„Lietuvos geležinkeliai“ atleis 300 darbuotojų, žmonės neviltyje: „Dabar visas tas pasekmes valgome eiliniai geležinkeliečiai“

To pasekmes pajaus ir ukrainiečiai – Minskui neleidus iš Lietuvos įvežti naftos ir trąšų, Ukrainos įmonėms dabar reikia apsispręsti, ar mokėti už gabenimą daugiau, ar visai atsisakyti kontraktų.

Bet skauda ir pačiam Lukašenkai. Jis pripažino, kad dabar suka galvą, kaip eksportuoti režimo kišenes pildžiusios „Belaruskali“ trąšas.

Žinią apie tai, kad iki 300-tų Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų šiemet laukia atleidimas iš darbo, valstybės įmonė išplatino penktadienį vakare, besibaigiant darbo dienai.

O žinia reikšminga – šiemet gali būti atleista 300 darbuotojų.

„Tai įvairių sričių specialistai, kadangi konkretaus sąrašo, galutinio sąrašo, ir sprendimo dėl galutinio sąrašo nėra, ir darbuotojai dar nėra gavę įspėjimo lapelių, todėl labai detalių profesijų negalėčiau išvardinti“, – teigia „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Profsąjungos vadovas sako, kad nežinant kas bus atleidžiami, įtampą dėl savo ateities, jaučia daug darbuotojų. Geležinkelių visose įmonėse dirba beveik 8 tūkstančiai žmonių.

„300 šeimų bus be.. tas kur duoną neša. Tai ir šeimos, kur dinastijos, gal atleis kur ir žmona ir vyras. Nu negerai ta politika buvo padaryta, ir mes dabar visas tas pasekmes valgome eiliniai geležinkeliečiai. Lietuvai tai neatsilieps, o geležinkeliečiams 300 šeimų“, – sako Geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika.

„Priežastys yra… situacija rinkoje, situacija, kokioje šiuo metu yra įmonė. Ir artimiausios ateities prognozės“, – teigia M. Dubauskas.

Vasarį Lietuva nutraukė Lukašenkos trąšų tranzitą. Geležinkeliai skaičiavo, kad dėl to įmonė neteks iki 60-ies milijonų eurų.

Dar kažkiek milijonų įmonė greičiausiai praras dėl Lukašenkos įvesto traukinių iš Lietuvos blokados, tačiau kokie tai skaičiai neskelbiama.

Bendrovės atstovas klausiamas, ar Baltarusijos krovinių praradimas yra pagrindinė priežastis dėl ko gali būti atleidžiami žmonės, atsako taip:

„Įvairūs veiksniai prisideda, man atrodo, kad tai yra taip pat vienas iš veiksnių“, – sako M. Dubauskas.

Kad valdžios vertybinės politikos pasekmės yra viena iš būsimų atleidimų priežasčių, sako ir profsąjunga.

TV3 žinios norėjo apie tai pasikalbėti ir su Susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu, tačiau galimybės užduoti klausimus jo patarėja nesuteikė, tik atsiuntė ministerijos poziciją raštu:

„Susisiekimo ministerija yra informuota apie numatomus darbuotojų skaičiaus pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“.

Susisiekimo ministras taip pat planuoja šį antradienį susitikti su darbuotojų profesinių sąjungų atstovais. Atkreipiame dėmesį, kad „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonėms įgyvendinant pokyčius, darbuotojų skaičius nuo 2016 m. iki 2021 m. atitinkamai sumažėjo nuo apie 12 tūkst. iki 8 tūkst.“

„Kas atsakys už pasekmes, kurias padarėt Lietuvai? Niekas, kadangi tai yra politinis sprendimas. Klausykit, už tai reikia į kalėjimą sodinti. Tiek milijonų žalos padaryti Lietuvai. Aš nesu nei prorusiškas, nei probaltarusiškas, bet aš matau kokią mes žalą patirsime visi. Ir kaip taip galima daryti?“ – sako V. Ligeika.

Rudenį, kai geležinkelių valdyba jau svarstė, kaip reikės gyventi be Lukašenkos pinigų srauto, priimtas ir dar vienas svarbus sprendimas. Lietuvos geležinkeliai vis dar likusiems savo klientams padidino tarifus. Jie, anot geležinkelių, didėjo nuo 2 iki 12-os procentų.

„Pirmiausia tai susiję su situacija rinkoje, energetinių resursų kainomis, darbo užmokesčio augimu, ir apskritai infliacija“, – kalba M. Dubauskas.

Prie padidintų tarifo bent jau kelioms didelėms įmonėms – „Lifosai“, „Achemai“ ir „Orlen“ prisidėjo ir papildomos išlaidos dėl Minsko sankcijų. Nuo šiandien baltarusiai neįsileidžia naftos produktus ir trąšas vežančių sąstatų – taip Lukašenka atsakė į Lietuvos taikomus draudimus.

Tad, dabar eksportuojančioms įmonėms teks daryti lankstą – per Lenkiją, arba Latviją ir Rusiją.

„Paskutinis sąstatas pajudėjo savaitgalį, nerizikavome ir vakar nesiuntėme taip pat į Ukrainą krovinių, kol kas vyksta intensyvios diskusijos visame „Orlen“ grupės pardavimų segmente, ieškome alternatyvų, informavome visus mūsų klientus Ukrainoje apie šias aplinkybes“, – sako „Orlen Lietuva“ atstovė Kristina Gendvilė.

Naftos produktus ukrainiečiams parduodantis „Orlen“ sako, kad laukia ir klientų iš Ukrainos apsisprendimo – ar jie nutrauks sutartis, ar sutiks sumokėti daugiau.

„Galutinėje produkto kainoje tas ilgesnis kelias ir didesni kaštai dėl perkrovimo, jie atsispindės, plius trukmė ilgesnė. Tai tikrai neturės jokios įtakos Lietuvoje parduodamų degalų kainai, bet Ukrainos klientams tai tikėtina turės įtakos, ten parduodamo produkto kainai, taip“, – teigia K. Gendvilė.

Tiesa, kad dėl sankcijų skauda ir Baltarusijai, Kremliaus propagandistui Solovjovui, pareiškė ir pats Lukašenka. Anot jo, iš pradžių dėl trąšų tranzito Belaruskalij bandė tartis su Ukraina, bet nesėkmingai. Dabar visas viltis deda į Rusiją.