Kur tas elektromobilių draugiškumas klimatui?

O iš kur ta elektra? Iš elektrinės. O kokį kurą ta elektrinė naudoja?

Na, pasaulyje atominių elektrinių, kurios graso tik avarijų tikimybe, bet atmosferon CO2 nebent iš buitinės kanalizacijos šulinėlių teišmeta, dar nemažai.

Tik mes savąją uždarėm, nors pagal saugumą Ignalinos AE buvo 3-4 vietoje Europoje.

Kol kas dar gana menką elektros energijos dalį pagamina žaliaisiais vadinami šaltiniai: saulės kolektoriai ar vėjo jėgainės. Na, dar laimingais gali vadinti save tie, kurie turi galingas upes ir gali pasistatyti hidroelektrines.

O visas kitas elektros kiekis gaminamas kūrenant iškastinį kurą. Jei kūrenamos dujos, atmosferos tarša dar pakenčiama. Bet kiek išmetama ne vien CO2, kai elektrinėje kūrenamos anglys, durpės ir mazutas!

Žvilgtelėkime į pasaulį. Australijoje, deginant anglis, sukuriama kone visa elektros energija. Panaši situacija Kinijoje, 17-oje JAV valstijų - pagrindinis kuras yra arba anglys, arba mazutas.

Tas pats daugumoje Afrikos valstybių, didžiojoje dalyje Lotynų Amerikos. O mūsų kaimynais lenkais, kurie, visose elektros ir šilumos jėgainėse kūrendami savąsias anglis, beprotiškai dūmija, skundžiasi ir čekai, ir slovakai.

Tik vokiečiai tyli, nes, bebaigiantys uždaryti savąsias atomines elektrines, kaip išganymo laukia rusiškų dujų, kadangi tenka Silezijos ir Rūro anglimi elektrą ir šilumą gamintis ir dūminti ne ką mažiau už lenkus.

Sunku gauti duomenų apie Rusijos energijos gamybos šaltinius, bet Sibire tėra kelios hidroelektrinės, atominių jėgainių toliau į rytus už Jekaterinburgo kaip ir nėra, o už Uralo anglių - į valias, net keleriopai daugiau negu dujų. Kadangi už dujas kinai moka valiuta, patiems tenka eksploatuoti anglies kasyklas.

Australų „žalieji", žinodami, kuo kūrenamos jų elektros ir šilumos jėgainės, skirtingai nuo panelės Gretos ir valdžiažmogių, yra gerokai dalykiškesni, todėl jie jau kelia „triukšmą" dėl elektromobilių.

Pagal jų skaičiavimus, elektromobilis teršia atmosferą kone dvigubai labiau už benzininius ir pusantro karto labiau už dyzelinius automobilius.

Tad jie kelia reikalavimą, kad elektromobilių apmokestinimas už atmosferos taršą ir įtaką klimato kaitai būtų proporcingas, t.y. dukart didesnis nei pas juos populiariausių benzininių automobilių.

Taigi pamąstykime ir mes. Juk nežinome, kokiu kuru pagaminta elektra, kurią importuojame. Na, jei skandinaviška, tai ten nemažai yra ir hidroelektrinių. Jei lenkiška, tai žiauriai tarši.

O jei per Latviją ateinanti rusiška ar baltarusiška, tai bala žino.

Bemąstydami palyginkime su šilumos gamyba: jei jūs savo privataus namuko krosnyse kūrenate durpes ar anglis, tai ne tik kaimynai, bet ir praeiviai tą jaučia.

O kai daugiabučiai gauna centralizuotą šilumą, tai jie lyg ir neteršia, už juos tai daro kur nors priemiestyje dūmijanti šiluminė jėgainė, kuri už išmetimus į atmosferą moka mokesčius, paskui „permetamus „ į mūsų sąskaitas.

Tas pats ir su elektra, nes mes tarifų dėka sumokame už elektrinių taršą.

Tai kodėl elektromobiliams žadamos ne tik visokios nuolaidos, bet ir labdara už elektrinių daromą taršą?

Na, dar yra hibridiniai automobiliai, kurie savo akumuliatorius krauna ne iš elektros tinklo, o naudodami važiavimo laiką, kai variklis varomas benzinu. Tiesa, tuo metu, kai važiuojama benzinu ir kraunami akumuliatoriai, hibridinis automobilis sunaudoja 100 km gal apie litrą benzino daugiau nei tokio pat variklio tūrio ir galingumo įprastas benzininis automobilis.

Mat hibrido svoris didesnis dėl akumuliatorių, taip pat didėja variklio apkrova, sukant generatorių.

Tad išvada aiški: hibridinis automobilis yra vos taršesnis už jo benzininį analogą. Australų spaudoje esu radęs užuominą, kodėl „Toyta" iki šiol negamina tikrų elektromobilių, o vien hibridinius.

Matyt, puikiai supranta tikrosios atmosferos taršos problemas.

Iš mūsų pamąstymų nieko neišeis, jei nemąstys mūsų valdžia, kuriai terūpi, kad panosėje automobiliai nedūmytų.