LPK viceprezidentas: verslui dėl Kinijos žingsnių yra skaudu
(3)Ketvirtadienį portalas 15min. paskelbė, kad Lietuvos verslininkai negali išmuitinti prekių Kinijoje, nes ši išbraukė Lietuvą iš šios šalies muitinės sistemos.
„Verslui yra skaudu dėl tos situacijos, kuri šiuo metu įvyko.
Ekonomistai arba politikai bando pasakyti, kad skaičiai, kurie buvo su Kinija, yra nereikšmingi dėl eksporto ar importo, tačiau tie žmonės užmiršta, kad ir vieno žmogaus atleidimas įmonėms jau yra problema.
Atrodo kalbame nedideliais skaičiais, tačiau tie nedideli skaičiai paliečia dideliu mastu kai kurias įmones“, – „Žinių radijui“ pirmadienį teigė A. Laurinaitis.
LPK viceprezidento teigimu, kai kurioms įmonėms šis Kinijos žingsnis gali būti lemiamas – jos turės užsidaryti arba bankrutuoti.
A. Laurinaitis pažymėjo, kad siekiant to išvengti, dalis verslų jau kuriasi kaimyninėse valstybėse ir toliau stengiasi plėtoti prekybinius ryšius su Kinija. Tai, anot jo, neigiamą įtaką mažina, tačiau verslas dėl to susiduria su papildomais iššūkiais.
„Kadangi verslas turi galvoti apie ateitį, matydamas tą situaciją, kuri vyksta su Kinija, verslas turi galvoti, kaip išgyventi, ir kai kurios bendrovės jau iš anksto steigiasi užsienio šalyse – Latvijoje, Lenkijoje ar Vokietijoje, priklausomai nuo to, kokios medžiagos, žaliavos (importuojamos arba eksportuojamos į Kiniją – ELTA) arba kokie santykiai yra su Kinija.
Todėl tas smūgis, kuris galėjo ateiti tiesiai į Lietuvą, mažėja.
Tačiau tie žingsniai sukuria papildomų problemų verslui, kadangi naudojantis tarpininkais atsiranda papildomi kaštai ir didesnis laikas, kad tas įvyktų, o tam reikalingi didesni pinigų kiekiai“, – nurodė A. Laurinaitis.
Pramonininkų atstovo įsitikinimu, didelę žalą verslas patirs dėl to, kad seniau pati valdžia skatino plėtrą į Kiniją, tad gali prarasti brangiai kainavusias investicijas.
„Ta problema nėra tokia maža, kadangi verslas patikėjo politikais prieš 8 ar 10 metų, kad Kinija yra viena iš prioritetinių rinkų.
Tą valstybė nustatė, kad verslas nesiblaškytų po visą pasaulį ir žinotų, kur gali turėti politinį palaikymą ir valstybės finansinius resursus bei finansinį palaikymą. Verslas pradėjo eiti į Kiniją ir tam išleido pakankamai daug lėšų“, – pastebi A. Laurinaitis.
Didelė įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos atsirado po to, kai Vilniuje lapkričio viduryje oficialiai pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė.
Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino šią komunistinę valstybę, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.
Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai jau pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, didelio smūgio dėl Kinijos veiksmų Lietuvos ekonomika ir verslas nepatirs, kadangi Lietuvos eksportas į šią šalį sudaro tik 1 proc.
Rašyti komentarą