Nauja aukso gysla ar lengvatikių pinigų išviliojimas: kas yra kriptosignalai ir kodėl jie tiek kainuoja?

Paslaptingas ne tik „kriptopasaulis“, bet ir jo reiškiniai, pavyzdžiui, kriptosignalai. Kas tai per padaras, sutraukiantis minias besidominčių ir kainuojantis nemažus pinigus?

„Volstryto vilkas“

Bet kokio žmogaus paklausus, kas yra „Bitcoin“, realus atsakymo variantas būtų, kad tai yra kriptovaliuta. Tačiau ne kiekvienas atsakytų, kas yra kriptovaliuta.

„Kriptovaliuta yra vienas iš naujų valiutų tipų, kuri sukurta pagal „blockchain“ technologiją. Pagal specifinę IT parašytą kalbą yra sukurta valiuta ir jos esminiai parametrai, kad jos emisija, arba išleidimas, yra riboto kiekio ir ja galima prekiauti kriptovaliutų biržoje“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Tačiau, šiek tiek giliau pasidomėjus „kriptopasauliu“, galima rasti ir daugiau sąvokų. Pavyzdžiui, kriptosignalai. Paprastai tariant, kriptosignalai, arba kriptovaliutų signalai, – tai tokie pranešimai, kuriuos gauna žmogus, kai pakyla ar nusileidžia kriptovertė. Signalai žmogui, ar pirkti, ar parduoti kriptovaliutas.

M. Dubnikovas kriptovaliutų rinką lygina su daugeliui puikiai žinomu filmu „Volstryto vilkas“ (angl. „The Wolf of Wall Street“).

„Ten herojus, kuris yra pateikiamas kaip koks superherojus, bet iš tikrųjų jo verslo esmė yra ta, kad telefoniniais pokalbiais, o šiuo atveju kriptotechnologijomis, žmonės skatinami pirkti nieko negeneruojančias įmones. Vėliau žmonės, prisipirkę, patikėję telefonais, telefonų skambučiais, kažkuriuo momentu suvokia, kad turi visišką forą rankose ir patiria nuostolių. Tai yra tam tikra sukčiavimo priemonė. Iš tiesų yra rizika papulti į „Volstryto vilko“ rankas, kuris būtent prekiauja šiuo atveju kriptovaliutomis. [...] Tik problema, kad tas pavyzdys su „Volstryto vilku“ – filme arba knygoje jis yra pateikiamas kaip tas teigiamas herojus, bet iš tikrųjų jis buvo sukčius, kuris sėdėjo kalėjime“, – pavyzdį davė ekonomistas.

Grupės tiek „Telegram“, tiek „Facebook“ platformose

Labai plačiai sklinda kriptosignalų „Telegram“ grupės. Nemokamose grupėse arba žmonės patys dalijasi signalais, patarimais bei pamokymais, arba ekspertai dalijasi kriptosignalais. Tiesa, ne į visas galima patekti nemokamai. Kai kurių grupių narystės kainos svyruoja tarp 50 ir 300 eurų, dolerių ar svarų.

Prie tokių grupių kvietimus prisijungti galima rasti ir „Facebook“ platformoje. Ten yra keletas kriptovaliutų grupių, kuriose galima klausti, pasidalyti įspūdžiais, sėkmėmis bei nesėkmėmis investuojant. Tačiau ten žmonės gali skelbti ir reklaminio pobūdžio skelbimus. Keli iš jų – būtent kriptosignalais prekiaujančių grupių reklamos. Vienos grupės narystė 2018 m. 1 mėnesiui kainavo 0.125 ETH (kriptovaliuta „Eteris“); 2 mėnesiams – 0.2 ETH; 3 mėnesiams – 0.3 ETH. Reklamos paskelbimo metu – 2018 m. kovo mėnesį – 0.125 ETH vertė buvo apie 60 eurų, o šiandien pasiekė 190 eurų vertę. Tiesa, vertė nuolat kinta.

Tokias „Telegram“ grupes galima rasti ne tik „Facebook“ platformoje. „Google“ platformoje taip pat apstu kriptosignalų puslapių, kurie siūlo tiek mokamai, tiek nemokamai prisijungti prie jų.

„Google“ platformoje esančiuose puslapiuose, kurie siūlo už mokestį prisijungti prie „Telegram“ grupių, dažnai būna nenurodyta įmonės kontaktinė informacija, o jei ji būna nurodyta, tiek elektroniniai paštai, tiek numeriai, net adresai dažniausiai būna nelietuviški.

Stebuklinga kritptovaliuta, kaip aitvaras atnešanti pinigus

Žmonių nuomonės apie kriptosignalų grupes pasidalija į 2 stovyklas: vieni tokiomis grupėmis tiki ir pasitiki. Sako, kad jos veikia ir padėjo klientams užsidirbti daugiau pinigų. Antroji stovykla yra tokie žmonės, kuriems šios grupės atrodo kaip tikros apgavystės. Šie sako, kad signalais reikėtų domėtis pačiam žmogui.

„Jeigu žmogus tiki, kad kažkokia stebuklinga kriptovaliuta kaip aitvaras gali sunešti pinigus, galima tokiose grupėse dalyvauti. Dalis grupių yra nuoširdžiai tikinčių ir manančių, kad jie siekia uždirbti pinigus ir tai gali būti tiesa. Gali būti dalis grupių, kurios yra tikslingai siekiančios nukreipti, pavyzdžiui, pinigus į vieną arba į kitą pusę, nes supraskime labai paprastą dalyką – jeigu valdai milžinišką grupę ir, pavyzdžiui, toje grupėje pasakai: „dabar pirksime“, o prieš tai pats esi nusipirkęs ir lauki, kada dabar čia kaina pakils, tai gali būti ir manipuliavimas. Pasakyti, kad visi yra nuoširdūs sukčiai, to negalima daryti, nes kai kurie žmonės nuoširdžiai tiki ir tikrai suras 100-ą argumentų, kodėl tai yra normalu ir kaip čia viskas veikia, bet gali būti ir sąmoningo sukčiavimo“, – portalui Alfa.lt pasakoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas.

Tie puslapiai, kurie siūlo ne tik prisijunti prie kriptosignalų grupių, bet ir priskirti brokerius prekybai ir treidinimui, į savo puslapius nekelia blogų atsiliepimų, o prie žmonių, palikusių teigiamus komentarus, įkeltos netikros, iš interneto paimtos nuotraukos.

Vadovaujasi tikimybių teorija

Pasak finansų konsultanto Gintaro Pociūno, didžioji dalis lietuviškų kriptosignalų grupių iš žmonių siekia tik išvilioti pinigus.

„Signalų pardavėjai, mano manymu, maždaug 95 proc. jų Lietuvoje yra apgavystės, bandymas pasipelnyti. Naujų žmonių ieškojimas, nes bet koks treidinimas (prekyba) rinkoje, ar tai bus kriptovaliutų rinka, ar akcijų rinka, reikalauja daugybės darbo. Profesionalai dirba 4–8 valandas, kažkas ir 12 valandų priklausomai, nes kriptorinka – visą parą veikianti birža. Tai šioje vietoje prognozuoti dalykus yra labai sudėtinga“, – sako finansų konsultantas.

G. Pociūnas pamini, kad grupėse signalus pardavinėjantys žmonės bet kokiais atvejais gaus pelno. Net jei 1 žmogus iš 100 gavusių signalus sėkmingai uždirbs, prekeiviai vis vien pasipelnys, nes jie pinigus uždirba iš to, kiek suprekiauja žmonės, gavę signalus.

„Visos tos grupės, kurios yra, jos yra naudingos grupių „Telegram“ ar ten dar kokių kūrėjams, nes jų tikslas skelti grupes į 2 puses: vienam duoti vienokį signalą, kitam duoti kitokį signalą. Kažkuri grupė pagal tikimybių teoriją pataiko. Panašiai kaip su lažybomis vyksta. Tokiu atveju tos grupės uždirba iš komisinių, tai yra kuo daugiau žmonės praprekiauja ten, tuo jiems yra geriau, nes jie uždirba komisinius iš jų prekybos“, – pasakojo finansų konsultacijų įmonės „Pociūnas“ įkūrėjas.

Kriptovaliutos – „Laukiniai vakarai“

Tiek ekonomistai, tiek finansų konsultantai į mokamas kriptosignalų grupes jungtis nerekomenduoja, nes kriptopasaulis – labai rizikingas. Nors ne visos kriptosignalų grupės siekia tik pasipelnyti, kad žmogus nepapultų į pinkles, reikėtų atsargiai žiūrėti ir išsirinkti, kur investuoti.

„Aš siūlyčiau iš pradžių nelabai domėtis kriptovaliutomis. Geriau domėtis tradiciniais finansiniais instrumentais, kurie dienos pabaigoje uždirba pinigus, nes bet kurios investicijos principas yra toks, kad dienos pabaigoje pinigų turėtų padaugėti dėl kažkokio fundamentalaus principo, ar tai yra pelnas, ar dividendai, ar tai yra palūkanos, ar tai yra nuomos pajamos. Kriptovaliutų nė vienas instrumentas to neturi. Bet jeigu jau susidomėjote, tai būkite atsargūs, kad nepapultumėte sukčiams į rankas, o ten sukčiavimo elementų gali būti daug daugiau, nes reguliavimo kaip tokio arba nėra, arba jis labai ribotas“, – siūlo M. Dubnikovas.

Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, prieš įsitraukiant į „kriptopasaulį“, reikėtų žinoti apie jo rizikas, o vis dėlto pasirinkus prie jo prisijungti, reikėtų sumaniai investuoti savo finansus.

„Reikėtų žinoti, kad tai yra „Laukiniai vakarai“, kad tai yra kupinas rizikos šaltinis, ir jokiu būdu negalima mesti didelės dalies savo santaupų būtent į tokį produktą. Kuo rizikingesnis produktas, tuo mažiau į jį investuoti, nes tai yra nereguliuojami produktai, jų vertė gali kristi į dugną ir kitokių iššūkių gali kilti. Infliacijai mažėjant, perkamoji galia kyla, tai tikrai manau, kad kriptovaliutos neturėtų būtų vieni iš pirmųjų pasirinkimų, ypač pradedančio investuotojo, nes tai yra labiau spekuliacinis instrumentas. Kodėl jis yra spekuliacinis? Pagrindinė priežastis yra ta, kad jis nėra plačiai naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė, jeigu būtų vartojamas, tada būtų kitas klausimas“, – patarimais dalijasi Ž. Mauricas.