Mokestis už automobilio naudojimą vidutiniškai sieks 138 eurus, bet tik iš pradžių

Vyriausybė trečiadienį posėdyje turėtų spręsti, ar pritarti atnaujintam Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui, kuriame atsisakoma šiuo metu galiojančio registracijos mokesčio, bet įvedamas naujas kasmetinis mokestis už naudojimą.

Ką keičia

Kaip dėstoma projekto aiškinamajame rašte, dabar nustatyta, kad mokestis mokamas pirmą kartą registruojant transporto priemonę ir keičiantis jos valdytojui.

„Mokestį moka tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 gramų per kilometrą. Mokesčio tarifai keičiasi kas 10 g/km išmetamo CO2 g/km.

Dyzelinu varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra du kartus didesni už benzinu varomoms.

Dujomis varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra 10 proc. mažesni už benzinu varomoms“, – rašoma dokumente, o tokie patys principai išlieka ir naujojoje versijoje.

Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 eurų, o maksimalus – 540 eurų. Per metus į valstybės biudžetą surenkama apie 30 mln. eurų.

Aplinkos ministerija siūlo šio mokesčio atsisakyti ir vietoje jo įvesti metinį taršos mokestį.

Siūloma, kad naująjį mokestį mokėtų tik M1 (iki 8 vietų keleiviams) ir N1 (iki 3,5 tonos kroviniams) klasės transporto priemonės. „Kitų klasių transporto priemonės jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių)“, – aiškinama rašte.

Taip pat norima, kad neapmokestinamoji CO2 riba kasmet mažėtų po 10 g/km, t. y. 2024 metais pasiektų 120 g/km, 2025 metais – 110 g/km, 2026 metais – 100 g/km.

Tai reiškia, kad mokestį pradėtų mokėti vis mažiau taršių automobilių savininkai.

Pats mokestis kasmet šiek tiek didėtų, atsižvelgiant į šalyje fiksuojamą infliaciją – įstatyme yra indeksavimo mechanizmas.

Kaip apskaičiuoja

Norint sužinoti automobiliui taikytiną mokestį, reikia jo CO2 kiekį g/km padauginti iš atitinkamo tarifo ir koeficiento.

Pavyzdžiui, minimalus mokestis 2023 metais siektų 29,3 euro (131*0,56*0,8 = 58,7/2).

Pažymėtina, kad pirmaisiais ir antraisiais metais po mokesčio įsigaliojimo visiems automobilių savininkams siūloma pritaikyti 50 proc. nuolaidą.

„Siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršios transporto priemonės ir prisitaikyti prie naujo taršos mokesčio modelio, iki 2024 metų gruodžio 31 dienos numatyta 50 proc. mokesčio lengvata (taikoma tik vienai valdomai transporto priemonei).

Šios lengvatos taikymo laikotarpis (2 metai) yra pakankamas taršios transporto priemonės pakeitimui į netaršią ar mažiau taršią“, – aiškinama rašte.

Pati ministerija nurodo, kad maksimalus mokesčio dydis nenustatomas, nes mokama už kiekvieną išmestą CO2 g/km. Tačiau galima suskaičiuoti, kiek 2023 metais mokėtų 251 g/km CO2 išmetančio taršaus automobilio savininkas (251*1,5*2.5 = 941,25/2 = 470,63).

Skaičiuojama, kad vidutinis mokesčio dydis sudarys 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata).

Pagal kelių pastarųjų metų kelių transporto priemonių registro duomenis, numatoma, kad įsigaliojus projektui, atitinkamai 18 proc. valdytojų nemokės mokesčio, o didžiausia transporto priemonių parko grupė (34 proc.), patenkanti į 131–160 g/km CO2 intervalą, vidutiniškai mokės 82 eurus per metus.

Parko taršos vidurkį viršijančios transporto priemonės, patenkančios į 161-200 g/km CO2 intervalą vidutiniškai mokės 129 eurus per metus.

Taršiausių transporto priemonių valdytojai, kurie patenka į 201–250 g/km CO2 intervalą, taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą mokėtų vidutiniškai 227 eurus dydžio mokestį.

Šio intervalo transporto priemonės sudaro 12 proc. įregistruotų transporto priemonių dalį.

Pačiame taršiausiame segmente (daugiausiai prabangos klasės ar sportui skirtos transporto priemonės) šiuo metu yra 3 proc. įregistruotų transporto priemonių, kurios išmeta daugiau kaip 251 g/km CO2. Šių automobilių valdytojai nuo 2023 metų kasmet mokėtų vidutiniškai 326 eurų dydžio mokestį.

„Pažymėtina, kad 54 proc. visų mokestį mokančių transporto priemonių valdytojų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus, o tarp benzininių transporto priemonių valdytojų net 82 proc. mokės iki 100 eurų dydžio mokestį“, – dėsto ministerija.

Skaičiuojama, kad priėmus projektą, papildomos pajamos į valstybės biudžetą sieks apie 170 mln. eurų per metus. Svarstoma, kad panašaus dydžio pajamos turėtų išlikti ir po 2025 metų, nes mokestis paskatins automobilių parko atsinaujinimą.

Kartu teikiamame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte siūloma, kad motorinių transporto priemonių taršos mokesčio lėšomis būtų finansuojamas Darnaus judumo fondas.

Preliminariais vertinimais, projektui įgyvendinti prireiks 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui kasmet reikės po 2,3 mln. eurų.

Pavyzdžiai

Pateikiamame kelis pavyzdžius, kokį mokestį tektu mokėti šių automobilių savininkams.

2004 metų dyzelinu varomas ir 113 g/km CO2 išmetantis „Toyota Yaris“: 2023 ir 2024 – 0 eurų, o 2025 ir 2026 metais – 145,54 euro.

2007 metų benzinu ir elektra varomas ir 104 g/km CO2 išmetantis „Toyota Prius“: 2023, 2024 ir 2025 metais – 0 eurų, o 2026 metais – 64,06 euro.

2011 metų dyzelinu varomas ir 116 g/km CO2 išmetantis „Toyota Yaris“: 2023 ir 2024 – 0 eurų, o 2025 ir 2026 metais – 129,92 euro.

2011 metų dyzelinu varomas ir 114 g/km CO2 išmetantis „Volvo S60“: 2023 ir 2024 – 0 eurų, o 2025 ir 2026 metais – 127,68 euro.

2007 metų dyzelinu varomas ir 140 g/km CO2 išmetantis „VW Golf“: 2023 ir 2024 – 90,16 euro, o 2025 ir 2026 metais – 180,32 euro.

2006 metų dyzelinu varomas ir 153 g/km CO2 išmetantis „BMW 3“: 2023 ir 2024 – 98,53 euro, o 2025 ir 2026 metais – 197,06 euro.

2013 metų dyzelinu varomas ir 134 g/km CO2 išmetantis „BMW 5“: 2023 ir 2024 metais 75,04 euro, o 2025 ir 2026 metais – 150,08 euro.

Kiek tektų mokėti už jūsų valdomą automobilį suskaičiuoti galite remdamiesi lentelėje pateiktais duomenimis arba pasinaudoję Aplinkos ministerijos sukurta skaičiuokle: 130co2.lt.

Papildomos lengvatos

Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų mokamas tik už tiek dienų, kiek transporto priemonė turėjo leidimą dalyvauti eisme.

Dalyvavimas eisme reiškia, kad automobilis turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Dienų skaičių, už kurias reikia mokėti mokestį, apskaičiuoja „Regitra“, o patį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija.

Siūloma, kad nuo mokesčio būtų atleidžiami neįgaliesiems pritaikytų automobilių savininkai. Taip pat tie, kas naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautines sutartis.

64 metų amžiaus ir vyresni asmenys 50 proc. nuolaidos gali tikėtis ir po 2025 metų, tačiau nuo 2026 metų amžiaus kartelė pakeliama iki 65 metų. Apskritai lengvata vyresnio amžiaus asmenims turėtų nustoti galioti 2030 metais.

Tokia pati tvarka turėtų galioti ir neįgalius asmenis slaugantiems arba socialinę paramą gaunantiems asmenims, tik iki 2028 metų.

„Šios lengvatos taikomos tik vienai valdytojo transporto priemonei, kurios apskaičiuotas mokestis yra didžiausias“, – pastebi ministerija.

Beje, istorinės transporto priemonės nuo mokesčio neatleidžiamos, nes jos nėra skirtos dalyvauti viešajame eisme.

Ko siekiama

Naujuoju mokesčiu siekiama formuoti visuomenės darnaus judumo įpročius.

„Skatinti rinktis mažiau taršias ir efektyvesnes transporto priemones, taip mažinant poveikį oro taršai, žmonių sveikatai, klimato kaitai, taikant „teršėjas moka“ principą ir tikslinį lėšų panaudojimą užtikrinti sparčią viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą“, – aiškinama rašte.

Ministerija yra užsibrėžusi iki 2027 metų pasiekti šiuos tikslus:

„Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinu varomų transporto priemonių sudarys mažiau kaip 30 proc. (2020 metais sudarė 55 proc.), o 10 proc. registruojamų M1 kategorijos transporto priemonių bus nulinės CO2 taršos (2020 metais sudarė 0,7 proc.).

Vidutinis transporto priemonių parko amžius sumažės iki 12 metų (dabar 15,5 metų).

Lietuvoje 80 proc. registruojamų M1 kategorijos transporto priemonių atitiks ne mažesnį kaip „Euro 6“ išmetamųjų teršalų standartą.

Vidutinis registruojamos transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis sumažės iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), o bendras transporto priemonių parko išmetamas vidutinis CO2 kiekis bus mažesnis nei 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km).

2026 metais transporto sektoriuje išmetamas CO2 kiekis neviršys 4864 kilotonų CO2, o dėl mokesčio kasmet iš M1 kategorijos transporto priemonių bus išmetama 30 proc. mažiau azoto oksidų ir 70 proc. mažiau kietųjų dalelių, lyginant su 2019 metais išmestu kiekiu.

Įsigaliojus mokesčio pakeitimams per pirmuosius kelerius metus apie 2 proc. eisme dalyvaujančių transporto priemonių bus pakeistos transporto priemonėmis, kurios visiškai neišmeta CO2“.

Vitos Jurevičienės nuotr.