„Mestilla“ smardina mažiau, bet pažeidimų nustatoma

Šiais metais atliktų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos matavimų ir „Sweco Lietuva“ atliktų modeliavimų duomenimis, „Mestilla“ kvapo sklaidos koncentracija gyvenamojoje aplinkoje sudarė 0,4 europinio kvapo vieneto (OUE/m3) - apie 40 procentų mažiau nei 2020 m., 20 kartų mažiau nei leistina.

Tokį rezultatą lėmė bendrovės investicijos į kvapų neutralizavimo technologijas, praneša „Mestilla“.

Pasak „Mestilla“ generalinio direktoriaus Arūno Zubo, naujausi rezultatai patvirtina kryptingas bendrovės pastangas siekti darnios kaimynystės ir geresnės aplinkos.

Modernizuoja

„Nuo 2009 m. iki pat šiandienos bandome, diegiame ir plečiame moderniausias įmanomas technologijas: oro valymo įrenginius (skruberį), ozonatorių, tobuliname aspiracijos sistemas naudojant vandens užtvaras, skirtingas kvapų neutralizavimo medžiagas ir kt.

Girdime klaipėdiečių nerimą dėl bendros padėties mieste, tačiau naujausi valstybinės laboratorijos matavimai patvirtina ne tik esamų normų laikymąsi, bet ir stiprų išankstinį pasiruošimą dar griežtesniems ateities reikalavimams“, - sako A. Zubas.

Pasak jo, bendrovės planuojamuose plėtros projektuose numatomos ir papildomos kvapų neutralizavimo priemonės, kurias įgyvendinus kvapų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje sumažės iki 0,1 europinio kvapo vieneto.

Supranta susirūpinimą

„Suprantu mieste vyraujančias pastarųjų metų nuotaikas, tačiau naujausi faktai kalba patys už save, o “Mestilla„ ir anksčiau investuodavo į kvapų neutralizavimą net neviršydama oficialių reikalavimų.

Net ir mūsų su gyventojų bendruomenėmis pernai įgyvendintame kvapų monitoringo ir gyventojų pranešimų sistemos projekte tik iki 10 proc. skundų buvo priskirti šiai įmonei“, - sako Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas.

Tačiau Seimo narė Ligita Girskienė sako, kad nuolat sulaukia pietinės Klaipėdos dalies gyventojų skundų dėl sklindančio specifinio rapsų apdirbimui būdingo kvapo. Skundai registruojami ir specialioje svetainėje.

„Buvo padaryta klaida, kad tokiai įmonei leista įsikurti netoli gyvenamųjų kvartalų. Įmonė daro per mažai, kad būtų įgyvendinti jos pažadai dėl sklindančių kvapų“, - sako L. Girskienė.

Ji apgailestauja, kad visuomenė nebuvo pakankamai aktyvi ir neužkirto kelio įmonės plėtrai. „Mestilla“ planuoja plėsti gamybą ir užsiimti panaudoto aliejaus perdirbimu į biokurą.

„Žada pastatyti aukštesnį kaminą ir kvapai išsisklaidytų platesnėje teritorijoje“, - „Mestillos“ planus atskleidžia L. Girskienė.

Ji taip pat pateikia Aplinkos apsaugos departamento duomenis, kad vykdant įmonės planinius patikrinimus duomenis tiek pernai, tiek šiemet yra nustatoma pažeidimų. Fiksuojami lakiųjų junginių ir kitų medžiagų patekimo į aplinką kiekių viršijimo atvejai, kiti pažeidimai.

Įmonės atsakingam asmeniui yra skiriamos baudos, kurios gali siekti nuo 85 iki 1 170 eurų.

Nuobaudų pačiai įmonei už tokius pažeidimus Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato.

Įdomu tai, kad aplinkosaugininkai įmonę tikrina tik du kartus per metus ir kaskart nustato pažeidimų.

Didėjant visuomenės spaudimui žadama patikrinimų skaičių didinti.

Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisiškai įteisintos metodikos, pagal kurią kvapų taršą gyvenamojoje aplinkoje būtų galima sieti su konkrečios įmonės veikla.

Realiai kvapų situacija Klaipėdos pietinėje dalyje priklauso nuo pačios įmonės geranoriškumo ir jos reakcijos į visuomenės spaudimą.

„Mestilla“ gaminamas biodyzelinas Lietuvoje ir eksporto rinkose yra maišomas su įprastais dyzeliniais degalais, šitaip mažinant iškastinių žaliavų naudojimą. „Mestilla“ per metus Lietuvoje nuperka žemės ūkio produkcijos už maždaug 120 mln. eurų.