Mėsininku „Iki“ dirbęs vyras galiausiai kreipėsi į teismą: kaltina nesuskaičiuotais viršvalandžiais, nesumokėta alga

Spalio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atmetė buvusio „Iki“ darbuotojo skundą dėl nesumokėtos algos dalies.

Tai buvo jau antrasis toks teismo sprendimas. Nors vyras grindžia savo ieškinį turimais higienos kontrolės lapais, kuriuose darbuotojai fiksuodavo savo laiką darbe, dėl pastarųjų dokumentų patikimumo lieka daug abejonių.

Maždaug 1 tūkst. eurų priteisti prašęs vyras kol kas patyrė tik išlaidų – dviejų instancijų teismai buvusiam mėsininkui nepriteisė nė cento, o jis pats turėtų prekybos tinklą „Iki“ valdančiai bendrovei „Palink“ sumokėti maždaug 2,4 tūkst. eurų, kad atlygintų šios išlaidas teisininkams.

Išgaravę viršvalandžiai

Į teismą kreipęsis vyras teigė, kad vienoje iš „Iki“ parduotuvių 2019 m. rugsėjo viduryje įsidarbino mėsininku. Su darbdaviu buvo sutarta 810 eurų mėnesinė alga ir 36 darbo valandų savaitė.

Tačiau, buvusio mėsininko teigimu, darbovietėje darbo laiko apskaita buvo vykdoma formaliai ir atmestinai, jam teko dirbti viršvalandžius, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą, kartu nebuvo ir apmokėti.

Teismui vyras nurodė, kad vien per 2019 m. antrąją rugsėjo pusę, kai tik pradėjo dirbti, jis pradirbo 10 valandų daugiau, nei nurodyta oficialioje apskaitoje, tačiau už šį darbo laiką jam nebuvo sumokėta 112 eurų.

Spalį, anot buvusio parduotuvės darbuotojo, jam nesumokėta už visą darbo savaitę – 40 valandų, lapkritį nesumokėta už 20 darbo valandų, o 2019 m. gruodį jis pradirbo 14 valandų ilgiau, nei nurodyta oficialioje apskaitoje.

Anot vyro, šios valandos susikaupė, kadangi jam teko dirbti po savo darbo valandų, pavaduoti netikėtai sunegalavusį kolegą, netgi dirbti per savo poilsio dieną, kai parduotuvėje buvo atliekamas auditas. Buvęs mėsininkas teismui nurodė, kad parduotuvės vedėja žadėjo sumokėti už viršvalandžius, tačiau jam taip ir nesumokėta 957,6 euro.

Dar dirbdamas parduotuvėje, 2020 m. vasarį, vyras kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio išieškojimo. Nežinia, ar tai turėjo įtakos, tačiau 2020 m. gegužės pradžioje mėsininkas buvo atleistas.

Byloje nurodoma, kad atleidimo priežastimi tapo šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai – neteisėtas įmonės turto pasisavinimas (paprasčiau tariant, vagystė) ir fizinis smurtas prieš parduotuvės apsaugos darbuotoją.

Pats vyras bylos metu teigė, kad konfliktas kilo, kai parduotuvės vadovybė nusprendė patikrinti jo darbo spintelę, kuria jis dalijosi su kitu kolega.

Anot buvusio mėsininko, jokių vagystės įrodymų nebuvo rasta, o patikrinimas ir po jo sekusi atleidimo istorija galėjo įvykti dėl parduotuvės vadovybės nepasitenkinimo jo elgesiu ir pretenzijomis dėl nesumokėtos algos.

Higienos kontrolės lapai prieš oficialią apskaitą

Į teismą kreipęsis buvęs „Iki“ darbuotojas teigė, kad oficiali parduotuvėje vykdyta darbo laiko apskaita yra melaginga ir neatspindi tikrosios padėties, o faktiškai išdirbtą laiką parodo jo turimi higienos kontrolės lapai.

Kaip paaiškėjo bylos metu, šie dokumentai buvo naudojami, kad esant reikalui būtų galima įrodyti, jog darbuotojai parduotuvėje laikosi sanitarinių normų, atvyko į darbą. Pasak vyro, juose kiekvieną dieną pasirašydavo visi parduotuvės darbuotojai.

Tačiau dėl šių dokumentų teisme kilo nemažai abejonių.

Anot „Palink“ atstovų, parduotuvėse naudojami higienos kontrolės lapai yra skirti labiau vidinei kontrolei – parduotuvės administracija jų nekontroliavo, darbuotojai patys juose pasirašydavo ir galėjo įrašyti bet ką.

Bylos metu paaiškėjo, kad šie dokumentai parduotuvėje būdavo be priežiūros, laikomi tiesiog mėsos skyriuje, kuriame dirbo ir buvęs „Iki“ darbuotojas.

Dėl higienos kontrolės lapų kilo ir daugiau abejonių – kadangi juose pasirašydavo tik darbuotojai, o vadovai ar kiti administracijos darbuotojai jų netvirtindavo, išlieka tikimybė, kad buvęs mėsininkas tiesiog neteisėtai pasisavino higienos kontrolės lapus, įrašė juose tai, kas jam paranku, o vėliau šiuos dokumentus pateikė Darbo ginčų komisijai, dar vėliau – ir teismui.

Brangus malonumas

Su higienos kontrolės popieriais neišmokėtos algos faktą bandęs įrodyti vyras pergalės nepasiekė nei Darbo ginčų komisijoje, nei dviejose teisminėse instancijose.

Bylinėtis su buvusiu darbdaviu, kaip paaiškėjo, yra gan nepigus malonumas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriame buvęs mėsininkas 2021 m. rugpjūčio pradžioje pralaimėjo bylą dėl nesumokėto atlyginimo, „Palink“ priteisė 1787 eurus, kad būtų padengtos bendrovės išlaidos teisininkams.

Bylą pralaimėjęs buvęs darbuotojas rankų nenuleido ir tokį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos teismui.

Tačiau pastarasis spalio pradžioje skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą, o „Iki“ parduotuvių tinklą valdančiai bendrovei iš buvusio darbuotojo priteisė dar 606 eurus už išlaidas teisininkams.

Tokius teismų sprendimus lėmė ne tik tai, kad buvusio mėsininko pateikti higienos kontrolės lapai, kaip įrodymai, kėlė daug abejonių, pats ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip juos gavo, bet ir liudininkų parodymai – anot jų, buvęs mėsininkas niekad nekėlė klausimų dėl nesumokėtos algos dalies, nors turėjo tokią galimybę.

Byloje apklausta regiono, kuriam priklauso „Iki“ parduotuvė, vadovė teisme nurodė, kad su darbuotojais pasikalbėti atvykdavo tuo metu, kai nebūdavo parduotuvės vadovės, taip sudarydama darbuotojams jaukią atmosferą išsakyti situaciją darbe, išdėstyti nusiskundimus.

Tačiau buvęs mėsininkas niekada nesiskundė jai dėl netinkamo atsiskaitymo su juo, nors esą būtų savo nuoskaudas jai išsakęs.

Motyvų nežino

Nors mėsininku „Iki“ dirbęs vyras savo teisybės neįrodė nei Darbo ginčų komisijoje, nei dviejuose teismuose, kyla klausimas – kokie tokio atkaklaus teisybės ieškojimo motyvai?

Alfa.lt su tokiu klausimu kreipėsi į prekybos tinklą „Iki“, tačiau „Palink“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė atsakyti negalėjo. „Dėl kokių priežasčių kreipėsi, turbūt gali atsakyti tik žmogus kreipęsis į teismą“, – nurodė V. Budrienė.

Prekybos tinklo atstovė taip pat nurodė, kad buvusio mėsininko kaltinimai nėra pagrįsti.

„Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad UAB „Palink“ buvusio darbuotojo faktiškai dirbtas laikas, už kurį jam buvo sumokėta, buvo tinkamai apskaitytas ir pažymėtas darbo grafikuose bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Tai reiškia, kad UAB „Palink“, kaip darbdavys, tinkamai vykdė savo teisines prievoles darbuotojo atžvilgiu“, – teigia V. Budrienė.