Lietuvių profesionalų aukso amžius – IT sprendimus diegia visame pasaulyje

Lietuvių IT specialistų sukurtos technologijos padeda besivystančioms šalims įdiegti modernias mokesčių sistemas, pažangius gyventojų, verslo, hipotekos, intelektinės nuosavybės registrus. Šios IT sistemos ne tik palengvina valdžios, gyventojų ir verslo gyvenimą, bet ir padeda surinkti daugiau mokesčių, pritraukti užsienio investicijų, valstybėms pakelti tarptautinius reitingus.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamai investicijų bendrovei priklausanti Norvegijoje registruota grupė, kurios įmonėse Vilniuje ir Kaune dirba beveik vien lietuviai IT ir finansų specialistai, tarptautiniuose konkursuose nurungia patyrusias Vakarų kompanijas.

Užsakovai renkasi lietuvių produktus, mat jų kūrėjai ir diegėjai gali pasiūlyti ne tik inovatyvius technologinius sprendimus, bet ir reformų bei transformacijos patirtį, kurią įgijo Lietuvai pereinant iš sovietinės į vakarietiškais pagrindais tvarkomą valstybę.

Lietuvių siūlomas paslaugas perkančios besivystančios šalys vertina net klaidas, kurių darė ir paskui patys taisė mūsų IT specialistai.       

Norvegų ir lietuvių finansų ir IT specialistų kūrinys

Tarptautinės IT ir konsultacinių įmonių grupės „NRD Companies“ vykdantysis direktorius Mindaugas Glodas Alfa.lt pasakojo, kad „NRD Companies“ grupė yra palyginti nauja, tačiau jai priklauso rinkos senbuvės.

Neseniai 20-metį atšventusi Lietuvos bendrovė „Etronika“ kuria ir diegia finansinio sektoriaus ir mažmeninės prekybos sprendimus.

Įvairų registrų vystymu užsiimanti įmonė „Norway Registers Development“ (NRD) prieš 25 metus įsteigta Norvegijoje, tačiau praėjus dvejiems metams nuo įsteigimo įsikūrė ir Lietuvoje.

Mums tokie įprasti dalykai kaip Gyventojų registras, Įmonių registras, Adresų registras, e. valdžios sistemos, padedančios daugelį klausimų spręsti neišeinant iš namų ar biuro, daugelyje pasaulio šalių dar nėra lengvai prieinami.

Šias sistemas, suvieniję dviejų kompanijų kompetencijas ir jas įvairiai kombinuodami, kuria ir diegia IT specialistai. M. Glodas pabrėžė, kad „Etronika“ ir didžiausi „NRD Companies“ padaliniai yra įsikūrę Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune. Iš beveik 130 grupės įmonių darbuotojų 128 dirba ir mokesčius moka Lietuvoje.

Vienintelis NRD grupės akcininkas yra Lietuvoje registruota uždaro tipo investicinė bendrovė (UTIB) „INVL Technology“, listinguojama AB „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.

„Pradžioje buvome grynai IT kompanija, o šiandien plėtojame ir konsultacijų verslo šaką. Šiandieniniame pasaulyje vien sukurti IT sprendimą neužtenka. Kad jį sėkmingai įdiegtum, reikia daug kitų pokyčių.

Dažnai tenka keisti teisinę bazę, procesus. Dažnai seni procesai nebetinka. Jeigu popierinius procesus skaitmenizuosi, didelės naudos neišspausi. Reikia pergalvoti, kaip skaitmeniniai procesai galėtų būti įgyvendinti geriausiu būdu“, – pasakojo M. Glodas. 

Iš Norvegijos – į Lietuvą, iš Lietuvos – į visą pasaulį

Norvegijos kompanijos NRD įžengimas į Lietuvos rinką 1997 m. taip pat buvo vertinamas kaip plėtra į besivystančią rinką. Ši kompanija Lietuvoje atsidūrė todėl, kad Norvegijos vyriausybė Lietuvai padovanojo hipotekos sprendimą, o NRD ją diegė.

„Norvegams labai patiko Lietuvoje. Nepaisydama to, kad formaliai liko Norvegijoje, visa bendrovės techninė kompetencija užaugo Lietuvoje. Kadangi ji specializuojasi tam tikrų siaurų sprendimų srityje, o geografiškai nepaiso jokių sienų, tęsė darbą kitose rinkose. Tokių sprendimų poreikis yra daugelyje šalių, ypač besivystančiose.

Todėl mūsų IT specialistai išgyvena aukso amžių – jų produktai diegiami visame pasaulyje. Labai norėčiau ir kitus verslus paskatinti pagalvoti apie atsivėrusias galimybes ir jomis pasinaudoti“, – linkėjo M. Glodas.

„NRD Companies“ vadovas prisiminė, kad dar būdamas studentu paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį dirbo su užsienio konsultantais, kurie įvairiais keliais (deleguoti ES, Pasaulio banko ar kitų tarptautinių institucijų) atvyko į Lietuvą.

„Jie mus mokė, padėjo susivokti, kaip turime išsiveržti iš sovietinės erdvės ir tapti vakariečiais, atsisakyti sovietinio mąstymo, statyti naujoviškai valstybės institucijas, modernizuotis, daryti pokytį iš senų ydingų sistemų į naujas sistemas. Ir mes tai labai sėkmingai padarėme“, – prisiminė M. Glodas. 

Dabar, kai lietuviai dirba užsienio šalyse, ta patirtis labai praverčia ir netgi padeda laimėti tarptautinius konkursus nurungiant senose Vakarų demokratiškose valstybėse veikiančias įmones.

Įvairius IT ir finansų projektus besivystančiose valstybėse įgyvendinanti „NRD Companies“ dažniausiai laimi tarptautinius konkursus, kuriuos organizuoja šios valstybės, o juos finansuoja įvairios tarptautinės organizacijos.

„Mūsų patirtis yra be galo vertinga tuo, kad mes patys transformavomės. Dar gyvi tie žmonės, kurie atliko pokyčius Lietuvoje pereinant iš sovietinės į vakarietiškąją sistemą“, – teigė M. Glodas.

Jis prisiminė, kaip į Lietuvą atvykusios Kambodžos delegacijos klausė, kodėl pasirinko Lietuvą, o ne Kanadą, nes žinojo, kad pastariesiems teko rinktis tarp Lietuvos ir Kanados įmonių, vykdančių pokyčius aplinkos apsaugos srityje.

Delegacijos nariai paaiškino, kad Kanadoje viskas labai gerai sutvarkyta ir puikiai veikia daugelį metų, bet ten nebedirba žmonės, vykdę pokyčius, o lietuviai pokyčius labai sėkmingai įgyvendino neseniai. Kambodžiečiai paaiškino, kad jiems kur kas įdomiau dirbti su žmonėmis, kurie buvo tų pokyčių dalis, kurie darė klaidų ir jas taisė.

„Kad ir kokią sritį paimsime, mes turime tą patirtį ir galime ją perduoti kitoms besivystančioms šalims“, – įsitikinęs M. Glodas.

Kita vertus, jis pastebėjo, kad norvegai mūsų šalyje rado puikių savo srities profesionalų – IT specialistų, kuriuos, kai projektai buvo įgyvendinti Lietuvoje, nukreipė darbuotis į visą pasaulį. 

Padeda modernizuotis Afrikos ir kitų žemynų besivystančioms šalims

Grupė jau daugiau nei dvidešimtmetį konsultuoja Ugandą, Mauricijų, Ruandą, Zanzibarą ir kitas besivystančias šalis apie skaitmenines transformacijas, sukuriančias žmonėms prieigą prie pamatinių valstybinių paslaugų.

„Mums jau įprasta, bet daugelyje šalių nėra iki galo sutvarkyta civilinė registracija. Kai Lietuvoje gimsta vaikas, jis registruojamas, o kitos šalys tokiai registracijai vykdyti neturi nei institucinių sistemų, nei IT technologijų.

Tad viena sritis, kurioje dirbame, yra civilinė registracija. Kita sritis – verslo registravimo, licencijavimo sistemos. Ruandoje prieš daugiau kaip 10 metų įgyvendinome projektą, kuris skaitmenizavo ir labai supaprastino naujo verslo registravimo procesus. Po to Ruanda labai pagerino savo tarptautinį investicinį reitingą ir tokiu būdu sugebėjo pritraukti gerokai daugiau investicijų. O tai šaliai labai svarbu“, – pasakojo M. Glodas.

Kita lietuvių IT specialistų veiklos sritis – inovatyvūs sprendimai įvairių šalių mokesčių inspekcijoms. Šie sprendimai palengvina galimybes legalizuoti smulkųjį verslą ir tokiu būdu surinkti daugiau mokesčių. 

„Besivystančiose šalyse didžiausia problema yra ne vadinamoji juodoji rinka, o neformalizuota rinka, nes įmonėms nesudaromos sąlygos veikti legaliai. Taigi, sukurdami tuos pagrindus, mes sudarome galimybes sumažinti įvairius verslo barjerus, valstybė gali reikalauti piliečius ir verslą registruotis ir mokėti mokesčius“, – pasakojo M. Glodas.

Dažniausiai tokius projektus finansuoja Pasaulio bankas, Afrikos plėtros bankas, Azijos plėtros bankas arba Tarpamerikinis plėtros bankas, tarptautinės vystomojo bendradarbiavimo institucijos.

Daug laiko praleidžia ne Lietuvoje

Paskelbus konkursą, užtrunka nuo pusmečio iki metų, kol paskelbiamas laimėtojas ir pasirašoma sutartis. Ją pasirašius IT sistemų diegimo darbai trunka 1–2 metus. „Dažniausiai patys vykstame į tą šalį. Šiaip tikrai daug keliaujame.

Tiksliau, daug keliavome iki 2020 m. pandemijos. Po to buvome priversti permąstyti procesus ir pradėjome gerokai daugiau dirbti nuotoliniu būdu. Kartais dirbame tiesiogiai su klientu, kartais samdome vietos partnerį. Bet mums buvo didžiulė transformacija, kol išmokome patys ir savo klientus išmokėme dirbti per nuotolį“, – prisipažino M. Glodas.

Iki lietuviai darbuotojai iš Vilniaus ir Kauno patys vykdavo į šalį ir savo jėgomis diegdavo IT sistemas Afrikos ir kitų žemynų valstybėse. „Aš asmeniškai, nors tiesiogiai diegimo procese nedalyvauju, 2019 m. užsienyje praleidau 120 dienų“, – prisipažino „NRD Companies“ vadovas.

Nors didelę dalį laiko „NRD Companies“ įmonių darbuotojai praleidžia užsienyje, atlyginimus gauna ir mokesčius moka Lietuvoje. 

Sukūrė pigesnę ir pažangesnę mokesčių apskaitos sistemą

„NRD Companies“ specialistai dabar Zanzibare baigia įdiegti naujos kartos virtualią kasos aparatų sistemą, leisiančią šaliai patogiau ir sklandžiau rinkti mokesčius bei taip mažinti šešėlį ir skurdą.

„Sistema padės geriau rinkti PVM mokestį. Kaip žinoma, tai sudėtingas ir ženklus mokestis, todėl noro jo išvengti netrūksta niekur, net ir Lietuvoje, – šypsojosi M. Glodas. – Valstybės diegia įvairias technines priemones, padedančias užtikrinti, kad kasoje išduodamas čekis būtų lengvai patikrinamas.“

Lietuvoje tokia sistema naudojama seniai, bet, pašnekovo nuomone, jau yra moraliai pasenusi.

Kaip ir daugumoje Europos valstybių, kur naudojami vadinamieji fiskaliniai printeriai su elektronine atmintimi. Ji parduotuvėje apsilankiusiam mokesčių inspektoriui leidžia įsitikinti, kad parduotuvė pardavė tikrai tai, apie ką pranešė mokesčių administratoriui.

„Mes sukūrėme visiškai naują sistemą. Ja labai domisi daugelis valstybių. Bet Zanzibare jau baigiame jos diegimą. Projektą įgyvendinus kasos aparatu bus galima paversti paprastą mobilųjį telefoną.

Užtikrinome, kad mobiliosios technologijos gali pakeisti šiandien naudojamas brangias ir sudėtingas priemones. Taip pat labai atpiginome tiek valstybei, tiek verslui mokesčių apskaitą ir surinkimą, o tuo sudarėme galimybes tvarkingai ir legaliai užsiimti verslu“, – pasakojo M. Glodas.

Ši nauja technologija sukurta išimtinai lietuvių IT specialistų. Dėl sprendimo diegimo bendrovė šiuo metu derasi dar su penkiais potencialiais klientais.       

Paštas galės teikti įvairias finansines paslaugas

Kirgizijoje „NRD Companies“ specialistai įdiegė nacionalinių paštų skaitmenizavimo sistemą „KASU POST“. Tai leido padidinti finansinių paslaugų prieinamumą, sudarė sąlygas atlikti įvairias finansines operacijas kaimo ar kitose atokiose didelės šalies vietovėse.

„Kirgizijoje nėra labai išplėtotas bankų sektorius, namų ūkiai neapsirūpinę kompiuteriais ir kitomis skaitmeninėmis priemonėmis. Bet ši šalis norėtų teikti elektronines paslaugas tiek miestuose, tiek kaimuose.

Sudaryti galimybę gyventojams sumokėti mokesčius, komunalines įmokas, apmokėti valstybės teikiamas paslaugas. Dabar visa tai daroma sudėtingai, naudojant popierinius blankus. O mes visuose paštų skyriuose, kurie plačiai pasklidę po šalį, įdiegėme kompiuterių sistemą. Pašte stovi kasos, kurios leidžia teikti visas šias paslaugas.

Atėjus į paštą, galima be popierių susimokėti už labai platų paslaugų spektrą, iš viso apie 120 paslaugų“, – pasakojo M. Glodas.

Paprastai „NRD Companies“ sukuria sprendimą, jį įdiegia, kelerius metus prižiūri, apmoko vietos specialistus ir suteikia licenciją naudotis lietuvių IT specialistų sukurtu skaitmeniniu produktu, kuris išlieka kompanijos intelektine nuosavybe.

Per 25 metus įvairias IT sistemas kompanija jau yra įdiegusi maždaug 50 pasaulio šalių. 

Tenka prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų

Darbas Afrikoje ar Azijoje kelia nemažai iššūkių dėl kultūrinių skirtumų. Užsiimant verslu tolimose šalyse tenka neišvengiamai prisitaikyti prie vietos papročių.

M. Glodas pasakojo, kad Afrikoje susitarus su partneriais susitikti 10 val. galima drąsiai prognozuoti, kad susitikimas neįvyks anksčiau nei 12 val. „Beveik niekada nebūna, kad susitikimas įvyktų laiku.

Kai kuriose Afrikos šalyse vienos valandos vėlavimas iš esmės yra mandagus elgesys. Penkių valandų vėlavimu galbūt jau yra siunčiama žinutė, kad esi nelabai svarbus. Bet viena valanda yra absoliučiai normalu. Tuo žmogus netgi parodo, kad yra labai užsiėmęs“, – pasakojo kompanijos vadovas.

Anot jo, Afrikoje tartis dėl susitikimo prieš kelias savaites, kaip įprasta Europoje, niekaip neišeina. „Afrikoje to niekada nedarome. Pasiklausiame, ar partneris tuo metu bus savo šalyje.

Tuomet važiuojame iš esmės neturėdami jokio susitarimo dėl susitikimo. Reikia priprasti prie to lankstumo, kad būdamas vietoje niekada nesi tikras, ką darysi už poros valandų. Nuolatos derini, kuris bus tavo kitas susitikimas. Jeigu tas, dėl kurio susitarei, neįvyksta, tariesi dėl kito. Pradžioje tai buvo labai keista ir neįprasta.

Bet kai išmoksti, supranti, kad tiesiog tokia yra darbo organizavimo sistema ir kad ji irgi veikia“, – pasakojo M. Glodas.

„NRD Companies“ vadovą iš pradžių labai stebino ir Afrikos šalyse gyvuojanti daugiakultūrė aplinka, čia kartu gyvena ir dirba labai skirtingų religijų žmonės – musulmonai, krikščionys, induistai ir kitų tikėjimų išpažinėjai. 

„Prisipažinsiu, daugumoje tų šalių akivaizdžiai matai, kad jie neturi problemų dėl skirtingų religijų, žmonės sugyvena taikiai. Didesnis susitikimas labai dažnai prasideda malda, ir joje dalyvauja visi. Ir musulmonai, ir krikščionys, ir kiti. Tai pradžioje stebino, bet paskui apsipratau“, – įspūdžiais dalijosi M. Glodas.

Pirmą kartą atvykus į kurią nors Afrikos šalį gali pasirodyti, kad ten negalioja jokios įprastos taisyklės, tačiau artimiau susipažinus su vietos kultūra ir papročiais, supranti, kad taisyklės egzistuoja, tik jos šiek tiek skiriasi nuo europietiškų, turi savų niuansų. Pavyzdžiui, Afrikoje labai svarbi priklausomybė šeimai, klanui, genčiai.

„Mes dirbame šalyse, kur su korupcija labai stengiamasi kovoti, – tikino M. Glodas. – Į šalis, kur korupcija klesti, neiname. Į jas neina ir Pasaulio bankas ir kitos tarptautinės organizacijos. O jeigu korupcija ir egzistuoja, mus nuo jos apsaugo bendradarbiavimas su tarptautinėmis institucijomis.“

Pasak pašnekovo, vienas iš darbą apsunkinančių aspektų Afrikoje yra labai lėtas sprendimų priėmimas. Sprendimo, atsakymo kartais tenka laukti labai ilgai. Projektų įgyvendinimo vėlavimas dėl to, kad laiku negauni iš kliento pritarimo judėti toliau, yra labai dažnas dalykas.

„Bet kai išmoksti planuoti, tiesiog žinai, kad visada turi būti „antras“ planas šalia pagrindinio“, – šypsojosi M. Glodas.    

Kreipia dėmesį į kitus pasaulio regionus

„NRD Companies“ veiklos pasaulyje diegiant įvairias lietuvių IT specialistų sukurtas skaitmenines sistemas saulėlydžio kol kas nesimato.

„Esame globali kompanija, mums nesvarbu, kurioje šalyje dirbti. Svarbu, su kokiais sprendimais dirbame. Esame konkrečios srities specialistai. Ir man atrodo, kad tai mus padaro patrauklius tiek valstybėms, tiek kitoms IT kompanijoms, kurios neturi tokių konkrečių sprendimų. Todėl mums visada atsiranda vietos tas specifines žinias pritaikyti“, – sakė M. Glodas.

Anot jo, kompanijos specialistai nuolat tobulina savo produktus, nėra dviejų vienodų projektų, kiekvienas darbuotojas yra įsitraukęs į tobulinimo procesą.

Anksčiau „NRD Companies“ daugiausia dirbo Afrikoje, o dabar veikla kreipia į Pietų Ameriką ir Karibus, Ramiojo vandenyno regią. 2020 m. kompanija vykdė projektus Barbadose, Angilijoje, Kaimanuose, Samoa.

Ateityje bendrovė ir toliau planuoja siūlyti viso pasaulio valstybių vyriausybėms įvairius lietuvių IT specialistų sukurtus e. valdžios sprendimus.

Kompanijos pelningumas šiuo metu yra panašus kaip ir kitų panašių IT kompanijų. „Mūsų siekis būtų tarp 10–20 proc.“, – prisipažino M. Glodas.      

Programavimas (Markus Spliske nuotr.)   © Archyvas

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder