Kuro kainų karuselė

Praėjusią savaitę kuro kainoms pradėjus mušti rekordus, pasigirdo prognozių, kad tuoj litras kuro Lietuvoje kainuos 2,3 euro ar net daugiau, o Rusijos propaganda jau prognozavo, kad rusiškos naftos atsisakymas Europoje kainas kolonėlėse gali kilstelėti ir iki 3 eurų.

Tačiau staigiai pakilusioms naftos kainoms pasaulio rinkose pasukus žemyn, kartu krito ir kuro kainos.

„Brent“ rūšies nafta kovo 8 dieną kainavo apie 128 dolerius už barelį, o kai kuriems ateities sandoriams kaina buvo šoktelėjusi ir iki 140 dolerių. Antradienį naftos kaina krito žemiau simbolinės 100 eurų ribos. Į tai reaguoja ir visa rinka.

Lietuvoje kuro kainos priklauso nuo „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose didmeninių kainų.

Kovo 9 dieną oficiali didmeninė dyzelino kaina Lietuvoje buvo 1,95 euro, o štai kovo 14 dieną ji nukrito beveik penktadaliu - iki 1,60.

A95 markės benzino didmeninė kaina atitinkamai krito apie 11 procentų - nuo 1,75 iki 1,56 euro už litrą.

„Vakarų ekspreso“ duomenimis, antradienį didmeninė kuro kaina Lietuvoje toliau mažėjo, tačiau nebe taip sparčiai - dar apie porą centų už litrą.

Pati „Orlen Lietuva“ tą pačią dieną neskelbia, už kokią kainą parduoda savo produkciją, ir viešai atskleidžia tik vakarykštes kainas.

„Tai yra aktuali komercinė informacija, kurią skelbsime tik rytoj, kai ji bus nebeaktuali“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Orlen Lietuva“ atstovė spaudai Kristina Gendvilė.

Priminsime, kad anksčiau Mažeikių gamyklos didmeninės kuro kainos interneto svetainėje būdavo skelbiamos tos pačios dienos ryte. Tačiau, matyt, kad pirkėjai nežinotų realios situacijos ir pagal tai negalėtų koreguoti savo sprendimų pirkdami degalus, šios praktikos buvo atsisakyta.

Vienu metu oficialiai buvo skelbiamas tik savaitės kainų vidurkis, dabar skelbiama parėjusios dienos didmeninė kaina.

Degalinės delsia

Nors didmeninė dyzelino kaina nuo savo piko kovo 9 d. jau sumažėjo apie 0,37 euro, degalinėse kainos krito apie 0,1-0,2 euro. Vartotojai dažniausiai pastebi, kad kylant didmeninei degalų kainai kainos degalinėse kyla sparčiau, nei jos krenta, kai kuras pinga.

Antradienį „Circle K“ degalinėje Klaipėdos centre kainų švieslentė rodė 1,85 euro kainą už litrą dyzelino ir 1,75 euro už litrą benzino.

Bene sparčiausiai į didmeninės degalų kainos pokyčius reaguoja „Jozitos“ tinko degalinės.

Tačiau „Jozitos“ vadovas Jonas Jokubauskis sako, kad negali taip sparčiai mažinti kuro kainų, nes įmonė nusipirko brangaus kuro.

„Šeštadienį įsigijome 5 sunkvežimius kuro, o pirmadienį jis atpigo taip, kad vienam sunkvežimiui 5 000 eurų skirtumas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė J. Jokubauskis.

Anot jo, antradienį dyzelinas „Jozitoje“ kainavo 1,75 euro, o benzinas - 1,73 euro. Kainos „Jozitos“ degalinėse koreguojamos kiekvieną dieną priklausomai nuo didmeninių kainų.

Degalinių tinklo „Trevena“ vadovas Algirdas Liaudanskis sako, kad kainų degalinių švieslentėse negalima lyginti tiesiogiai.

Kiekvienas degalinių tinklas turi savo pardavimo strategiją. Vieni taiko nuolaidų kortelių sistemą, kiti taiko nuolaidas atsiskaitant grynaisiais ir pan.

Kilo ažiotažas

A. Liaudanskis nesiryžta prognozuoti, kokios kainos mūsų laukia ateityje, nes situacija keičiasi ne dienom, o valandom.

„Buvo, kad sunkvežimis išvažiuoja pasikrauti kuro, sugrįžta ir matome, kad nupirkome tokia kaina, kokia šiandien prekiaujame“, - paskutinio laikotarpio situaciją apibūdina A. Liaudanskis. Anot jo, dabar jau akivaizdu, kad tas kuro pirkimo ažiotažas, kuris buvo kilęs praėjusią savaitę, jau atslūgo.

„Oficialiai deklaruojama, kad kuro rezervas didmeninėse talpyklose yra mėnesiui, tačiau, jei kalbant apie dyzeliną, jis išgaravo per savaitę“, - praėjusios savaitės įvykius prisimena A. Liaudanskis.

Anot jo, situaciją lėmė tai, kad ne tik žmonės skubėjo prisipildyti bakus, tačiau savo atsargas sparčiai ėmė pildyti ūkininkai.

„Aišku, žmonės pyksta, kad degalinės maržas užsideda, bet yra, kaip yra, į minusą prekiauti negali“, - sako A. Liaudanskis.

Mažins mokesčius

Šią savaitę imta aktyviai kalbėti apie mokesčių kurui mažinimą.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad idėją sumažinti akcizą degalams reikėtų apsvarstyti. Pasak jos, kuras yra labai svarbi tiek paprastų žmonių, tiek verslo gyvenimo dalis, ir didelės jo kainos persikelia į kitų produktų bei paslaugų kainas.

„Čia reikėtų investicijų diskutuojant, kaip turėtų būti sumažintas (akcizas degalams - ELTA) ir kiek kartų, galbūt kartu ir su kitais mokesčiais. Mes matome, kad būtent akcizai yra ta liūto dalis, kurią vadybinant būtų galima sumažinti mokesčius“, - antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja pabrėžė, kad, sumažinusi degalų kainas, Lietuva gali padidinti arba išlaikyti stabilesnį kuro vartojimą bei atkovoti rinką iš tokių šalių kaip Lenkija.

Anot jos, taip galėtų būti labiau papildytas valstybės biudžetas.

„Tie dalykai yra vienas su kitu susiję ir savaime akcizo mažinimo nereikėtų bijoti, bet turėtume lygiagrečiai suprasti, kad šis klausimas turėtų būti suprantamas kaip laikinas. Lietuva vis dėlto yra įsipareigojusi ir ateityje numačiusi laikytis žaliojo kurso“, - aiškino I. Segalovičienė.

Prezidento vyriausiosios patarėjos manymu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) degalams mažinimas taip pat yra klausimas, kuris galėtų būti ant stalo ir turėtų būti svarstomas.

„Kaip minėjau, akcizas ir PVM yra tie du instrumentai, tačiau PVM klausimas yra stipriai susijęs su Europos Sąjungos (ES) politika. Turėtume pirmiausia turėti diskusiją su ES bei priimti sprendimus konsultacijų būdu, suderinus su ES“, - tikino I. Segalovičienė.

ELTA primena, kad, siekiant stabdyti kainų kilimą, didinti gyventojų perkamąją galią, siūloma sumažinti akcizus degalams - benzinui ir dyzelinui.

Tai numatančią Akcizų įstatymo pataisą įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius kartu su kitais opozicijai atstovaujančiais parlamentarais.

Jeigu Seimas pritartų, akcizas 1 000 litrų benzino sumažėtų nuo 466 iki 359 eurų.

1 000 litrų dyzelino akcizą siūloma mažinti nuo 372 iki 330 eurų. Taip sumažinti akcizai siektų ES minimalų tarifą.

Projektą parengęs ekspremjeras A. Butkevičius sako, kad akcizo mažinimas stabdytų kainų kilimą, didintų šalies gyventojų perkamąją galią.

Jo teigimu, akcizo sumažinimas degalams mažintų ir gyventojų paskatas įsigyti kurą kaimyninėse šalyse.

Valdžia netiki

Mokesčių mažinimui pritartų ir degalinių savininkai.

J. Jokubauskis mano, kad Lietuva mokesčių srityje neturėtų orientuotis į didesnę pusę, nei reglamentuoja ES direktyvos.

„Tik valdžiai reikia norėti, ir viskas įvyks, jie gali palepinti, sumažinti PVM, akciją. Tačiau jie šito nenori, nes tai yra pats paprasčiausias, pats lengviausias mokesčių surinkimo būdas“, - nelabai tiki, kad valdžia ryšis mokesčių mažinimui, J. Jokubauskis.

Jam keistai atrodo ir valdžios deklaracijos dėl žaliosios politikos.

„Prieš penkiolika metų įvedė akciją suskystintoms naftos dujoms, nors tai viena švariausių kuro rūšių“, - sako J. Jokubauskis.

Kad lobizmas, o ne tikras rūpestis ekologija ima viršų Lietuvos degalų apmokestinimo politikoje, pastebi ir A. Liaudanskis.

Jis mano, kad Lietuvos biokuro gamintojų ir ūkininkų interesai prisideda prie to, kad Lietuva taiko didesnes biopriedų normas degaluose, nei reglamentuoja ES. Atitinkamai 7, o ne 5 procentus.

Be to, paskutiniais metais biopriedai privalomi ir žieminiame dyzeline, ko anksčiau nebuvo. Vien tai dyzelino kainą padidina apie 0,1 euro.

„Reikia vadovautis ir variklių gamintojų rekomendacijomis. Laivų varikliai, žoliapjovės net genda, kai naudojamas kuras su biopriedais, tai nurodoma net techninėse dokumentacijose, varikliai netenka garantijų“, - pažymi A. Liaudanskis.

Todėl tiek jis, tiek viešai savo poziciją pareiškusi Lietuviškų degalinių tinklų asociacija tikina, kad vartotojai turi turėti galimybę rinktis, kokius degalus, su ar be priedų, naudoti. Taip yra kai kuriose kitose Europos valstybėse.

Tačiau ES vyksta ir kita diskusija apie tai, kad biopriedų kiekį degaluose pradžioje padidinti iki 10 procentų, o vėliau - ir iki 20 procentų.

Konkurencija su Lenkija

Paskutiniu metu lietuviai vyksta į Lenkiją ne tik įsigyti pigesnių maisto produktų, ūkinių ar statybinių prekių, bet ir kuro. Kaimyninėje šalyje jis pastebimai pigesnis.

J. Jokubauskis mano, kad degalų kainomis su Lenkija vargu ar pavyks konkuruoti ir ateityje.

„Ten veikia didesnės naftos perdirbimo gamyklos, didesnė rinka, gali pigiau pirkti naftą“, - svarsto J. Jokubauskis.

Lenkija ne tik taiko minimalų ES leidžiamą akcizą kurui, bet ir PVM mokestį vasario mėnesį nuo 23 procentų sumažino iki 8 procentų. Be to, nemažą įtaką kainoms daro ir zloto kurso svyravimas.

Todėl šiandien turime situaciją, kad kuras Lenkijoje kainuoja apie 0,2 euro už litrą pigiau nei Lietuvoje.

Bet kokiu atveju akcizai mūsų šalyje ir dabar nėra dideli. Lietuva šiuo metu pagal taikomus akcizų tarifus ES yra 21-22 vietoje tarp 28 valstybių. Lietuvoje akcizai kurui nesiekia ES vidurkio.

Didžiausius akcizus, beveik du kartus didesnius nei Lietuvoje, ES taiko Nyderlandai ir Italija. Šiose šalyse šią savaitę dyzelinas kainuoja apie 2,2 euro, benzinas - iki 2,35 euro.