Legalios migracijos didinimas būtų naudingas sprendžiant Lietuvos darbo rinkos problemas

llri.lt/ nuotr.

„Nors pripažįstama, kad tam tikrų profesijų darbuotojų Lietuvoje trūksta ir Lietuvos piliečius į tas profesijas pritraukti sunku, įmonėms suradus tinkamą darbuotoją iš kitos šalies, jam įdarbinti keliami pertekliniai biurokratiniai reikalavimai.

Jie nesprendžia jokių socialinių ar saugumo problemų, o jų įgyvendinimas gali užtrukti iki pusės metų“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad pasaulyje vyksta arši konkurencija dėl talentų ir dėl darbo rankų.

Jos teigimu, pertekliniai reguliavimai darbuotojus atsivežti iš trečiųjų šalių apsunkina Užimtumo tarnybos (UT) darbą ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Esą svarbu panaikinti bereikalingas biurokratines kliūtis, kad UT galėtų susitelkti į esmines savo funkcijas bei aprūpintų rinkos poreikius.

​​„Pirmas žingsnis yra pripažinti, kad pasaulyje vyksta arši konkurencija dėl talentų ir dėl darbo rankų.

Jeigu konvejeryje nėra kam fasuoti prekių, galintis tai daryti žmogus tampa didžiausiu talentu.

Kuo anksčiau mes įsitrauksime į tą kovą ir kuo sumanesni būsime, tuo santykinai mes galėsime laimėti“, – įsitikinusi LLRI prezidentė.

Visuomenė sensta

Instituto atstovė tikina, kad nuosekli ir skaidri migracijos politika atlieptų senstančios ir su ekonominiais sunkumais susiduriančios Lietuvos problemas.

Trečiadienį pristatytoje LLRI studijoje „Migracija: demografinės, socialinės ir darbo rinkos perspektyvos“ teigiama, kad visuomenei senstant, kasmet prarandame po keliolika tūkstančių gyventojų, todėl vis mažiau dirbančiųjų turi finansuoti augančius pensijų sistemos poreikius.

Esą darbo jėgos trūkumas tampa pagrindiniu ekonominės gerovės kūrimą ribojančiu veiksniu.​​

„Darbuotojų šiandien trūksta tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, nėra kam dirbti ne tik aukštos, bet ir vidutinės bei žemos kvalifikacijos reikalaujančių darbų.

Statistika tikrosios situacijos neatspindi: laisva darbo vieta UT registruojama, norint įdarbinti bedarbius arba užsieniečius, kitais atvejais darbuotojų ieškoma per agentūras, viešus skelbimus“, – teigė LLRI prezidentė.

Pasak E. Leontjevos, darbuotojų trūkumas mažina įmonių galimybes įvykdyti sutartis ir plėsti veiklą, sukuria pavojingą grandininę reakciją įmonėje ir visoje ekonomikoje.

„Jei šiuo metu vienam pensinio amžiaus gyventojui tenka 3,5 dirbančiojo, po trisdešimties metų, prognozuojama, teks tik 1,7.

Vadinasi, ateityje mūsų laukia mažėjantis pensijos pakeitimo koeficientas, tolstantis pensijų amžius ir didėjantys mokesčiai. Tačiau to niekas nenori“, – pabrėžė instituto atstovė.