Lietuva be azoto trąšų nepražus – Airija jau surado, kuo jas pakeisti

Lietuvos kitų metų derlius esą taip pat priklausys ne tik nuo to, kiek išbersime trąšų, bet ir nuo žemdirbių išmaningumo.

Antai, atsižvelgę į mokslininkų rekomendacijas airių ūkininkai trąšų stygių kompensavo pusę pasėlių užsėję azotą kaupiančiais augalais.

„Buvau Airijoje, žiūrėjau, kaip ūkininkai dirba išvien su mokslininkais.

Per keletą mėnesių jie atliko mokslinius tyrimus ir kadangi ten labai išvystyta gyvulininkystė, jie sugebėjo visur į pievas įsėti azotą kaupiančias kultūras – dobilus ir kitas, ir taip iš karto kompensavo pusę trąšų normos“, – naujienų portalui Alfa.lt pasakojo A. Svitojus.

ŽŪR pirmininko nuomone, dar iki galo nėra išsemti milžiniški ištekliai, kuriais būtų galima užpildyti trąšų stygių.

Ekspertas paaiškino, kad 1 hektarui patręšti reikia maždaug 180 kg azoto, o dobilai iš gamtos sukaupia apie 90 kg azoto.

„Kas yra azotas? Tai oras, kuriuo mes kvėpuojame, jį reikia tiesiog paimti ir panaudoti augalams“, – teigė A. Svitojus. – Reikia pritaikyti technologijas ir ūkininkai iš karto pusę trąšų trūkumo padengia, jiems tarsi perpus atpinga trąšos.“

Reikia pritaikyti technologijas ir ūkininkai iš karto pusę trąšų trūkumo padengia, jiems tarsi perpus atpinga trąšos.

Šiemet dėl rekordiškai pabrangusių dujų Europoje viena po kitos veiklą sustabdė žemės ūkiui gyvybiškai svarbių azoto trąšų gamyklos, mat dujų kainai peržengus tam tikrą ribą azoto trąšų gamyba tapo nuostolinga.

Kita vertus, net jei gamyklos vėl pradėtų veikti, ūkininkai kelis kartus pabrangusių trąšų gali neįpirkti.

Baiminamasi, kad dėl trąšų krizės nebus patręšti kitų metų derliaus pasėliai, o sumažėjus žemės ūkio produktų gamybai kitąmet gali pritrūkti maisto.

Atsiveš iš Amerikos

ŽŪR pirmininkas mano, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ ir kitų Europos gamyklų laikinas sustabdymas reikšmingai Lietuvos ūkininkių nepaveiks.

„Mano manymu, trąšų rinka vis tiek turės stabilizuotis.

Gamyklos nestovės uždarytos. Išteklių (dujų, pagrindinės azoto trąšų žaliavos – red.) yra, tiesiog dabar vyksta manipuliacijos, spekuliacijos pasaulinėse rinkose. Tai mus išbalansuoja.

Šitoje vietoje vyriausybės turėtų užimti griežtesnes pozicijas“, – svarstė pašnekovas.

Eksperto nuomone, ūkininkus šiuo metu plaka dvi rykštės – pakilusi trąšų kaina ir trąšų trūkumas, tačiau esą nėra padėties be išeities.

„Kai kaina per didelė, trąšų nenaudoji, ieškai kitų priemonių. O didelio trūkumo, manau, nebus, nes atsiradusią nišą užpildys kitos šalys – trąšas gaminančios Šiaurės ir Lotynų Amerikos valstybės. trąšas. Joms bus didesnis verslas.

Amerikietiškas trąšas jau veža ir jos yra pigesnės“, – sakė A. Svitojus.

Sunkmečiu – didesnis derlius

ŽŪR primininkas mano, kad Lietuvos kitų metų derlius priklausys ne tik nuo to, kiek išbersime trąšų, bet ir nuo žemdirbių išmaningumo.

„Turime matyti, kokios ateina rizikos, tam pasiruošti ir rizikų išvengti. Štai ir šiemet prognozavome, kad bus mažas derlius, o jis yra normalus, netgi didesnis“, – pastebėjo A. Svitojus.

Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto Tvarių maisto sistemų skyrius prognozuoja, kad šių metų grūdinių augalų derlius bus 6,2 mln. tonų. Tai 10,4 proc. daugiau negu pernai.

Kviečių išauginsime 9,2 proc., rugių – 40,9 proc., kvietrugių – 5,7 proc., avižų – 20,3 proc., rapsų – 25,9 proc. daugiau negu pernai.

Labiausiai šiemet išaugs grikių derlius – instituto mokslininkai prognozuoja, kad jų šiemet ūkininkai išaugins 120,2 proc. daugiau nei pernai.

Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas teikia oficialias Lietuvoje auginamų augalų būsimą derlių ir prognozes, kuriomis naudojasi Žemės ūkio ministerija ir Eurostatas.

Šiemet kriziniai metai, o turime didesnį derlių, nors trąšos pabrango ir jų trūksta.

„Pernai buvo rekordiniai derliaus metai. Šiemet kriziniai metai, o turime didesnį derlių, nors trąšos pabrango ir jų trūksta.

Viskas priklauso nuo sugebėjimo įsisavinti technologijas“, – Lietuvos žemdirbių išmaningumu žavėjosi A. Svitojus.

Perdėtos baimės dėl maisto

Rugpjūčio 24 d. suėjus pusei metų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad šešis mėnesius besitęsiančio beprasmiško karo pasekmės juntamos toli už Ukrainos ribų – dėl niokojančio konflikto kyla degalų ir maisto kainos.

„Jeigu 2022 metais nestabilizuosime trąšų rinkos, 2023 metais tiesiog nebus pakankamai maisto“, – perspėjo jis.

Jeigu 2022 metais nestabilizuosime trąšų rinkos, 2023 metais tiesiog nebus pakankamai maisto.

ŽŪR pirmininkas A. Svitojus JT generalinio sekretoriaus pareiškimų nesureikšmina. Esą tokia jo pareiga rūpintis Afrika ir kitomis neturtingomis šalimis.

„Be abejo, iššūkiai yra nemaži ir JT sekretorius turi rūpintis Afrikos maitinimu.

Bet Lietuvoje maisto tikrai pakaks. Grūdinių kultūrų pagaminame penkiskart daugiau nei suvartojame, eksportuojame žymiai daugiau nei reikia. Lietuvoje maisto trūkumo ar bado negali būti – dėl to ramybė“, – guodė A. Svitojus.

Žemės ūkio produkcijos kiekis, pasak jo, nemažėja ir Europos Sąjungoje.

„Europoje gal net buvo per daug trąšų buvo naudojama. Mes kovojame, kad būtų mažiau pesticidų, herbicidų – visų gamtą teršiančių elementų“, – sakė A. Svitojus.

ŽUR pirmininkas pastebėjo, kad Lietuva taip pat nėra abejinga Afrikos reikmėms.

„Tai įeina į mūsų vystomąjį bendradarbiavimą. Turime paremti tokias šalis. Tai yra bendras rūpestis.

Bet kol kas maisto pagaminame pakankamai. Jeigu trąšų trūktų ir tai kažkiek atsilieptų bendram derliui, visos šalys naudotų daugiau žemės plotų ir, be abejo, ieškotų priemonių, kurios padėtų kompensuoti trąšų trūkumą

. Ar ieškant naujų dujų išteklių, ar naudojant įvairias kitas priemones.

Tai yra iššūkis, bet nėra kažkoks pavojaus signalas ar grėsmė“, – mano A. Svitojus.

Po pertekliaus – taupymas

Kainų krizė, ŽŪR pirmininko nuomone, išmokys žmones taupyti ir keisti vartojimo įpročius.

Anksčiau labai daug maisto iššvaistydavome – buvo pertekliaus metai, gyvenome kaip karaliai.

„Be maisto negalime apsieiti, turime valgyti. Bet dabar labiau renkamės, mažiau išmetame. Anksčiau labai daug maisto iššvaistydavome – buvo pertekliaus metai, gyvenome kaip karaliai.

Dabar pradėjome taupiau gyventi.

Iš kitos pusės, kaimo gyventojai grįžta į savo darželius, pamatę, kiek pienas kainuoja, įsigyja karvę. Įdėdami šiek tiek darbo jie turės savo produktų namie. Yra ir pozityvo tame sunkmetyje“, – mano A. Svitojus.

Užsidaro „Achema“

Europoje drastiškai augant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo rugsėjo 1 d. laikinai veiklą stabdo Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“.

Gamyklos vadovas Ramūnas Miliauskas prognozavo, kad veikla bus stabdoma iki gruodžio, tačiau esą gali būti reaguojama į pokyčius gamtinių dujų ir trąšų rinkose.

„Kad Europos gamintojai galėtų būti konkurencingi – ne tik mūsų gamykla yra stabdoma – visi Europos gamintojai arba stovi, arba nepasileido, dujų kaina, lyginant ją su šiandienine kaina – 280 eurų, tai turėtų nukristi iki 90 eurų, kad galėtume konkurencingai parduoti trąšas“, – sakė R. Miliauskas.

Gamtinių dujų kainos Europoje šiandien yra pasiekusios naujas rekordines aukštumas ir vis dar brangsta.

Gamtinės dujos yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, jų dalis trąšų savikainoje sudaro apie 70 proc.

„Esant tokiai situacijai rinkoje, didžioji dalis Vakarų trąšų gamintojų priversti stabdyti savo fabrikus, bendrovė „Achema“ – ne išimtis.

Rekordinės gamtinių dujų kainos tiesiogiai lemia produkcijos savikainą, mūsų gaminamų trąšų kainos tampa nekonkurencingos, lyginant su JAV ir Rusijos gamintojų produkcija“, – sakė R. Miliauskas.

Arūnas Svitojus: Lietuvoje maisto trūkumo ar bado negali būti – dėl to ramybė . BNS foto

alfa.lt