Lauko kavinės

Nesupranta likusių ribojimų po karantino: „Ar galite cituoti rusiškais keiksmažodžiais?“

(1)

Nuo liepos 1-osios pasibaigęs karantinas kai kuriems verslininkams įnešė daugiau streso nei laisvių. Karantinui pasibaigus liko galioti kai kurie ribojimai. Maitinimo įstaigų atstovai sako nesuprantantys jiems kraunamų nurodymų, o Vyriausybės komunikacija esą yra tokia prasta, kad ja jau atsibodo stebėtis.

Nuo liepos 1 d. šalyje baigė galioti karantinas, tačiau tam tikri ribojimai liko. Tarp jų ir reikalavimai maitinimo įstaigoms. Čia tarp žmonių turės būti užtikrinamas 2 m. atstumas. Tačiau jei tarp staliukų bus įrengtos specialios pertvaros, maitinimo įstaigose atstumo tarp žmonių reikalavimas švelnėja – užtenka 1 m. atstumo.

Taip pat reikia užtikrinti, kad vyresni nei 6 m. amžiaus žmonės dėvėtų apsaugines veido kaukes, privaloma parūpinti dezinfekcinio skysčio.

„Jiems pasakytų, kad jų produktas šūdas“

Maitinimo įstaigų atstovams likę galioti reikalavimai, panašu, sukėlė daugiau klausimų nei laisvių. Vilniaus naktinio aljanso pirmininkas Mark Adam Harold sako, kad komunikacija apie naujas priemones iš Vyriausybės pusės stringa.

„Ji yra tokia bloga, kad aš pats nežinau, kokios yra taisyklės dabar. Girdžiu visokių skirtingų versijų net iš ekspertų, žmonių, kurie skaito teisės aktus. Ką gali komentuoti, kai dvidešimtą, penkiasdešimtą kartą valdžia nustato naujas taisykles, bet nesugeba komunikuoti?“ – tv3.lt komentuoja M. A. Harold.

Pasak M. A. Harold, Vyriausybės kalba yra per daug biurokratiška, o vienintelis dalykas, ką žmonės išgirdo iš valdžios lūpų prieš liepos 1-ąją, buvo tik tai kad karantinas baigiasi.

Kaip sako verslininkų atstovas, kiekvieną kartą Vyriausybei nustačius kokius nors reikalavimus, pasipila ir krūva išimčių bei niuansų. Žmonėms juos suprasti būna sunku, todėl jie ima blaškytis ir taisyklių nesilaiko.

„Žmonės tokie yra. Yra šalių, kurios supranta žmonių psichologiją ir nustato taisykles tam, kad jos būtų veiksmingos. Lietuvoje nustato taisykles pagal savo įsitikinimus ir ekspertų nuomones. Nėra pijaro arba reklamos ekspertų nuomonės. Jeigu būtų jie, jie pasakytų, kad jų produktas yra šūdas ir niekaip negalimas parduoti“, – teigia M. A. Harold.

Kaip sako pašnekovas, į situaciją reikėtų žvelgti realiai, o ne „ant popieriaus“. Esą kas iš to, kad ribojimai egzistuoja, bet jų niekas valstybės lygmeniu nekontroliuoja.

„Sąžiningas baras, verslininkas nori, kad viskas būtų tvarkoje ir jis tikrina ID kortelę bei Galimybių pasą, atstumus ir visa kita. Neatsakingas verslininkas puikiai žino, kad nėra jokios kontrolės ir nebus inspekcijų, tad jis yra laisvas pažeisti taisykles ir užsidirbti daugiau pinigų“, – aiškina M. A. Harold.

M. A. Harold sako gerbiantis ir skatinantis laikytis taisyklių, tačiau suprantantis, kodėl žmonės jų nesilaiko – nėra jokios kontrolės, sankcijų, tinkamos komunikacijos. Tai pasak pašnekovo, yra tik pačios valdžios kaltė: „Valdžios darbas yra užtikrinti, kad žmonės elgtųsi teisingai.“

M. A. Harold sako nesuprantantis kai kurių ribojimų. Pavyzdžiui, kodėl einant į tualetą kavinėje ar bare reikia užsidėti kaukę, kai be jos gali sėdėti prie stalo.

„Aš nesuprantu, kiek kartų mes, kaip industrijos atstovai, patys turime prašyti, kad būtų slaptų pirkėjų ir inspekcijų. Ir pasitarimuose, ir pas ministeriją sakome, kad norime, jog būtų aktyvios kontrolės priemonės. <…> Paskambink policijai, jei matai pažeidimą, Markai –  man sako SAM viceministrė. Paskambink policijai. Man dabar eiti per visą senamiestį ir skambinti policijai šimtą kartų? Čia ne mano darbas, o valstybė turėtų jį daryti“, – sako M. A. Harold.

Skiriasi požiūriai į Galimybių pasą

M. A. Harold nesupranta, kodėl maitinimo įstaigoms buvo atšauktas Galimybių pasas. Pasak verslininkų atstovo, tai buvo puiki priemonė, skatinanti jaunimą skiepytis. Galimybių pasas esą buvo tik pradėjęs įsivažiuoti.

„Kad gautum Galimybių pasą, reikia skiepytis ir palaukti keletą savaičių. Tik penkias savaites galiojo Galimybių pasas, žmonės ką tik pradėjo galvoti apie vakcinaciją, nes galvojo, kad neturi laiko testuotis, kad galėtų eiti laisvai linksmintis. Tada atšaukė. Daug kas sako, kad persigalvojo ir nesiskiepys, nes nereikia Galimybių paso.

Ateis ruduo ir tikrai reikės Galimybių paso. Ilga eilė yra durnų sprendimų. Atšaukti Galimybių pasą, kai jis ką tik pradėjo veikti ir įtikinti jaunimą skiepytis, o tada išgirsti premjerės žinią, kad jaunimas nesiskiepija – ar jūs galite mane cituoti rusiškais keiksmažodžiais?“ – klausia M. A Harold.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad asociacijos nariai kaip tik džiaugiasi, jog Galimybių pasas maitinimo įstaigose nebetaikomas.

„Buvo problema, kad daug jaunimo negalėjo eiti, nes neišsidėliojo skiepai. Labai džiaugiamės, nes dviem metrams tarp staliukų yra visi pasiruošę nuo pirmos bangos – nieko nebestebina. Su Galimybių pasu, būdavo, ateina kompanija, jei nėra lauko terasos, du turi, vienas neturi, pasirinkdavo į restoraną neiti“, – tv3.lt komentuoja E. Šiškauskienė.

LVRA prezidentė sako, kad dar vienai koronaviruso bangai užklupus, Galimybių pasas galėtų būti vėl naudojamas.

„Jis yra paruoštas labai puikiai, tik dviejų dalykų nebuvo. Neintegruoti antigenų testai persirgusių žmonių. Taip pat, buvo labai daug jaunimo, kurie skiepijosi, bet jiems Galimybių pasas dar nėra įsigaliojęs. Ateityje tai gali būti labai geras instrumentas vidiniam šalies naudojimui“, – teigia E. Šiškauskienė.

Pašnekovė pasakoja, kad verslininkai yra nuliūdę, nes Vyriausybė nesiima griežtesnių priemonių dėl vakcinacijos. Kaip pavyzdį verslininkai mini Vokietiją.

„Neturi Galimybių paso, tai negali prekybos centruose naudotis jokiomis paslaugomis, išskyrus nusipirkti maisto. Labai rekomenduočiau, ir su kolegomis kalbėjome, kad taip būtų padaryta ir Lietuvoje. Jeigu darbuotojai dirba ir nesiskiepija, tai yra socialiai neatsakinga prieš kitus. Rekomenduočiau kiekvienam savo lėšomis darytis testus tiems, kurie nenori skiepytis“, – komentuoja E. Šiškauskienė.

Atsibodo stebėtis

Visgi ir LVRA pastebi, kad kai kurie ribojimai trikdo maitinimo įstaigų darbą.

„Dėl kaukių labai pergyvename, ypatingai terasoje vargšai padavėjai turi prie 33 laipsnių būti su kauke lauke, tai manome, kad tai yra perteklinis ribojimas, nes kontaktas yra labai trumpas atnešti ir padėti lėkštę“, – sako E. Šiškauskienė.

LVRA taip pat teigia pasigendanti konkrečios ir aiškios Vyriausybės komunikacijos.

Ir nuo liepos 1-osios atsiradę pakeitimai verslininkams buvo neaiškūs. E. Šiškauskienė teigia, kad verslininkai iš pradžių net nesuprato, ar Galimybių pasas maitinimo įstaigose lieka galioti. Nors SAM viceministrė, kaip sako E. Šiškauskienė, viską paaiškina, tačiau verslininkams norėtųsi bendros ir aiškios tvarkos.

„Visi atakuoja asociacijas, yra labai didelė atsakomybė ne taip pasakyti informaciją, gali suklaidinti žmogų. Norėtųsi, kad institucijos operatyviai tai darytų ir atlaisvinant galėtų padiskutuoti su verslu. Atsibodo stebėtis, bet komunikacijos tikrai nėra“, – pasakoja E. Šiškauskienė.

Pprimename, kad liepos 1 d. Lietuvoje buvo panaikintas karantinas. Tačiau ekstremalioji situacija liko galioti, kartu su ja ir tam tikri ribojimai.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder