Laukia nauji iššūkiai: prognozuoja, kas lietuvius netrukus privers nebeišlaidauti ir taupyti

Anot ekonomistų, nemenką įtaką kainų augimui darys ir spartus atlyginimų augimas. Lietuvos bankas taip pat praneša – šalies ekonomika augs lėčiau, nei tikėtasi.

Kėdainių rajone, laukuose zuja traktoriai. Nuo rugsėjo vidurio prasidėjo bulviakasis, tačiau koją kišo prastas oras. Išsigiedrijus ūkininkai ir vėl suskubo į laukus. Vis dėlto derliumi nesidžiaugiama.

„Mus prekybos tinklai kala prie sienos, kad per mažos bulvės“, – sakė ūkininkas Rimantas Žebarauskas, patikinęs, jog šiemet ir bulvių iškasta perpus mažiau. O tai, kad derlius šiemet prastas, išaugino ir bulvių kainas.

Lietuvos bankas praneša, jog, iš dalies, dėl prasto derliaus augs visų maisto prekių kainos. Vis dėlto „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog brangs ne tik maistas, bet ir kitos prekės bei paslaugos.

„Kylant naftos, dujų kainoms, brangsta transportavimas, o transportavimas paliečia absoliučiai visas maisto prekių kainas. Ir dar vienas aspektas – atlyginimų augimas. Atlyginimai kyla praktiškai visuose sektoriuose, kadangi turime rekordiškai daug neužpildytų darbo vietų ir tai reiškia, kad daugiau ar mažiau visuose segmentuose įmonės kels kainas, kadangi yra priverstos priverstos stipriai kelti atlyginimus“, – sakė A.Izgorodinas.

„Greičiausiai darbo užmokestis turėtų augti ten, kur yra susiduriama su didžiausiu darbuotojų stygiumi, tai informacinėse technologijose, transporto veikloje, apdirbamojoje gamyboje“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika kitais metais augs mažiau nei prognozuota. Pasak A.Izgorodino, tam įtakos gali turėti jau nuo vasaros pabaigos mažėjantis vartotojų optimizmas.

„Žmonės pradėjo blogiau vertinti ekonomikos, darbo rinkos perspektyvas. Tad labai tikėtina, kad rudenį vėl kylant COVID-19 bangai, kylant diskusijoms apie karantiną vartotojų lūkesčiai ir toliau blogės. Tai skatins taupyti, o ne vartoti, nes vėl grįš neapibrėžtumas dėl COVID-19, karantino ir ekonomikos“, – paaiškino ekonomistas.

G.Šimkaus teigimu, lėtesniam šalies ūkio augimui įtakos turės ir Baltarusijai įvestos ekonominės sankcijos.

„Kitų metų augimo prognozė sumažinama nuo 4,1 iki 3,5 proc. dėl mažesnio eksporto augimo, kuris susijęs su sankcijomis Baltarusijai, atitinkamai ir mažesniu eksportu į tą šalį“, – paminėjo jis.

Europos Sąjunga sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams įvedė birželį, siekdama didinti spaudimą Aliaksandro Lukašenkos režimui.