Lietuva dėl įtampų su Kinija – didžiųjų Vakarų valstybių dėmesio centre: situacija yra labai rimta

Kaip skelbiama JAV valstybės departamento pranešime spaudai, trečiadienį A. Blinkenas kalbėjosi su Prancūzijos, Vokietijos ir JK diplomatijos vadovais.

„Jie pabrėžė solidarumą su Lietuva didėjančio Kinijos Liaudies Respublikos politinio spaudimo ir ekonominės prievartos akivaizdoje, ir atmetė tokias praktikas“, – teigiama pranešime spaudai.

Per pokalbį taip pat buvo tęsiamos diskusijos dėl tolesnių veiksmų, siekiant atgrasyti nuo bet kokios tolesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ir sutarta, kad tokie veiksmai turėtų didžiules pasekmes ir daug kainuotų Rusijai. Jie dar kartą parėmė Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Per pokalbį buvo aptartos ir kitos užsienio aktualijos, pasidalinta susirūpinimu dėl to, kaip vystosi reikalai su Irano branduoline programa, aptartos Libijos pastangos organizuoti nacionalinius rinkimus.

Klausimas – ar politinė valia nugalės pinigus

Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, buvęs užsienio reikalų ministras A. Ažubalis atkreipė dėmesį, kad JAV valstybės sekretorius kalbėjosi su tomis valstybėmis, į kurias Kinija yra daugiausiai investavusi finansiškai.

„Yra keturios valstybės, kurios lyderiauja, prie jau minėtų dar būtų plius Italija. Kinija ten yra investavusi maždaug apie 300 mlrd. JAV dolerių. Nekalbu dar apie turtą, įsigytą Europos Sąjungoje, bendras įmones, įmonių susijungimus ir kitus dalykus“, – sakė A. Ažubalis.

Pasak politiko, tai, kad jos pareiškė solidarumą su Lietuva dėl jos patiriamo ekonominio ir politinio spaudimo iš Kinijos, yra geras dalykas.

„Bet viskas pasimatys praktikoje. Tarkime, ar „Volkswagen'as“ leis Vokietijos Vyriausybei būti solidariai su Lietuva? Va čia yra klausimas. „Vokswagen'as“ eksportuoja kažkur 40 proc. savo produkcijos į Kiniją. Ten yra jo gamyklos.

Galiu tik spėlioti, kad įtakingi pramonininkai, kurie aiškiai pasisakė dėl „Nord Stream2“ turėjo ko gero labai didelės įtakos ir Angelos Merkel požiūriui į šitą Rusijos projektą. Mes atsiduriame prieš klausimą, ar politikai ir politinė valia nugalės pinigus?“, – komentavo A. Ažubalis.

Laukia nelengvas kelias Europoje

Patyręs politikas pabrėžė, kad, kalbant apie europinį solidarumą šiuo klausimu dar laukia didžiulis darbas.

„Todėl, kad, jeigu pažiūrėsime, kur atsidūrė buvęs Prancūzijos premjeras Francois Fillonas? Kur atsidūrė Austrijos užsienio reikalų ministrė? Tie žmonės nėra iš niekur, jie yra tam tikrų politinių organizacijų atstovai, atstovauja tam tikriems ekonominiams sluoksniams pačioje Europoje. Viskas yra susipynę. Ir už oportunistinę politiką mokame mes visi – ne tik Lietuva, bet visi tie, kurie galvoja, kad politikų siekis yra padaryti padaryti pasaulį teisingesniu“, – komentavo A. Ažubalis.

Kaip skelbė portalas politico.eu, F. Fillonas šių metų gruodį tapo rusų naftos bendrovės „Sibur“ valdybos nariu, o birželio pabaigoje Rusijos Vyriausybė paskyrė jį į valstybinės naftos bendrovės „Zaroubneft“ valdybą.

Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl birželį buvo paskirta į „Rossneft“ valdybą.

Kelio atgal nėra

Seimo narys įsitikinęs, kad nusileisti Kinijos spaudimui ir pervadinti Taivaniečių atstovybę į Taipėjaus, kaip jie nori, tikrai nėra išeitis.

„Tokiu atveju mes netenkame savo sąjungininkų, kurie mus palaiko pasaulyje, ir tuo pačiu metu atsiduriame visiškoje Kinijos priklausomybėje. Nes, ar yra garantijos, kad Kinija nepareikalaus dar kažko, priėmus mums tą sprendimą, kurio ji norėtų? O gal pareikalaus dar antro, trečio, ketvirto dalyko. Ir, ką tada mes sakysime, kad „mes vėl grįžtame į ankstesnę poziciją“? Manau, kad šiuo atveju grįžti ten, kur buvome jau yra pakankamai rizikinga“, – konstatavo A. Ažubalis.

Politikas esamą situaciją vertina rimtai, ir net kelia idėją, kad dėl to Lietuvoje galėtų būti kviečiama Valstybės gynimo taryba (VGT).

„Situacijos nereikia sumenkinti. Ko gero aš manau, kad šita situacija, tai yra Lietuvos tarptautinė situacija ir santykiai su Kinija, verta VGT aptarimo. Manyčiau, kad tokia VGT turėtų būti sušaukta, tik, aišku, ji turėtų būti sušaukta be didelės reklamos“, – sakė A. Ažubalis.

Santykiai pašliję

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato.

Lietuvos atstovybė Kinijoje laikinai dirbs nuotoliniu būdu, konsultacijoms atšaukiama ambasados laikinoji reikalų patikėtinė Audra Čiapienė, gruodžio viduryje pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Ministerijos teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Lietuvos atstovybės Kinijoje ir Kinijos atstovybės Lietuvoje darbo tvarkos techninių aplinkybių – laukiama, kol Kinija priims sprendimą pratęsti Lietuvos diplomatų akreditacijų Kinijoje galiojimą.

Kadangi pavaduojančio diplomato Pekine nėra, ambasada laikinai tęsia darbą nuotoliniu būdu.

Kaip ir anksčiau, Kinijoje esantiems Lietuvos piliečiams konsulinės paslaugos bus teikiamos nuotoliniu būdu ribota apimtimi.

URM teigia, kad Lietuva pasirengusi ir toliau tęsti diskusijas su Kinija ir atkurti ambasados darbą pilna apimtimi, kai bus pasiektas abiem pusėms tinkantis susitarimas.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Pašlijus šalių santykiams, Kinija rugpjūtį atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.

Lapkritį Kinija, reaguodama į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje, pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – diplomatinėms atstovybėms Vilniuje ir Pekine pradėjo vadovauti žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai, o ne ambasadoriai.

Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.

Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.