„Maxima“ pasamdytų 600 darbuotojų, atlyginimai artėja prie 1000 eurų

Daugumoje prekybos tinklų po vasaros darbuotojų skaičius susitraukė šimtais – tuo pat metu ieškoma daug naujų darbuotojų. Visuose tinkluose atlyginimai matuojasi 1000 eurų prieš mokesčius ribą, tačiau „Norfoje“ ir „Lidl“ jie jau svyruoja apie 1300 eurų prieš mokesčius.

„Maximoje“ neliko 800 darbuotojų – ieško 600

Didžiausiame prekybos tinkle „Maxima“ rugsėjo 28 dieną dirbo 12594 darbuotojai. Palyginimui, liepos 28 d. darbuotojų skaičius buvo 13384. Bendrovė šį pokytį paaiškina pasibaigusiu vasaros sezonu, taip pat veiklos pertvarka, kai sandėlio priežiūros funkcijos perleistos tiekėjui. Dar buvo 50 darbuotojų, kurie pasitraukė, nes nesutiko su privalomu testavimu.

„Prieš prasidedant vasaros sezonui kasmet ieškome papildomų darbuotojų. Nuo 2018 metų, sezono metu, kasmet įdarbindavome nuo 800 iki 1100 darbuotojų. (...) Natūralu, kad, pasibaigus sezonui, bendras įmonės darbuotojų vėl sumažėja – šį rudenį, pasibaigus sezonui, šis darbuotojų skaičiaus pokytis siekė apie 500 žmonių.

Kitas veiksnys, prisidėjęs prie ženklesnio darbuotojų skaičiaus pokyčių šiemet, sprendimas vieno sandėlio priežiūrą ir visas jo funkcijas perleisti tiekėjui. Po šio sprendimo nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas – apie 100 darbuotojų dabar dirba kitoje įmonėje“, – pastaruosius svyravimus paaiškina „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pasak jos, vasarą darbuotojų prireikia dėl to, kad pajūryje auga klientų srautai taip pat dalis darbuotojų išeina atostogų – tam ruošiamasi kasmet, siūloma speciali motyvacinė programa, kuria suteikiamas apgyvendinimas Palangoje ar Nidoje, darbuotojai gauna nemokamus pietus. „Maximos“ atstovė patikina, kad darbuotojų kaita bendrovėje yra reikšmingai sumažėjusi, darbuotojai tampa vis lojalesni, ir netgi sezoniniai darbuotojai čia įsidarbina ne vienai vasarai.

„Darbuotojų, kurie nesutiko testuotis ir dėl to paliko, buvo apie 50. Laikantis Vyriausybės nustatytos tvarkos, jei darbuotojas nėra pasiskiepijęs arba persirgęs koronavirusu, privalo testuotis ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų. Jeigu darbuotojas atsisako testuotis, jis nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis“, – paaiškino E. Dapkienė.

Apskritai bendrovėje „Maxima LT“ darbuotojų skaičius yra mažiausias bent nuo 2016 metų, kuomet tinkle dirbo daugiau nei 16 tūkstančių darbuotojų.

„Pastaraisiais metais esame optimizavę daugelį veiklos procesų, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojus, valytojus, samdome iš kitų įmonių, įrengiame savitarnos kasas, todėl tiek pernai, tiek ir šįmet išsitenkame su mažiau darbuotojų. Vidutiniškai 2020 metais „Maximos“ prekybos tinkle dirbo 12 751 darbuotojas, t. y. 957 mažiau nei 2019 metais, tačiau darbo užmokesčio fondas išliko toks pat kaip 2019-aisiais.

Nepaisant darbuotojų skaičiaus mažėjimo tendencijos, prekybos tinklas „Maxima“ patikina, kad šiuo metu visoje Lietuvoje ieško daugiau nei 600 darbuotojų.

„Daugiausia darbuotojų yra ieškoma darbui „Maxima“ parduotuvėse: kasininkų-pardavėjų, taromato operatorių-krovėjų, salės darbuotojų, pardavėjų. Šis poreikis yra išaugęs dėl planuojamų naujai atidaryti „Maxima“ parduotuvių. Taip pat ieškome darbuotojų maisto gamybos padalinyje – mėsininkų, kepėjų, virėjų fasuotojų, cecho darbuotojų, o sandėliuose – užsakymų komplektuotojų, priėmimo rampos darbuotojų“, – vardija E. Dapkienė.

Kaip ir visas verslas, bendrovė susiduria su darbuotojų trūkumo problema.

„Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse“, – paaiškina prekybos tinklo atstovė.

Prekybininkams atsiradusi prievolė tikrinti galimybių pasus didelėse parduotuvėse šiuo metu atsiliepia sumažėjusiais pirkėjų srautais – „Maximos“ dalyje parduotuvių jie sumažėjo 30 proc.

„Dėl to sumažėjus apyvartai, stebime situaciją. Jeigu toks ženklus pirkėjų sumažėjimas išliks ilgesnį laiką, didžiosiose parduotuvėse darbuotojams siūlysime darbą kituose mūsų padaliniuose, išleisime atostogų ir tik nesant šių galimybių – išleisime į prastovas“, – vertina E. Dapkienė.

„Iki“ atsisveikino su beveik 200 darbuotojų: jaučia trūkumą

„Iki“ prekybos tinkle darbuotojų skaičius per du mėnesius sumažėjo maždaug 173-imis etatais. Prekybos tinklas darbuotojų skaičiaus mažėjimą paaiškina pasibaigusiu vasaros sezonu.

„Iš tiesų tai natūralus sezoninis darbuotojų pokytis. Dalis darbuotojų, ypač turistiniuose miestuose ar arčiau jūros, prie įmonės buvo prisijungę tik vasaros sezonui“, – vertina „Iki“ Komunikacijos specialistė Gintarė Kitovė.

Ji patikina, kad darbuotojų skaičiaus neveikia prievolė testuotis, jei neturima skiepo.

„Apskritai situacija rinkoje yra įtempta, darbuotojų trūksta ne viename sektoriuje, ne išimtis ir prekybos sritis. Skiepijimas „Iki“ prekybos tinkle nėra ir nebuvo privalomas, darbuotojai apsispręsti dėl skiepo gali patys. Daug pastangų įdėjome į darbuotojų švietimą skiepų klausimais, sudarėme palankias sąlygas pasiskiepyti šalia darbovietės. Prie „Iki“ parduotuvių kartu su miestų savivaldybėmis ne kartą buvo organizuojamos skiepijimo akcijos, tad mūsų darbuotojai prie jų prisijungė ir pasiskiepijo savo noru“, – sako G. Kitovė.

Galimybių paso patikrą prekybos tinklas vykdo tik 7 parduotuvėse, dar dalyje parduotuvių tai užtikrina pastato valdytojai, todėl tai taipogi neturėjo poveikio darbuotojų skaičiaus.

„Jaučiame darbuotojų trūkumą. Darbo rinka yra labai įtempta. Trūksta darbuotojų tiek parduotuvėse, tiek administracijoje, tiek logistikos ir gamybos padaliniuose. Su šia problema susiduriame tikrai ne vieni, darbuotojų ieško ir sparčiai atsigaunantis viešbučių, restoranų bei kavinių sektorius, ne tik prekybos tinklai, tad konkurencijos rinkoje tikrai yra. Darbuotojams pritraukti į parduotuves, logistikos bei gamybos padalinius pradėjome darbuotojų paieškos kampanijas. Naudojamės darbuotojų nuomos įmonių paslaugomis“, – vertina G. Kitovė.

„Iki“ taipogi pastaruosius metus darbuotojų skaičius reikšmingai mažėjo – nuo 2016-ųjų, kai čia dirbo per 7400 darbuotojų, skaičius susitraukė kone maždaug 1700 etatų.

„Tai rodo natūralų ir gyvą verslo vystymąsi. Tai globali tendencija ir ji mažmeninės prekybos srityje matoma visur, išskyrus tinklus, kurie pradėjo nuo nulio. Prekybos tinklas „Iki“ jau beveik 30 metų veikia Lietuvoje, tad visiškai natūraliai kiekvienais metais peržiūrime veiklos procesus, investuojame į projektus, kurie gerina produktyvumą. Palaipsniui vykstantis darbuotojų skaičiaus mažėjimas yra susijęs su efektyvumo didėjimu. Turime išnaudoti visas galimybes, kaip patenkinti Lietuvos gyventojų poreikius kiek įmanoma efektyvesniais būdais“, – paaiškina G. Kitovė.

„Rimi“ kitąmet atidarys 12 parduotuvių, reikės darbuotojų

Prekybos tinkle „Rimi“ darbuotojų skaičius per du mėnesius sumažėjęs kiek daugiau nei 100 etatų. Tačiau, lyginant su pandemijos pradžia, čia darbuotojų skaičius yra išaugęs.

„Darbuotojų judėjimas vyksta dėl įvairių, daugiausia su jų asmeniniais pasirinkimais susijusių priežasčių, tačiau priklauso ir nuo parduotuvių veiklos. Užsidarius sezoninėms „Rimi“ parduotuvėms dalis čia dirbusių kolegų perėjo dirbti į kitas mūsų parduotuves, o tie, kurie pajūryje vasaros metu dirbo laikinai – pasirinko kitą veiklą. Pokyčiai mūsų bendrovėje vyksta, tačiau jie labiau susiję su naujų darbo vietų kūrimu ir intensyvios plėtros strategija“, – sako „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Ji dėsto, kad „Rimi“ iki 2023 m. Lietuvoje planuoja turėti 100 parduotuvių – šiuo metu, su ką tik Vilniuje atsidariusiu „Rimi „Galgių PC“, veikia 75 parduotuvės. Vien kitąmet planuojama atidaryti 12 naujų parduotuvių, kuriose reikės suburti naujus kolektyvus.

„Mes augame, darbuotojų poreikis atitinkamai didėja, esame nuolatinėje jų paieškoje“, – tikina G. Šerėnienė ir priduria, kad privalomas testavimas darbuotojų skaičiaus nepaveikė.

Galimybių paso įvedimas labiausiai paveikė apsaugos darbuotojų poreikį, tačiau šiuo atveju, tai susiję su išorinių kompanijų teikiamomis paslaugomis.

„Mums reikia ir kasininkų, ir kepėjų, ir salės darbuotojų, pagalbininkų mūsų elektroninės parduotuvės užsakymų aptarnavimui. Turime daug atvirų pozicijų, neretai susiduriame su iššūkiu rasti į jas darbuotojų, konkurencija šioje srityje yra didelė“, – pripažįsta G. Šerėnienė.

Ji papildo, kad ir elektroninė prekyba auga, kartu ir didėja ir darbuotojų poreikis. Tačiau bendrovė ieško būdų efektyvinti veiklą, optimizuoti resursus.

„Iš mažmeninės prekybos verslo pusės stebime Lietuvos ekonomikos transformaciją, kurioje realybe ir nuostabos nebekeliančiu dalyku tampa užsieniečių įdarbinimas į laisvas pozicijas. Jų „Rimi“ turime visai nemažai ir iš įvairiausių šalių – Ukrainos, Baltarusijos, ir Azijos šalių. Panašu, kad kaip visuomenė esame transformacijos periode, kai tenka atsakyti į naujus klausimus, susijusius su darbuotojų trūkumu, jo kompensavimu siūlant darbą Lietuvoje kitų šalių piliečiams. Neabejotinai, tai atveria kelią diskusijai, kaip sugebėsime išspręsti kylančius socialinius iššūkius, įvairovės ir tolerancijos klausimus, kurių atidėlioti ateičiai jau nebeturime galimybės“, – apibendrina G. Šerėnienė.

„Lidl“ šiandien priimtų 100 darbuotojų

„Lidl“ darbuotojų skaičius pastaruosius penkerius metus tik augo, tiesa, nuo vasarą pasiekto piko dabar darbuotojų skaičius yra pamažėjęs keliomis dešimtimis etatų.

„Vasarą darbuotojų skaičiui įtakos turi sezoniai darbuotojai, todėl ir jų skaičius šiais mėnesiais buvo išaugęs. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas nėra susijęs su vakcinacija, šiuo metu 80-89 proc. įmonės darbuotojų yra pasiskiepiję, kiti reguliariai testuojasi arba planuoja pasiskiepyti artimiausiu metu. Daugiau nei 2500 darbuotojų turinčioje organizacijoje buvo tik keli pavieniai atvejai, kai darbuotojai nesutiko skiepytis ir testuotis. Visgi didžioji dalis šių darbuotojų jau priėmė sprendimą skiepytis ir yra sugrįžę į darbus“, – teigia „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

Ji paaiškina, kad tinklas yra toliau sparčiai plečiamas ir ieškoma naujų darbuotojų.

„Dėl sparčios tinklo plėtros šalyje, šiuo metu į savo komandą priimtume apie 100 naujų parduotuvių darbuotojų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Elektrėnuose, Jonavoje, Druskininkuose“, – vardija L. Skersytė.

„Norfa“ darbuotojus gali perstumdyti dėl galimybių paso

„Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patikina, kad darbuotojų kaitos nėra, tik natūralūs darbuotojų skaičiaus svyravimai.

„Pasibaigus vasarai, galėjo skaičius pamažėti, išėjo laikini darbuotojai, nes vasarą žmonės dažniausiai atostogauja, ir kai jie išeina atostogų, mes laikinai priimame papildomų darbuotojų. Bet apskritai jokių pokyčių dėl darbuotojų bendrovėje nevyksta, jokių atleidimų mes neplanuojame“, – sako D. Ryliškis.

Pasak jo, Vyriausybei įvedus galimybių paso patikras, atsirado problema, kad didelėse parduotuvėse sumažėjo pirkėjų skaičius ir apyvartos, atitinkamai, ir darbuotojų krūviai.

„Esame atlikę laikiną sprendimą, kad leidžiame žmones atostogų, kas nori, turi neišnaudotų atostogų, jas sunaudoja. Dėl nenoro skiepytis, kiek žinau, buvo keli žmonės, kurie išėjo savo noru, ir viskas. Tai buvo vienetai“, – apžvelgia D. Ryliškis.

Prekybos tinkluose neliko šimtų darbuotojų: vien „Maxima“ pasamdytų 600, atlyginimai artėja prie 1000 eurų

Jis patikina, kad kitąmet „Norfoje“ darbuotojų skaičius turėtų didėti, nes tinklas plečiasi, tačiau tai priklausys ir nuo Vyriausybės priimamų pandemijos ribojimų.

„Mes patiriame nuostolių dėl sumažėjimo didesnėse parduotuvėse, kuriose privalomas galimybių pasas. Sumažėjimas yra ženklus ir jo nekompensuoja pardavimų padidėjimas mažesnėse parduotuvėse. (…) Gali būti tokių sprendimų, į mažesnes parduotuves perkelti dalį darbuotojų iš didesniųjų. Tai vienas iš galimų sprendimų“, – dėsto D. Ryliškis.

Kaip prekybos tinkluose keisis atlyginimai?

Rugpjūtį prekybos tinkluose mokami atlyginimai skyrėsi reikšmingai. Dėl didžiausių atlyginimų konkuruoja „Norfa“ ir „Lidl“, kur jie rugpjūtį sukosi apie 1300 eurų prieš mokesčius (apie 840 eurų „į rankas“). Tuo metu kituose prekybos tinkluose mediana (kiek uždirba vidurinis pagal atlyginimą darbuotoją) nesiekė 1000 eurų „popieriuje“.

„Norfos mažmenos“ atstovas D. Ryliškis patikina, kad atlyginimai darbuotojams čia auga kasmet, ir jie vieni didžiausių tarp prekybos centrų.

„Mūsų atlyginimai net nėra fiksuoti, jie priklauso nuo darbo rezultatų. Dėl galimybių paso atsitiko taip, kad mažesnėse parduotuvėse krūviai padidėjo, tai reiškia, kad ir atlyginimai turėtų augti, o didesnėse – sumažėjo. Kadangi atlyginimaas nefiksuotas, o priklauso nuo darbo rezultatų, tai atitinkamai gali apveikti didesnių parduotuvių darbuotojų atlyginimus, kas irgi yra blogai. Mes, aišku, kompensuosime, ieškosime, kokias schemas sugalvoti. Na bet valdžios toks sprendimas daro tokį poveikį“, – sako D. Ryliškis.

Jis žada, kad atlyginimai augs ir kitąmet, tai nesusiję su valdžios sprendimais didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA).

„Tokių, kurie pas mus uždirba MMA, praktiškai nėra. Kiek kils tie atlyginimai, tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo valdžios sprendimų. Nes akivaizdžiai matosi, kad valdžios sprendimai veikia mūsų verslą. Sprendimas dėl galimybių paso yra kritikuotinas dėl dviejų dalykų – ne tik iš verslo pusės, bet ir dėl medicininių reikalų. Mūsų manymu, jis nesprendžia problemos, nes didesniuose prekybos centruose, kur erdvės daugiau, žmonių mažiau, o mažesnėse parduotuvėse žmonės grūdasi. Tai efektas turbūt atvirkštinis yra, ne toks, kokio siekia valdžia“, – sako D. Ryliškis.

Prekybos tinkluose neliko šimtų darbuotojų: vien „Maxima“ pasamdytų 600, atlyginimai artėja prie 1000 eurų

Prekybos tinklas „Lidl“ pabrėžia, kad savo darbuotojams nuo pat veiklos pradžios siekia užtikrinti konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos sektoriuje, tačiau nedetalizavo, ar bus kokių pokyčių.

„Atsižvelgiame į augantį pragyvenimo lygį ir stengiamės savo darbuotojams pasiūlyti patrauklią atlyginimų politiką, kadangi siekiame, kad darbuotojai jaustųsi tinkamai įvertinti. Nuo „Lidl“ starto Lietuvoje prekybos tinklo parduotuvių darbuotojų atlyginimas kilo 19 proc., lyginant naujai įsidarbinusį kolegą prieš penkerius metus ir šiandien. Tačiau jeigu parduotuvės darbuotojas įmonėje įsidarbino dar 2017 m., šiandien jis jau yra ketvirtoje pakopoje, tad jo atlyginimas yra pakilęs apie 40 proc., lyginant su karjeros pradžia“, – paaiškina „Lidl“ atstovė L. Skersytė.

„Maxima“ sakosi atlyginimus peržiūrinti kasmet, nepriklausomai nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) pokyčių

„Kadangi kol kas dar nėra galutinio sprendimo, koks bus MMA ateinančiais metais, skaičiuojame ir dėliojame įvairius variantus. Šių metų pirmąjį pusmetį vidutinis darbo užmokestis „Maximos“ darbuotojams augo 10,5 proc. Taip pat didėjo ir skatinamųjų premijų fondas. Iš viso per pusmetį išmokėta per 8,6 mln. EUR premijų, t. y. 26 proc. daugiau nei pernai. Pagal „Maximos“ įgyvendinamą atlygio politiką darbuotojų darbo užmokestis susideda iš bazinio atlygio ir skatinamosios premijos, kuri vidutiniškai sudaro 15 proc. darbo užmokesčio“, – sako „Maximos“ atstovė E. Dapkienė.

Ji vardija, kad labiausiai, 19,2 proc., vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais didėjo logistikos darbuotojams. O maisto gamybos cechų ir „Maximos“ parduotuvių darbuotojams atlyginimai atitinkamai augo 10,9 proc. ir 10,5 proc., dirbantiems administracijoje – 4,4 proc.

Prekybos tinklas „Iki“ yra numatęs artimiausiu metu kelti atlyginimus, rašoma komentare.

„Nuolat peržiūrime ir geriname darbo sąlygas bei efektyviname procesus, kad atlygis bei naudos darbuotojams būtų kuo geresnės. Investuojame ne tik į atlyginimus, bet ir papildomą sveikatos draudimą, kad darbuotojai jaustųsi saugūs bei užtikrinti“, – sako G. Kitovė.

„Rimi“ prekybos tinklas nurodo, kad stengiasi pasiūlyti konkurencingą atlyginimą: „Ir tai darome atidžiai stebėdami pasikeitimus rinkoje, vertindami įvairius ekonomikos faktorius. Situacija darbo rinkoje yra labai dinamiška, konkurencija didelė, todėl be jokios abejonės stengsimės išlikti patraukliu darbdaviu, kuris gali pasiūlyti ne tik adekvatų atlygį, bet ir kur kas daugiau – pagarbią, įtraukiančią, vertybėmis pagrįstą kultūrą, kurioje labai vertinama žmonių įvairovė“.