M. Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ Lietuvai gresia dideli ieškiniai

„Žvelgiant iš teisinės pusės, konsultacijų su partneriais ir užsienio, deja, situacija yra tokia, kokia yra, – Lietuva neturi praktikos įgyvendinti tokio tipo sankcijų, ypač tokios apimties sutartims su tokiomis pasekmėmis.

Turiu omenyje ne praradimus, o galimus ieškinius, jų dydį ir dėl to šitoje vietoje negalime sau leisti priimti greitų sprendimų, neapgalvotų ir impulsyvių. Bet faktas, kad jie (ieškiniai – BNS) bus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Pasak ministro, teisininkams išnagrinėjus sutartį su „Belaruskalij“ ir joje numatytus įsipareigojimus paaiškėjo, kad atsakomybė už jos nutraukimą ir galimas finansines pasekmes tenka „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.

„Ministras negali įpareigoti „Lietuvos geležinkelių“ padaryti vieną žingsnį – nutraukti sutartį. Galiu pasakyti, bet geležinkelių valdyba už sprendimų pasekmes, finansines pasekmes, galimą žalą, ieškinius – ji prisiima atsakomybę praktiškai asmeniniu turtu“, – kalbėjo M. Skuodis.

Jis teigė tikintis, kad „Lietuvos geležinkelių“ valdyba ketvirtadienį viešai pasisakys ir įvardys „tam tikrus komercinius dalykus“.

„Tikiuosi aiškių atsakymų iš valdybos ir viešumai pateiktos informacijos“, – sakė ministras.

M. Skuodis pranešė, jog valstybė gali imtis žingsnių, kad patirtų kuo mažesnes finansines pasekmes: „Šitoje vietoje yra mano didžiausia atsakomybė.“

„Kalbu ne apie pajamų praradimą, kai trąšos nustoja (važiuoti – BNS).

Kalbama apie tai, kad mūsų įmonės turi tam tikrus kontraktinius įsipareigojimus ir nesilaikant yra labai didelės pasekmės, ir šitoje vietoje ir pačios įmonės negali daryti tokio žingsnio, kuris galėtų privesti įmonę į tokią situaciją, kuri galbūt grėstų ir bankrotu“, – sakė susisiekimo ministras.

Jis pakartojo lapkričio pabaigoje buvęs informuotas apie avansinį „Belaruskalij“ mokėjimą geležinkeliams už paslaugas po gruodžio 8 d., kai įsigaliojo JAV sankcijos.

„Tuomet ėmėmės labai rimto teisinio vertinimo, kokie žingsniai, ką galima padaryti. Deja, gavome tokius atsakymus, kad ir atsidūrėme tokioje situacijoje“, – aiškino M. Skuodis.

Jeigu per Lietuvą būtų nustoti vežti „Belaruskalij“ produktai, „Lietuvos geležinkeliai“ neteks maždaug ketvirtadalio krovinių, o Klaipėdos uostas – apie trečdalio. P.Lileikio nuotr.