Lipa ant to paties grėblio – bando prastumti Pieno įstatymą, kurį kritikuoja ir ūkininkai, ir perdirbėjai

Pieno įstatymą ŽŪM ėmėsi koreguoti šių metų pradžioje, ištikus pieno krizei. Įstatymo projektui kritines pastabas išsakė ne tik rinkos dalyviai, bet ir Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.

Dėl to parlamentinis Kaimo reikalų komitetas šių metų birželį nusprendė padaryti pertrauką įstatymo svarstyme. Seimo narių nuomone, teisės akto projektą būtina išsamiau aptarti su žemdirbiais, taip pat paprašyta ekspertinio vertinimo.

Tiek žemdirbių, tiek pieno perdirbimo įmonių atstovai, susipažinę su ŽŪM užsakymu atliktu Pieno įstatymo projekto nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, teigia, kad jis atliktas nekokybiškai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis Pieno įstatymo projekte įžvelgia didžiulių spragų.

„Visoje pieno grandinėje yra keturi dalyviai – žemdirbiai, perdirbėjai, prekybininkai ir valstybė, kuri susirenka mokesčius. Tačiau kažkodėl projekte minimi tik perdirbėjai ir žemdirbiai. O pastaruosius dar mėginama sukirštinti – stambiuosius su smulkiaisiais“, – ≈ sakė J. Sviderskis.

Tiek projekto rengėjai, tiek nepriklausomi vertintojai teigia, kad priėmus įstatymą daugiausia naudos gautų smulkieji pieno gamintojai, o kuo jie stambesni, tuo nauda bus mažesnė.

“Tačiau pažiūrėkime, kas darosi pasaulyje, – visur ūkiai tik stambėja. Nes taip ne tik konkuruoti lengviau, bet ir mažesnė žala daroma gamtai. Yra paskaičiuota, kad gaminant kilogramą pieno intensyviame ūkyje išmetama 40 proc. mažiau anglies dvideginio, nei mažame”, – aiškino J. Sviderskis.

Keturias pieno perdirbimo bendroves atstovaujantis lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovas Šarūnas Frolenko sakė, kad Pieno įstatymo projekto vertinimas atliktas nekokybiškai ir šališkai, orientuojantis į užsakovo – ŽŪM – parengto teisės aktos projekto pagrindimą, bet ne į pieno rinkos realijas. 

„Vertintojai aiškiai nepagrindė, kokios yra numatomos siūlomo įstatymo pasekmės pieno sektoriui, rinkos dalyvių santykiams, įskaitant galimą poveikį užsienio prekybai ir tarptautiniam konkurencingumui“, – sakė Š. Frolenko.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto nepriklausomą ekspertinį vertinimą atliko bendrovė „Smart Continent LT“.

Visam pieno sektoriui itin reikšmingas rinkos vertinimas atliktas nedalyvaujant pieno ūkių, žemės ūkio bendrovių, kooperatyvų ir pieno perdirbimo įmonių atstovams, teigė Š. Frolenko.

Pasak jo, tai, kad ekspertinio vertinimo metu su pagrindiniais pieno rinkos dalyviais bei suinteresuotosiomis šalimis nebuvo konsultuojamasi – yra esminis vertinimo trūkumas. 

„Vertinime pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir abstraktūs, išvados nėra pagrįstos objektyviais pieno rinkos duomenis. Vertintojų argumentai remiasi išankstinėmis, realybės neatitinkančiomis, nuostatomis arba prielaidų rinkiniais“, – sakė Š. Frolenko.

Jis pateikia pavyzdį, kad vertinant rinkos koncentraciją ir poveikį konkurencijai konstatuota, jog esami santykiai tarp pieno pirkėjų ir pieno pardavėjų yra nesąžiningi.

Šio teiginio vertintojai nepagrindžia nei faktais, nei įrodymais, tvirtino lobistas.

Remiantis Žemės ūkio duomenų centru, šių metų spalį pieną tiekė 12,8 tūkst. pieno gamintojų. Iš jų pieną supirko per 50 pieno supirkimo įmonių. Pieną perdirba 5 pagrindinės ir kelios mažesnės įmonės. 

Vertinimo ataskaitoje apskritai neužsimenama apie vieną svarbiausių pieno rinkos grandžių – žaliavinio pieno supirkėjus. Šių verslo subjektų vertinimas turėtų būti esminis visose pieno sektoriaus analizės dalyse, įsitikinęs lobistas.

„Kyla pagrįstas klausimas – kodėl vertinime nėra atskirai analizuojamos skirtingos pieno pirkėjų grupės, o vertinami tik pieno perdirbėjai, bet nevertinami tarpininkai – bendrovės, kurios superka ir parduoda reikšmingą pieno kiekį rinkoje“, – sakė Š. Frolenko.