Mažėjant paklausai, dujų kainos Europoje pasiekė trijų mėnesių minimumą

Pirmadienio rytą Olandijos prekybos centre (TTF), kuris yra pagrindinis Europos prekybos centras, kainos svyravo apie 150 eurų už megavatvalandę, kartais nukrisdamos žemiau šios ribos, po to, kai penktadienį buvo 156 eurai.

Paskutinį kartą žemiau 150 eurų ribos kainos buvo nukritusios liepos pradžioje.

Tai įvyko Europos Komisijai paskelbus, kad ES dujų saugyklų, kurios yra būtinos, kad žiemą būtų patenkinta papildoma paklausa, pajėgumas viršija 90 %.

Santykinai geros naujienos suteikia blokui taip reikalingą atokvėpį kovojant su energetikos krize.

Paskutinės kainos toli gražu neprilygsta rugpjūčio pabaigoje pasiektam visų laikų kainų rekordui - 349 eurams, kuris sukėlė nerimą sostinėse ir paskatino raginimus visoje ES nustatyti viršutinę didmeninių dujų kainų ribą.

Tačiau kainos išlieka itin aukštos: prieš metus TTF nurodė, kad dujų kaina buvo 38 eurai už megavatvalandę.

Brangios dujų kainos daro šalutinį poveikį visam Europos energetikos sektoriui.

Dujos, kaip brangiausias kuras, reikalingas visiems elektros energijos poreikiams patenkinti, lemia galutinę elektros energijos kainą.

Didėjant dujų kainoms, didėja ir namų ūkių bei įmonių sąskaitos už elektrą.

Siekdama sumažinti dujų kainų įtaką elektros energijai, ES ieško įvairių būdų, įskaitant tikslines kainų viršutines ribas ir alternatyvų lyginamąjį indeksą TTF, tačiau valstybių narių nuomonės vis dar nesutampa dėl tinkamiausio ir mažiau rizikingo kelio.

Šiuo metu vykstančių diskusijų kryptį turėtų lemti dujų kainų mažėjimo tendencija, kuri gali tapti argumentu valstybėms narėms, pavyzdžiui, Vokietijai ir Nyderlandams, pasisakančioms už atsargesnius metodus, o ne už ryžtingą kišimąsi į rinką.

"Dujų kainos mažėja dėl to, kad dujų saugyklos jau beveik pilnos, ir dėl to, kad kol kas vyrauja švelni temperatūra", - "Euronews" sakė "Bruegel" analitinio centro vyresnioji mokslo darbuotoja Simone Tagliapietra.

"Svarbu tai, kad rinkose mažėja paklausa, būtent pramonės sektoriuje".

Energijos taupymas tapo pagrindiniu ES atsako į energetikos krizę elementu. Taupymas laikomas svarbiausiu veiksniu siekiant atkurti rinkos pasiūlos ir paklausos neatitikimo pusiausvyrą.

Liepos mėn. valstybės narės susitarė dėl pirmojo istorijoje koordinuoto plano, pagal kurį nuo rugpjūčio mėn. iki kovo mėn. dujų suvartojimą ketinama sumažinti 15 %. 

Planas buvo parengtas kaip prevencinė apsauga nuo Rusijos manipuliacijų dujų tiekimu, kurios pakurstė spekuliacijas rinkoje ir pakėlė kainas iki rekordinių aukštumų.

ES įtarimai pasitvirtino, kai Kremlius, keršydamas už Vakarų sankcijas, uždarė dujotiekį "Nord Stream 1".

Rugsėjo pabaigoje patvirtintas atskiras planas, kuriame daugiausia dėmesio skiriama privalomam elektros energijos taupymui piko metu.

Pramonės sektorius dėl energetikos krizės jau buvo priverstas trumpinti gamybos valandas ir taupyti išlaidas. 

Eurostato duomenimis, liepos mėn. pramonės gamyba euro zonoje, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 2,3 %.

Vartotojų pasitikėjimas pasiekė žemiausią lygį per visą istoriją (-28,8 % euro zonoje) ir smuko stipriau nei per COVID-19 pandemijos piką.

Europos Komisijos parengtame neoficialiame dokumente nurodyta, kad daugumoje ES šalių sutaupyta daug dujų, nors kai kuriose, pavyzdžiui, Airijoje, Graikijoje, Švedijoje ir Ispanijoje, jų suvartojimas iš tikrųjų padidėjo.

Europos Centrinio Banko Christine Lagarde praėjusį mėnesį teigė, kad ekonomikos perspektyvos "temsta", o verslo aktyvumas "gerokai sulėtės".

Lagarde taip pat prognozavo, kad žiemą du ketvirčius iš eilės ekonomika mažės, o tai prilygtų techninei recesijai.

Analitikai teigė, kad nors recesija europiečiams būtų skausminga, ji sumažintų paklausą ir dar labiau sumažintų dujų kainas.