Lietuvos pašto kirtis spaudai

Vasara yra tradicinis metas, kuomet spaudos leidiniai skelbia prenumeratos akcijas kitiems metams. Tačiau Lietuvos pašto sprendimas žlugdo visus planus ir vietoj planuotų akcijų laikraščių kainos turėtų ženkliai augti.

„Kad padengtume vien augančias pristatymo išlaidas prenumeratoriams ir nepatirtume nuostolių, prenumeratos kainą turėtume padidinti daugiau nei dvigubai, o laikraštį dar reikia ir atspausdinti, sumokėti atlyginimus redakcijos darbuotojams“, - sako „Vakarų ekspreso“ vykdomoji direktorė Loreta Latakienė.

Anot jos, toks Lietuvos pašto paslaugų brangimas vyksta kaip tik tuo metu, kai nuolat auga ir kitos leidėjų išlaidos: spaustuvės paslaugos, atlyginimai, elektra ir kita.

Prenumeruoja senjorai

L. Latakienė atkreipia dėmesį, kad laikraščius dažnai prenumeruoja vyresnio amžiaus žmonės, regionuose gyvenantys žmonės, kuriems tai yra gera tradicija. Tačiau, taip drastiškai augant kainoms, senjorams prenumeruoti popierinį laikraštį gali tapti nebeįperkama prabanga.

Šiandien „Vakarų ekspreso“ prenumerata metams kainuoja 84 eurus. Pensininkams, neįgaliesiems ir studentams - 60 eurų. Kartu su laikraščiu prenumeratoriai gauna ir ketvirtinį žurnalą „Vakarai“.

Tačiau Lietuvos paštui labiau rūpi savos problemos. Įmonė praėjusiais metais patyrė 6,4 milijono nuostolių. Todėl paskelbė, kad optimizuoja savo veiklą ir planuoja net atleisti 600 darbuotojų iš esamų 3 700.

Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė būtent ir akcentavo, kad didžiausius nuostolius paštui atneša tradicinės paslaugos, todėl bendrovė didesnį dėmesį planuoja skirti LP EXPRESS bei tarptautinio pašto tarpininkavimo paslaugoms.

Brangsta ne 10 kartų

Dėl planuojamo periodinės spaudos pristatymo brangimo Lietuvos paštas atsiuntė komentarą.

Jame akcentuojama, kad prenumeruojamo leidinio pristatymo kainą sudaro tiek fiksuota dalis (brangs 10 kartų), tiek įkainis už leidinio svorį, todėl vidutinė bendra leidinio pristatymo kaina miestuose nuo ateinančių metų padidės ne 10 kartų. Tarifo dalis už leidinio svorį lieka nepakitusi.

Todėl vieno laikraščio pristatymas brangs daugiau nei tris kartus - nuo dabartinių 0,2 euro iki 0,65 euro.

„Sprendimą keisti periodinių leidinių pristatymo tarifus lėmė pastaruoju metu Lietuvoje įsibėgėjanti infliacija, kuri jaučiama daugelyje ekonomikos sektorių.

Ženkliai kylančios kuro, prekių ir paslaugų kainos, augančios išlaidos darbo užmokesčiui, taip pat mažėjančios korespondencijos apimtys, sumažinusios laiškininkų aptarnaujamų adresų tankį, didina leidinių pristatymo savikainą“, - rašoma Lietuvos pašto atsakyme.

Paštas akcentuoja, kad prenumeratos pristatymo paslaugų teikimas miestuose dėl istoriškai retai peržiūrėtų tarifų ir sparčiai išaugusios savikainos šiuo metu yra nuostolingas. Skirtingai nei kaimiškose vietovėse, patiriamos sąnaudos nėra kompensuojamos valstybės.

Lietuvos paštas užsimena, kad planuojamas paslaugų kainų augimas gali būti tik pradžia, nes esą tai vis tiek nepadengia visų esamų prenumeratos pristatymo kaštų.

Paštas tikina, kad nuo ateinančių metų pradžios taikomi nauji tarifai padengs tik 2021 m. Lietuvos pašto patirtas didesnes sąnaudas. Sąnaudų augimą 2022-2023 m. įmonė esą sieks padengti didindama procesų efektyvumą bei diegdama papildomus technologinius sprendimus.

Pristatymą kaime kompensuoja

Lietuvos paštą kontroliuojančios Susisiekimo ministerijos viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė atkreipia dėmesį, kad anksčiau buvo iškilęs leidinių pristatymo kaime brangimo klausimas.

„Leidinių pristatymas kaimo vietovėse šiuo metu jau yra išspręstas ir yra visiškai finansuojamas iš valstybės biudžeto. Miestuose leidinių pristatymas yra vykdomas konkurencingos rinkos sąlygomis, todėl šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus nėra subsidijuojamas“, - atkreipia dėmesį A. Vaiciukevičiūtė.

Anot jos, jei Lietuvos paštas dotuoja leidinių pristatymą miestuose, tai iškreipia konkurencingą rinkos veikimą ir sudaro nevienodas veiklos sąlygas kitiems rinkos dalyviams.

„Lietuvos paštas negali veikti nuostolingai ir prisiimti visų sąnaudų ir nuostolių, kurie susidaro iš nereguliuojamos komercinės veiklos“, - sako A. Vaiciukevičiūtė.

Tačiau ji pripažįsta, kad įmonės vykdomi kainodaros pokyčiai turi būti nuoseklūs, išdėlioti proporcingai ir negali būti vykdomi beatodairiškai ir neatsižvelgiant į susidariusią situaciją.

„Valstybė turi priimti sprendimą, ar remia regioninę spaudą ir jos pristatymą miestuose, o ne Lietuvos paštas, kaip akcinė bendrovė, turi dengti periodinių leidinių leidėjų sąnaudas ir kompensuoti jų patiriamus nuostolius“, - sako susisiekimo viceministrė.

Pasak jos, kompensavimas galėtų būti vertinamas per būtinybę padėti toms socialiai jautrioms gyventojų grupėms, kurioms pristatymas yra per didelė finansinė našta įsigyti nepriklausomos žiniasklaidos leidinius miestuose.

Nesutaria ministerijos

Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad valstybė remtų ne tik pristatymą, bet ir turinį.

„Būtina sudėlioti žiniasklaidos rėmimo mechanizmą ir rasti finansavimą, kokia apimtimi valstybei remti leidėjus. Tokio mechanizmo sudėliojimas yra Kultūros ministerijos, kuri valdo Medijų rėmimo fondą, atsakomybės sritis“, - teigia A. Vaiciukevičiūtė.

Anot jos, būtent Kultūros ministerija siūlo patobulinimus, kad būtų remiamas periodinių leidinių pristatymas miestuose, kaip ir šiuo metu jau remiama kaimiškose vietovėse.

Tačiau Kultūros ministerija tikina, kad savo turimomis priemonėmis spaudos leidėjams galėtų padėti kompensuoti augančias išlaidas tik nuo 2024 metų, ir ragina sprendimus priimti pačią Susisiekimo ministeriją.

„Kol pristatymo išlaidos kompensuojamos Lietuvos paštui, šį klausimą gali išspręsti tik Susisiekimo ministerija“, - tvirtina kultūros ministro atstovė spaudai Viktorija Vitkauskaitė.

Anot jo, jeigu būtų sprendžiama kompensuoti spaudos pristatymo mieste išlaidas, šis klausimas būtų susijęs su ES direktyvomis ir tai taip pat gali spręsti tik Susisiekimo ministerija.

„Ateityje, steigiant naują medijų rėmimo fondą, būtų svarstoma kompensacijas skirti patiems leidėjams, tačiau kompensavimo mechanizmai aprėptų nebūtinai pristatymo išlaidas, o kitas, pavyzdžiui, turinio formavimo“, - sako V. Vitkauskaitė.

Anot jos, naujasis medijų rėmimo fondas turėtų pradėti veikti po metų, taigi kompensuojama galėtų būti anksčiausiai 2024 m.

Kreipėsi į Seimą

Akivaizdu, kad dvi ministerijos tarpusavyje nesutaria, kuri turėtų ir galėtų padėti sunkioje situacijoje atsidūrusiems leidėjams.

Tačiau laukti negalintys leidėjai, matydami tokį institucijų nesusikalbėjimą arba nenorą spręsti susidariusios situacijos, jau kreipėsi ne tik į susisiekimo ministrą Marių Skuodį ir kultūros ministrą Simoną Kairį, bet ir tiesiai į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos išsiųstame rašte akcentuojama, kad Lietuvos paštas įkainius dvigubai jau padidino praėjusių metų pabaigoje.

Leidėjai tikrai neturi vidinių rezervų kompensuoti dar daugiau nei tris kartus didėsiančias pristatymo išlaidas nuo kitų metų.

Asociacija prašo Susisiekimo ministeriją įvertinti Lietuvos pašto įkainių kėlimo pagrįstumą.

Jei kainos yra tikrai pagrįstos, tuomet tiek ministerijų, tiek Seimo prašoma tarpininkauti, kad kompensacijų klausimas leidėjams būtų operatyviai sprendžiamas.

„Šiandien kyla klausimas, ar Lietuvai reikalingi regioniniai ir vietiniai laikraščiai, ar tai tik deklaracijos“, - rašoma Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos rašte.