Lietuvių skrandžius bando pavergti keptais svirpliais

Prieš metus pora įkūrė įmonę „Suvalkijos svirpliai“, o dabar džiaugiasi pirmaisiais maisto produktais, kuriuos patys gamina iš užaugintų svirplių.

Svirpliams auginti pora pasirinko Liudvinavo miestelį, esantį netoli Marijampolės, kur įsikūrę Vaido tėvai.

Greta pasakoja prieš lemtingą sprendimą įkurti svirplių ūkį gyvenusi Vilniuje, mėgdavusi lankytis restoranuose, tačiau atsiradus naujai galimybei nesudvejojo.

Atvykusi į Liudvinavą nedideliame ūkiniame namelyje pora svirpliams auginti įsirengė 15 kv. m dydžio patalpą bei nedidelę virtuvėlę produkcijai apdirbti. Jaunieji ūkininkai teigia viską darę savo rankomis, tad pavyko sutaupyti.

Tiksliai pasakyti, kiek pinigų reikėjo verslo pradžiai, ūkininkai kol kas negalintys, mat pinigus į jauną verslą tenka investuoti ir investuoti.

Vis dėlto ji patikina, kad, norint pradėti auginti svirplius, užtenka apie 5 tūkst. eurų. „Verslo su tokiu kapitalu nepadarysi, bet paragauti užteks“, – priduria moteris.

Pora prasitaria, kad uždirbti iš svirplių pavyksta, bet kol kas visą uždarbį tenka investuoti.

Dabartinis tikslas – pažiūrėti, kaip kavinėse žmonės priims svirplius, ar juos valgys, kaip mūsų klientai pirks šiuos vabzdžius“, – atvirauja verslininkai.

Jie sako, kad plėstis būtų galima ir sparčiau, bet svirplių augintojams valstybė jokios paramos nesuteikia.

Šiuo metu ūkyje pora įdarbinusi per 600 tūkst. svirplių, tačiau, kaip patys sako, vabzdžius skaičiuoja ne vienetais, o kilogramais. Per 1,5 mėnesio ūkininkams pavyksta užauginti iki 100 kilogramų svirplių. Termiškai apdorojus iš 100 kilogramų telieka apie 30 kilogramų.

Svirplių auginimo ciklas yra 1,5 mėnesio.

Visi svirpliai auga plastikinėse dėžėse, o jose pridėta kiaušinių indelių. Jie svirpliams atstoja namus. Nors iš pažiūros atrodo nesunku, svirplių auginimas reikalauja specifinių žinių, todėl, Vaido teigimu, yra tekę ne kartą atsisveikinti su svirplių vadomis.

Ūkininkai svirplius šeria specialiai tam skirtu pašaru, o girdo suvalkietišku vandeniu iš čiaupo, kuris kuo puikiausiai tinka ir vabzdžiams.

Vieno mėnesio 2 kilogramų vabzdžių būriui per dieną reikia maždaug vieno puodelio pašaro.

Nuėmus derlių pirmiausia svirpliai užšaldomi. Vėliau apie 10 minučių apverdami, tada 10 valandų džiovinami.

Taip paruoštus svirplius jau galima patiekti kaip alternatyvą užkandžiams arba iš jų gaminti miltus, o jų naudojimo galimybės labai plačios – galima įmaišyti į kepinius, salotas, kokteilius.

Greta ir Vaidas iš svirplių gamina įvairius produktus. Klientams jie siūlo keturių skonių kepintų svirplių, pusryčių granolą, kurioje yra smulkintų svirplių, svirplių prieskonius bei svirplių miltus.

Produktų kainos nėra itin žemos. 25 g džiovintų svirplių pakelis kainuoja 3,95 euro, 15 g prieskonių su svirpliais – 1,65 euro, 250 g svirplių granolos pakelis – 4,60 euro, o 100 gramų svirplių miltų – 12,9 euro.

Jaunieji ūkininkai pasakoja iš svirplių miltų darantys ledus, kepantys keksiukus, duoneles, gaminantys padažus bei svirpliais gardinantys trintas sriubas.

Pietryčių Azijos šalių gyventojams valgyti vabzdžius nėra keistenybė, o štai lietuviai į svirplius kol kas žiūri atsargiai.

Greta pabrėžia, kad svirplių paragauti drįsta ne visi – net ir patys artimiausi giminaičiai nesiryžta.

Ji įsitikinusi, ateityje svirplius lietuvio lėkštėje matysime vis dažniau. „Jei nemanytume, kad lietuviai pamėgs svirplius, šio verslo net nebūtume pradėję. Esame 100 proc. įsitikinę, kad svirpliai patiks ir mūsų šalies gyventojams“, – įsitikinusi pašnekovė.

Dalį produkcijos, gavę reikiamus leidimus, jaunieji ūkininkai jau rudenį planuoja vežti į užsienį, - rašo portalas LRT.lt.

Greta ir Vaidas Budreikai įkūrė verslą „Suvalkijos svirpliai“ / D. Umbraso/LRT nuotr.