek palankesnė. Klaipėdoje galėjo suveikti pajūrio efektas, nes pastaraisiais metais išaugo vietinis turizmas. Daugiau poilsiautojų renkasi poilsį prie Baltijos jūros.

O štai Rygos viešbutis prie oro uosto taip pat turi aiškią savo paskirtį.

„Rygos oro uostas yra tranzitinis, daug jungiamųjų skrydžių“, - apibendrina M. Kulboka.

Jis neslepia, kad „Victoria Hotel Klaipėda“ galimybės laimėti šiemet geriausio projekto Baltijos šalyse tarp viešbučių yra daug didesnės nei „Helios galerijos“ tarp prekybos centrų.

Priminsime, kad „Helios galerija“ pakeitė bankrutavusį „Elektromarkt“ prekybos centrą. Pastato rekonstrukcija praktiškai apėmė tik jo vidaus prekybos erdvių perplanavimą.

Būsto kategorija

Būsto kategorijoje tarp geriausių praėjusiais metais įgyvendintų projektų - net šeši projektai iš Vakarų Lietuvos.

Didžioji jų dalis įgyvendinta Palangoje. Tai - „Vanagupės parkas“, „Vanagupės pušynas“, „Palanga dreams“.

Įdomu tai, kad pastaruosius projektus įvertino ir pirkėjai. Oficialiai skelbiama, kad „Palanga dreams“ liko neparduoti tik vieni apartamentai, „Vanagupės pušyne“ - dveji.

Klaipėdoje konkursui atrinktas vienintelis būsto kategorijos objektas. Tai - 36 apartamentų poilsio paskirties pastatas su gyvenamosiomis patalpomis. „Pušų terasomis“ pavadintas projektas įgyvendintas Antrosios Melnragės gatvėje. Projekto vystytoja - Klaipėdos įmonė „Elingo NT“.

„Verslo žinių“ NT projektų konkurse pastebėtas ir Nidoje, Purvynės gatvėje, įgyvendintas projektas „Marių vėtrungės“.

Projektą įgyvendinusi INREAL grupė skelbia, kad tai dešimtas grupės projektas Neringoje. Šiame Lietuvos kurorte erdvės nėra daug, todėl kiekviena nauja statyba yra įvykis. „Marių vėtrungėse“ pastatyti 8 namai, ir visi jie jau parduoti.

Konkurse taip pat išskirtas ir Kretingos projektas „Teresiečių slėnis“. Tai naujas gyvenamųjų namų ir kotedžų kvartalas. Jo išskirtinumas - uždara aptverta kvartalo teritorija, esanti praktiškai Kretingos centre.

Audrius Šapoka, NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad didysis geriausių Baltijos valstybių NT projektų sąrašas yra ne pats didžiausias.

Anot jo, patekti į sąrašą pretendavo ir daugiau NT projektų, taip pat - ir iš Vakarų Lietuvos.

Tiesa, tarp geriausių yra sudėtinga patekti ekonominės klasės projektams, kurių lokacijos ir architektūriniai sprendimai dažniausiai būna pigesni ir lengviau įgyvendinami.

„Projektų atrankos kriterijų yra labai daug“, - akcentuoja A. Šapoka, kurio vadovaujama įmonė buvo atsakinga už būsto kategorijos projektų atranką.

Jis sako, kad nebuvo atsižvelgiama į tai, ar būstas yra gyvenamosios, ar poilsinės paskirties. Svarbiausia, kad patalpos skirtos apgyvendinimui.

„Retrospektyviai žiūrint Vakarų Lietuvos NT rinkoje per 10 metų situacija labai pasikeitė. Daugėja projektų, kai parduodami ne vien kvadratiniai metrai“, - sako A. Šapoka.

Jis atskleidžia, kad jau yra ir trumpasis konkurso sąrašas, tačiau jis nėra viešas, jog pirma laiko nepaaiškėtų galimi nugalėtojai.

Geriausi Baltijos šalių 2022 metų NT projektai bus paskelbti birželio 1 d.