LB: būsto kainos yra pervertintos, bet įperkamumas didės
„Dabar būsto įperkamumo pablogėjimas dėl pandemijos pirkimų bumo yra akivaizdus. Jis prailgino laiką, reikalingą sukaupti atlyginimams nuo 5,6 metų iki beveik 7 metų.
Bet kainų ir pajamų santykis yra 2018 m. lygyje, tai nebuvo kažkas tokio, ką matėme 2006 m.
Pastaruoju metu, nuo spalio mėn., kainos nebeauga, o atlyginimai toliau auga.
Tai lemia, kad įperkamumas pradeda vėl taisytis. Atlyginimai vėl pradeda lenkti būsto kainų augimą”, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė J. Markevičius.
„Mes esame ta šalis, kuri vis dar turi vieną geriausių būsto įperkamumo lygį Europoje.
Nesakau, kad dabartinis įperkamumas Lietuvoje labai geras, jis tikrai pablogėjęs, bet vertinant su kitomis šalimis matome, jog nesame blogoje zonoje, esame geroje zonoje”, – pridūrė jis.
J. Markevičius pažymi, kad lyginant su tuo, kas buvo 2021 m., vartotojų ketinimai pirkti būstą yra gerokai atslūgę, tačiau nesunykę.
„Mes matėme, kad 2021 m. buvo tam tikras didelis pikas ir daug žmonių metėsi į NT rinką, ketino pirkti, beveik apie dešimtadalis populiacijos norėjo pirkti būstą, dabar tas skaičius siekia apie 6 proc. ir yra daug normalesnis, negu tas ganėtinai netvarus lygis, kuris buvo 2021 m.
Po to, kai prasidėjo karas, rezervacijų skaičius reikšmingai nukrito. Iš principo, nuo to laiko pernelyg ir neatsistatė“, – sakė LB atstovas.
„Jeigu įprastai rezervacijų skaičius normaliais laikai, 2017–2018 m. siekdavo apie 300–350 butų per mėnesį, tai dabar matome apie šimtą rezervacijų per mėnesį ir pan. Visus metus tokie ganėtinai maži skaičiai tęsiasi”, – pridėjo jis.
LB Finansinio stabilumo departamento direktorius akcentuoja, kad būsto kainos Lietuvoje šiuo metu vis dar pervertintos.
Pasak jo, kainų pervertinimas šalyje siekia apie 4 proc.
„Būsto kainos vis dar pervertintos, skaičiuojame, kad pervertinimas vis dar yra.
Pervertinimo paklaida yra gana nemaža, apie 10 proc., bet vidutinis mūsų vertinimas siekia 4 proc., t.y. būsto kainos mūsų vertinimu yra pervertintos apie 4 proc. Lietuvoje.
Tai nėra baisiai daug, 2006–2007 m. buvo 50 proc. kainos pervertintos ir panašiu tempu paskui jos ir nukrito”, – tvirtino J. Markevičius.
Jis taip pat tvirtina, kad EURIBOR palūkanų normų išaugimas trimis procentais didžiajai daliai namų ūkių, turinčių paskolas, padidino paskolų įmokos prieaugį iki 100 eurų.
„3 proc. EURIBOR padidėjimas 50 tūkst. eurų paskolą turinčius gyventojus paveikė taip, kad jiems išauga paskolos įmoka 84 eurais. Jeigu paskola yra didesnė, pvz. 100 tūkst., tai tas išaugimas siekia 167 eurus, 150 tūkst. paskola – 250 eurų ir 200 tūkst. – 334 eurai.
Didžioji dalis namų ūkių turi gana mažas paskolas ir 75 proc. namų ūkių įmokos prieaugis, EURIBOR padidėjus 3 proc., siekė iki 100 eurų, dar 20-iai proc. iki 200 eurų. Ir tik 5-iems procentams kol kas padidėjimas yra didesnis, negu 200 eurų ir tie 5 proc. turbūt yra tie gyventojai, kurie ėmė paskolas pakankamai neseniai ir dar nebuvo spėję amortizuoti jų ir pan.”, – teigė LB Finansinio stabilumo departamento direktorius.
ELTA primena, kad Europos centrinis bankas (ECB) vasario pradžioje pranešė vėl padidinęs palūkanų normas, šįkart – dar 0,5 proc.
Šis ECB Valdančiosios tarybos žingsnis atitiko ekonomistų lūkesčius. Dabar trys pagrindinės normos yra 2,5–3,25 proc. intervale.
Nors pastaruoju metu euro zonoje stebimi teigiami ženklai, infliacijai tolstant nuo spalį pasiekto piko ir gruodį užfiksavus ekonomikos augimą, bankas nurodė, kad ir toliau „stabiliai“ didins palūkanų normas, kurios kitame tarybos susitikime kovą esą bus pakeltos papildomais 50 bazinių punktų.
ECB pridūrė, kad po kito normų padidinimo imsis sprendimų dėl tolesnio pinigų politikos kurso.
Nors infliacija euro zonoje pastaruoju metu mažėja ir sausį sudarė 8,5 proc., ji vis vien gerokai viršija ECB nustatytą 2 proc. tikslą.
ECB palūkanas padidino jau penktame Valdančiosios tarybos posėdyje iš eilės. Ankstesniajame taip pat buvo susitarta dėl 0,5 proc. prilygstančio pakėlimo.
Tačiau prieš tai bankas palūkanas du kartus padidino po 0,75 proc.
Rašyti komentarą