LB nekeičia prognozės: ekonomika šiemet augs 1,3 proc.

LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad 2023 metai matomi kaip lūžio taškas „gerąja prasme“. Anot jo, po sudėtingų 2022 metų ir šių metų pradžios BVP antrąjį pusmetį atsigaus. 

„Po šiek tiek sunkėlesnio antrojo praėjusių metų pusmečio ir šių metų pradžios antrąjį šių metų pusmetį šalies ūkis augs sparčiau. Infliacija, ji vis dar iki galo nėra įveikta, bet infliacija mažėja, taikomos pinigų politikos priemonės, mūsų vertinimu, šių metų antroje pusėje įžengsime į vienaženklę teritoriją“, – pristatydamas prognozes pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Darbo užmokesčio augimas šiemet viršys infliacijos augimą, tai reiškia, vartotojų perkamoji galia pradės didėti, kaip būdavo prieš kurį laiką ankstėliau. Ir palūkanų normos, didinamos, skausminga, kartus vaistas, bet ir būtinas, kovoti su įsiplieskusia infliacijos ugnimi, su neigiamu infliacijos poveikiu tiek ekonomikai, tiek santaupoms, namų ūkio, verslo, tiek ir perkamajai galiai“, – pridūrė jis.

G. Šimkus teigė, jog dėl nesibaigiančių Rusijos karo veiksmų Ukrainoje neapibrėžtumo ekonominė aplinka lieka pakankamai kintanti, nestabili ir rizikų balansas BVP augimo prasme yra pakrypęs į neigiamą pusę. 

LB ekonomistai prognozuoja, kad šiemet metinė infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 metais sumažės iki 2,7 proc. Gruodį prognozuota, kad infliacija šiemet sieks 9,5 procento. 

„Infliacijos peržiūrą labiausiai lemia paskutiniais mėnesiais kritusios energijos išteklių kainos. Įtaka energijos bendrai metinei infliacijai bus mažesnė, o maisto kainų įtaka bus didesnė nei anksčiau“, – sakė G. Šimkus.

Anot LB, vangesnė ekonomikos raida veikė ir darbo rinką, tačiau jos padėtis tebėra gera – daugėja dirbančiųjų, nedarbo rodiklis yra mažas, o vidutinis darbo užmokestis toliau didėja. Teigiama, jog užimtumą augino į Lietuvos darbo rinką integruoti ukrainiečiai – jų šalyje pagal darbo sutartis dirba apie 23 tūkstančius.

„Šio laikotarpio fenomenas, kai turime suprastėjusią – ne tik Lietuvoje – ekonominę aplinką, įsižiebusią infliacijos ugnį, griežtinama pinigų politika ir kartu daugelyje valstybių darbo rinka itin atspari ir aktyvi. Tas yra ir Lietuvoje“, – sakė G. Šimkus.

LB prognozuoja, kad šiemet nedarbo lygis sieks 6,6 proc., o 2024 metais sumažės iki 6,4 proc. Numatoma, kad šiemet vidutinis darbo užmokesčtis augs 10 proc., o atsigaunantis privatusis vartojimas turėtų didinti ekonominį aktyvumą. 

Teigiama, jog šiemet ekonomiką augins ir valdžios investicijos – padidės lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondų, skiriamų investicijoms, srautas. Pamažu turėtų gerėti ir užsienio prekybos partnerių ekonominė padėtis.

Skatinama privataus vartojimo daugiau nei anksčiau numatyta auga JAV ekonomika, o COVID-19 protrūkių valdymo politikos švelninimas leidžia tikėtis spartesnio Kinijos ūkio atsigavimo, teigia LB.