Kriptovaliutų aukso amžius baigėsi chaosu, milijonieriai virto vargšais: ar blogiausia jau praeityje?

Dar prieš kelerius metus bitkoinas ir kitos kriptovaliutos buvo pozicionuojamos kaip XXI a. stebuklas, ateitis, į kurią suskubę gerai užsidirbs ir praturtės, o nespėję liks užribyje.

Visgi išėjo atvirkščiai – 2022-aisiais didžiosios kriptovaliutos staigiai nuvertėjo, mažesnės apskritai nustojo egzistuoti, kriptomilijonieriai prarado savo turtus, o mažesni kriptoentuziastai neteko santaupų ir investicijų.

Žinoma, dar ir karas.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje krito ne tik ekonomikos rodikliai šiame regione, bet ir visame pasaulyje.

Visgi ar ekonominis nuosmukis palietė ir kriptorinką?

Kodėl bankrutavo didžiosios šioje rinkoje veikusios įmonės? Kas laukia kriptorinkos šiais metais?

Visų šių klausimų ir ne tik klausiame ekonomisto, Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio.

Audrius Šilgalis. Asmeninis albumas

– Jeigu pernai mes kalbėjome apie bitkoino kainą, kuri siekė 69 tūkst. dolerių, dabar yra fiksuojama kriptožiema: krenta bitkoinų ir kitų valiutų kaina, fiksuojami bankrotai. Kaip reikia vertinti tokią situaciją?

– Lietuvos bankas nuo 2014 m. užsiminė, kad kriptorinkoje egzistuoja daugybė rizikingų dalykų.

Vienos iš jų yra susijusios su kriptovaliutų verte, o kitos rizikos yra susijusios su kitomis įmonėmis, kurios veikė kriptoturto rinkoje.

Mes turime priežiūros standartus, bet nėra atskaitomybės, kaip tai galima pasitikrinti.

Galima sakyti, kad taip, dabar yra kriptožiema su skirtingomis kainomis.

Praėjusiais metais smarkiai krito bitkoinas: nuo šešiasdešimt kelių tūkst. eurų iki 16 tūkst. eurų, vienu metu buvo beveik 14 tūkst. eurų.

Tai rodo, kad svyravimai gali būti neišvengiami ir nėra mechanizmų, kas galėtų padėti suvaldyti tuos svyravimus.

– Kiek tam įtakos turėjo karas?

– Karas Ukrainoje turėjo įtakos visai pasaulio ekonomikai, o tai galėjo paveikti ir kriptovaliutų kainas.

Pradžioje buvo pasirodę tokių svarstymų, kad kriptovaliutos galėtų būti aukso skaitmeninis pakaitalas, tačiau ilgainiui tai nepasitvirtino.

O prasidėjus karui, investuotojai pradėjo pardavinėti ne tik įprastus vertybinius popierius, įmonių akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, bet ir kriptovaliutas.

– Kokią įtaką apskritai akcijų biržos svyravimams ir kriptorinkai daro ekonominis nuosmukis?

– Ekonominis nuosmukis akcijų biržoms daro tiesioginę įtaką, nes įmonių akcijų vertė yra susijusi su įmonių rezultatais.

O esant blogai ekonominei situacijai ir ekonominiam nuosmukiui, tikėtina, kad įmonės uždirbs mažiau pelno, todėl jų perspektyvų vertinimas ir tų pačių akcijų vertinimų kaina krenta.

Jeigu kalbėsime apie kriptovaliutas, jų vertė nėra paremta kažkokiais ekonominiais rodikliais, nėra susieta su įmonių veikla ar su šalies ekonomika. Jų kaina priklauso tiesiog nuo paklausos ir pasiūlos.

Todėl, blogėjant ekonominei situacijai, vartotojai paprastai mažiau nori įsigyti kriptovaliutų ir dėl to taip pat krenta jų kaina.

– Kriptovaliutos prekybos platformos „CoinGate“ vadovas Justas Paulius Laisvės TV laidoje teigė, kad dabar atsisijos tai, kas galbūt neturėtų būti šitoje rinkoje. Ar galime taip sakyti?

– Tokias prielaidas daryti galima.

Krizinių situacijų metu sunkiausiai sekasi tiems rinkos dalyviams, kurie neturi plano, kurių veikla galbūt yra kažkiek neskaidri.

Būtent dėl to krizių metu jie nustoja veikti.

Taip pat ne per seniausiai atnaujinti pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, kurie padidino pradinį kapitalą pradinėms keitykloms ir kriptopiniginėms.

Galiausiai, Europos reguliavimas taip pat įves ganėtinai griežtus reikalavimus toje srityje dirbančioms įmonėms, ir tikėtina, kad nemaža dalis įmonių, veikiančių dabar, ateityje nustos vykdyti savo veiklą.

– Ar dabar yra tinkamas metas investuoti į kriptovaliutą? Kas gąsdina šiuo metu kriptovaliutos žaidėjus?

– Pastaruoju metu matome ir labai didžiulių įmonių bankrotus.

Taip pat egzistuoja neaiškumas dėl ekonominės situacijos ir galimo / būsimo reguliavimo tiek ES, tiek JAV. Tai įneša kažkiek neaiškumo investuotojams.

Šiuo metu ši rinka yra beveik nekontroliuojama, ir mes tikimės, kad, įsigaliojus bet kokiam europiniam reguliavimui, atsiras bendros taisyklės rinkoje veikiantiems objektams, o tada rinka taps kažkiek stabilesnė.

Tačiau, kaip ir ne kartą esame pasisakę, kriptopaslaugos ir kriptoturtas yra labai rizikingas, nes tą turtą lyginame ne su tradicinėmis investicijomis, o labiau su spekuliacija, loterija.

Svyravimai yra milžiniški, ir labai sunkiai prognozuojama, kaip keisis kainos šioje rinkoje.

Bitkoinas. Pixabay

– Šiais metais sugriuvo 32 mlrd. vertės kriptovaliutų keitykla FTX. Kaip tai atsitinka?

– Ši kompanija buvo registruota šalyje, kurioje neegzistuoja bet kokie priežiūros reikalavimai.

Taip pat iš viešai skelbiamos informacijos matome, kad ten buvo neskaidrus valdymas.

Galima sakyti, kad buvo vykdomas sukčiavimas, nes klientų turtas buvo naudojamas kitoms reikmėms, todėl visam tam paaiškėjus kompanija ir susidūrė su problemomis, teko skelbti bankrotą.

– Į šitą kompaniją investavo ir profesionalūs investuotojai „Sekvoja Kapital“, kurie paprastai pasidaro savo tyrimus ir žino, kur investuoja. Kaip buvo suklaidintos geriausios investuotojų galvos?

– Labai sunku vertinti šitą situaciją, nežinant, kokius duomenis jie gavo prieš investuodami ir kokią analizę ar auditą atliko.

Visgi iš susidariusios situacijos ir viešai prieinamų duomenų tikėtina, kad arba buvo pateikti netikslūs duomenys apie FTX kompaniją, arba investuotojai pažiūrėjo pro pirštus į informacijos analizę, jos rinkimą.

– Ar galima pasimokyti iš FTX bankroto?

– Būtinos taisyklės, būtinas skaidrumas, būtinas auditas.

Jeigu yra teikiamos investicinės paslaugos, standartai turėtų būti tokie patys kaip ir pas mus, įprastus finansų rinkos žaidėjus – finansų maklerių įmones, fondų valdymo bendroves ar tuos pačius bankus.

Šios institucijos neturėtų kontroliuoti rinkos, tačiau tiems rinkos dalyviams, kurie veikia kriptorinkoje, turėtų būti taikomi analogiški standartai. Įsigaliojus rinkos reguliavimui ES, tai turėtų daryti kiekviena šalis narė.

Ji privalėtų paskirti atsakingą instituciją, kuri vykdys tą nuolatinę paslaugų teikėjų priežiūrą.

– Ką apskritai parodė kriptovaliutos?

– Logika investuoti į kriptovaliutas yra bandymas uždirbti iš vertės kilimo ir tikėjimas, kad ta vertė kažkur augs.

Realios vertės ekonomikai kriptovaliutos sukuria tikrai nedaug, nes jos mokėjimams naudojamos labai išimtiniais atvejais.

Tik keletą valiutų gali padėti atlikti mokėjimus ir yra tinkamos, pigios mokėjimui atlikti. Kriptovaliutos nėra tinkamos ir taupyti. Jos yra labiau taikomos spekuliavimui.

Kas ekonomikai gali sukurti papildomos vertės – tai po kriptovaliutomis slypinti blockchain technologija, kurią dabar siekiama panaudoti skirtingose kryptyse.

Ši technologija turi daug perspektyvų, tiek įmonės, tiek institucijos eksperimentuoja su šia technologija ir ieško jos geriausių panaudojimo būdų.

– Jeigu dabar yra kriptožiema, darbuotojai atleidžiami, kalbama apie reikalingą susispaudimą, ko galime laukti artimiausiu metu?

– Sunku prognozuoti šią rinką ir kaip ji keisis.

Mano asmenine nuomone, įsigaliojus europiniams reikalavimams, rinkoje liks tik tie vadinamieji sveiki rinkos dalyviai, kurie turi planą, kaip veikti, ir kurie nori skaidriai veikti.

Situacija ilgainiui turėtų stabilizuotis.

– Ar tai reiškia, kad blogiausia jau praeityje?

– Žiūrint pirmųjų šių metų dviejų savaičių pokyčius kriptorinkose, kainos ir vertės kyla nuo naujų metų, tad matomas situacijos gerėjimas.

alfa.lt