Kodėl dideli infrastruktūros projektai žlugdo Lietuvos statybų įmones

Dėl to buvo sustabdyti keli stambūs infrastruktūros projektai, tarp jų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono, Vilniaus dešinės Neries krantinės rekonstrukcija, Vilniaus kogeneracinė elektrinės statyba.

Visais šiais atvejais pirkimo organizatorius pasirinko nepatikimą generalinį rangovą, su kuriuo vėliau sutartį nutraukė. Rangovas arba nepajėgė vykdyti sutartinių įsipareigojimų, arba jam, nebaigus statybų, pradėta restruktūrizacijos arba bankroto byla.

Lietuvoje neretas atvejis, kai viešojo pirkimo organizatoriaus pasirinktas rangovas – užsienio statybos įmonė – tik organizuoja statybos procesus ir finansinius srautus, o statybos darbus atlieka pasamdyti subrangovai – vietos statybos įmonės.

Šios Lietuvos statybos kompanijos, perkančiajai organizacijai nutraukus sutartį su generaliniu rangovu, lieka nepavydėtinoje padėtyje – už atliktus darbus ir statybines medžiagas su jais neatsiskaitoma, skolos siekia kelis milijonus eurų.

Kodėl viešojo pirkimo būdu organizuojami infrastruktūros projektai žlugdo statybų įmones? Tai lemia sisteminės viešųjų pirkimų spragos ar neatsakingas pirkimų organizatorių elgesys? Kokią reikšmę nustatant pirkimo laimėtoją turi mažiausios kainos kriterijus?

Šiuos ir kitus klausimus naujienų portalui Alfa.lt komentavo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas.

– Kokias viešųjų pirkimų sistemines spragas VPT mato Kauno stadiono, Vilniaus kogeneracinės jėgainės ir Neries krantinės projektuose? Kaip jas reikėtų taisyti?

– Dažnai viešuosiuose pirkimuose už pirkimo vykdymo etapą yra daug svarbiau, kaip pirkimui yra pasiruošiama. Į šį procesą reikia žvelgti kompleksiškai, ko nebuvimas ir lemia didžiausią klaidą, padaromą jau pačioje pradžioje.

Tai reiškia, jog dar iki pirkimo paskelbimo momento reikia išsitirti rinką, išsiaiškinti, kokie potencialūs rangovai gali atlikti darbus, ar įmanoma darbus atlikti už skaičiuojamąją kainą, nurodytą projekte (jeigu darbai yra perkami pagal seniau parengtą projektą), nuspręsti, ar pirkimo metu yra tikslinga derėtis su tiekėjais, jeigu taip, dėl ko tiksliai derėtis ir atitinkamai pasirinkti tinkamiausią pirkimo būdą.

Atsižvelgiant į tai, kokią papildomų darbų rizikos dalį sutinka prisiimti pirkimo vykdytojas ir kokią rizikos dalį norima perduoti rangovui, pasirinkti pirkimo objektui tinkamiausią kainodaros apskaičiavimo būdą ar jų derinius, pavyzdžiui, daliai darbų taikyti fiksuotos kainos su peržiūra kainodaros taisykles, kitai darbų daliai – fiksuoto įkainio ir pan.

Kad gautų atsakymus į visus šiuos klausimus, pirkimo vykdytojas vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 27 str. ir atitinkamai Komunalinio sektoriaus pirkimo įstatymo (KSPĮ) 39 str., gali skelbti rinkos konsultaciją.

– Ar visais šiais atvejais perkančioji organizacija įdėjo pakankamai pastangų įvertinti rangovo patikimumą?

– Vadovaujantis VPĮ, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti rangovams nustatyti tokius kvalifikacijos reikalavimus, kurie, jos nuomone, būtų pakankami pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui. Taigi, atsakant į klausimą, atsakomybė ir situacijos įvertinimas dėl rangovo patikimumo tenka perkančiajai organizacijai.

Tam, kad nustatytų, ar perkančiosios organizacijos pastangos įvertinti rangovo patikimumą buvo pakankamos, reikėtų atlikti išsamų pirkimų vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju.

Tarnyba yra atlikusi UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ viešojo pirkimo „Kairės Neries krantinės pusės sutvarkymo, dviračių ir pėsčiųjų takų, Vilniuje, statybos darbai (I etapas) su darbo projekto parengimu“ vertinimą (vertinimo apimtis – po pasiūlymų Pirkimui pateikimo, bet iki Pirkimo sutarties sudarymo).

Nors šio vertinimo metu esminių pažeidimų nenustatyta, pirkimo sąlygos iš esmės yra suformuluotos taip, kad mažiausios kainos kriterijus turi labai didelę reikšmę nustatant pirkimo laimėtoją.

Vis dėlto kiekvienos pirkimo dalies laimėtojai išrenkami pagal kainos ir kokybės santykį, tad galutiniame rezultate kaina nėra vienintelis lemiantis kriterijus – pirkimo dokumentuose nustatyti šeši pasiūlymų vertinimo kriterijai: pasiūlymo kaina, statybos vadovo patirtis, BIM specialisto (koordinatoriaus) patirtis, papildoma statinio garantinio termino trukmė metais, darbo laiko apskaitos taikymas, aplinkos apsaugos priemonių taikymas.

Visuma nustatytų reikalavimų padeda perkančiajai organizacijai įvertinti tiekėjo kompetentingumą, patikimumą ir pajėgumą įvykdyti sutarties sąlygas.

– Ar VPT sutiktų, kad, prieš nutraukiant sutartį su generaliniu rangovu, turėtų būti užtikrinamos priemonės atsiskaityti su subrangovais – generalinis rangovas privalėtų pateikti dokumentus, kad atsiskaitė su subrangovais, o sutarties sąlygų įvykdymo garantijos turi būti panaudotos padengti įsiskolinimams?

– Viešųjų pirkimų teisiniame reguliavime yra įtvirtinta priemonė (VPĮ 88 str. 2 d., atitinkamai KSPĮ 96 str. 2 d.), kuri nustato, kad jeigu leidžia pirkimo sutarties pobūdis (o rangos darbų pobūdis tai leidžia), perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subrangovais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką.

Atkreiptinas dėmesys, kad ir rangovai čia galėtų ar turėtų būti savalaikiai aktyvūs, t. y. pastebėję, jog pirkimo dokumentuose nėra įtraukta tiesioginio atsiskaitymo galimybė ir tvarka, nors sutarties pobūdis tai leistų, tiekėjai turėtų reikalauti šias nuostatas įtraukti į pirkimo dokumentus ir sutarties projektą.

Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

Papildomai pažymėtume, jog sklandesnį atsiskaitymo mechanizmo veikimą (žinoma, ir kitų svarbių sutartinių nuostatų laikymąsi) padės užtikrinti tipinė rangos darbų sutartis, universali ir pritaikoma skirtingiems atvejams – tai viena iš VPT siekiamybių, prie kurios šiuo metu yra dirbama.

– Ar sutiktumėte, kad mažiausios kainos kriterijus turėtų būti laikomas blogiausiu viešųjų pirkimų kriterijumi?

– Mažiausios kainos kriterijus savaime nėra nei blogas, nei geras. Tai vienas iš leidžiamų kriterijų.

Kaip minėta, viešąjį pirkimą reikia vertinti kompleksiškai: viskas priklauso nuo pirkimo vykdytojo konkretaus poreikio, įsigyjamo objekto specifiškumo, susijusios rinkos pobūdžio, galimybės ir pasirengimo (o, pirmiausia, poreikio) už tam tikrus papildomus kokybinius aspektus mokėti daugiau.

Ne pasiūlymų vertinimo kriterijaus pasirinkimas lemia pirkimo sėkmę, o priemonių, taikytinų rengiantis pirkimui ir jį vykdant, visuma.

Todėl VPT rekomenduoja pirmiausiai išsianalizuoti rinką, nustatyti įstaigos tikrąjį poreikį, tikslą, pasirengti pirkimo strategiją ir pagal ją pasirinkti, kokias įstatymo leidžiamas priemones yra tikslingiausia naudoti siekiant užsibrėžto tikslo.

– Kaip VPT vertina praktiką, kai didelės vertės viešuosius pirkimus laimi užsienio statybos įmonė ar kokia nors juridinė kompanija, kuri tik valdo projektą ir finansinius srautus, o realius statybos darbus atlieka pasamdyti subrangovai – Lietuvos statybos įmonės? Kartais jos sudaro apie 90–95 proc. visų įmonių, vykdančių darbus, jos labiausiai finansiškai nukenčia, kai sutartis su rangovu nutraukiama prieš terminą.

– Minėtina, kad visi tiekėjai vienodomis sąlygomis varžosi bendrojoje ES rinkoje, tad ir užsienio tiekėjai gali dalyvauti Lietuvoje organizuojamuose pirkimuose.

Taip pat svarbu akcentuoti, kad VPĮ 49 straipsnyje reglamentuotas tiekėjo rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais, tad bendrąja prasme tokia praktika yra galima. Kalbėdami apie sutarties nutraukimą su rangovu ir iš to kylančius finansinius nuostolius, kalbame apie rizikos faktorius, kuriuos, kiek tai įmanoma, turi būti stengiamasi numatyti ir sureguliuoti.

Tai atliekant, reikėtų atkreipti dėmesį, jog VPĮ 49 str. 7 d. (atitinkamai KSPĮ 62 str. 7 d.) numato galimybę perkant darbus, paslaugas, pirkimo dokumentuose reikalauti, kad pirkimo vykdytojo nurodytas esmines užduotis atliktų pats pasiūlymą pateikęs tiekėjas, o jeigu pasiūlymą pateikė tiekėjų grupė, – tos grupės dalyvis.

Vadinasi, pats pirkimo vykdytojas sprendžia, ar jis ribos tiekėjų galimybę esminių užduočių atlikimui pasitelkti subrangovus ir (arba) tiekėjų grupės narius.

– Ką rekomenduotumėte keisti, kad perkančiosioms organizacijoms pavyktų suvaldyti didelės vertės projektų valdymo riziką?

– Kaip jau buvo minėta atsakant į pirmą klausimą, skirti pakankamai laiko ištirti rinkai. Pasiruošimo etapas lemia daugelį faktorių vėlesniuose žingsniuose.

Atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą, svarbu jam parinkti tinkamiausią pirkimo strategiją (pirkimo būdą, darbų kainos apskaičiavimo taisykles ir kt.) ir tik tada skelbti pirkimą viešai. Pasirašius sutartį su laimėjusiu rangovu, atsakingai prižiūrėti ir kontroliuoti, kad rangovas laikytųsi sutarties sąlygų.

Mažiausią kainą pasiūlę turkai nevykdė įsipareigojimų

Alfa.lt primena, kad 2018 m. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukciją pradėjo Kauno miesto savivaldybės organizuotą viešąjį pirkimą laimėjusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“.

Tačiau 2020 m. sausį savivaldybė stadiono rangos sutartį nutraukė. Savivaldybė tvirtino, kad generalinis rangovas 3–4 mėn. atsiliko nuo grafiko, nesilaikė įsipareigojimų.

Be to, objekte dirbę turkai statybininkai skundėsi dėl jiems nemokamų atlyginimų, psichologinio spaudimo ir grasinimų riboti maisto davinius.

Vėliau stadiono rekonstrukcijos darbus perėmė Kauno statybų ir kelių tiesimo bendrovė „Autokausta“.

Pagal sutartį S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija turėjo būti baigta pernai pavasarį, dabar objektą planuojama baigti 2022 m. gegužės pradžioje. Kauno stadiono rangos darbų vertė – apie 33 mln. eurų.

Įmonė „Nordec“ (buvusi „Ruukki Lietuva“) viena iš daugelio Lietuvos įmonių, patyrusių finansinių nuostolių dėl savivaldybės pasirinkto generalinio rangovo „Kayi Construction“.

„Nordec“ vadovas Gediminas Razma sako, kad priežasčių, kodėl statyba su Turkijos įmone patyrė fiasko, yra ne viena. Tačiau nurodo, kad esama ir nemažai dedamųjų, susijusių su viešaisiais pirkimais.

„Visos sąžiningai ir atsakingai dirbančios statybinės organizacijos turi didžiulį lūkestį, jau tapusį svajone, kad vieną dieną mažiausios kainos kriterijus bus laikomas blogiausiu kriterijumi, – didžiausią viešųjų pirkimų blogybę įvardijo G. Razma. – Ne mažiau svarbu, kad perkančioji organizacija prisiimtų atsakomybę už projekto įgyvendinimą per nustatytą laiką ir jo dalyvius.

Savaime suprantama praktika turi tapti ir būtinybė atidžiai rinktis rangovą: atsakingai tikrinti jo reputaciją, finansinius rodiklius, turimus resursus, pasidomėti sėkmės istorijomis.“

Apie viešųjų pirkimų problemas G. Razma kalbėjo šiemet organizuotame forume „Viešieji pirkimai: Statybų sėkmės kodas“.

Lietuvos statybų bendrovėms projektas atrodė daug žadantis, tai rodė ir skambios antraštės žiniasklaidoje, kad Kaunas „nuplausiąs Lietuvos gėdą“. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad „nebus statomas „auksinio tualeto“ principu“. Tuometis premjeras Saulius Skvernelis gyrėsi, kad „nacionalinį stadioną turėsime Kaune“, o vyriausybė žadėjo 1,6 mln. eurų“ paramą.

Kaip pasakojo G. Razma, viešasis kontekstas subrangovams – Lietuvos statybos kompanijoms – teikė lūkesčių, jog tai svarbus projektas.

Tačiau statybininkams, kuriuos pasamdė turkai, teko karčiai nusivilti. „Nordec“ iki 2019 m. gruodžio 19 d. pagal sutartinius įsipareigojimus pagamino ir sumontavo metalo konstrukcijų dalį ir perdavė darbus „Kayi Construction“.

Tačiau Lietuvos įmonė padarė lemtingą klaidą: darbai žodiniu trišaliu sutarimu buvo įtraukti į 2020 m. sausio aktus, nes pasirodė, kad 2019 m. pabaigoje neužteko lėšų atsiskaityti su subrangovu.

2020-ųjų išvakarėse „Nordec“ atsiskaitė su metalo tiekėjais, sumokėjo valstybei mokesčius, išmokėjo darbuotojams atlyginimus ir tikėjosi darbus tęsti po Naujųjų.

Tačiau paskutinėmis 2019 m. dienomis pasirodė nerimą keliančių žinių: profsąjungos kreipėsi į Kauno merą ir savivaldybės tarybą prašydamos užtikrinti statybvietėje dirbančių darbuotojų saugumą, garantijas ir sąžiningai bei laiku mokamą atlyginimą. 2020 m. sausio 10 d. Kauno savivaldybė Turkijos bendrovei pranešė apie pradedamas sutarties nutraukimo procedūras.

Trišalė atsiskaitymo sutartis numatė, kad užsakovas tikrina ir tvirtina rangovo perduotus darbus. Susiklostė situacija, kad Lietuvos įmonė neturėjo galimybės perduoti atliktus darbus, nes trišalė sutartis nebegaliojo, kai buvo nutraukta rangos.

Turkijos įmonei už visus iki to laiko atliktus ir užsakovui priduotus darbus buvo visiškai sumokėta, o Kauno savivaldybė gavo 2 mln. eurų SEB banko garantijos išmokėjimą už esminių sutarties sąlygų nesilaikymą.

Kai stadiono darbus perėmė naujas rangovas „Autokausta“, „Nordec“ bandė tartis ir derėtis su juo. Tačiau „Autokausta“ pasiūlė perimti atliktus darbus už ženkliai mažesnę kainą. Ginčas su Turkijos įmone dėl atsiskaitymo už perduotas metalo konstrukcijas ir atliktus darbus persikėlė į teismą.

Kauno stadiono rekonstrukcijos nesėkmės priežastimi G. Razma laiko ydingą generalinio rangovo parinkimą, kai nenumatomi veiksniai, galintys turėti lemiamos reikšmės.

Perkančioji organizacija, parinkdama generalinį rangovą, „Nordec“ vadovo nuomone, turi būti atsakinga ir už patį projektą, ir už jo dalyvius. Rizikas esą didina ir mažiausia kaina. Įvertinus tai, G. Razmos nuomone, taptų aišku, ką reikia daryti, kad tokių atvejų, kokie ištiko Kaune, nebūtų.

Prieš nutraukiant sutartį su generaliniu rangovu, įmonės vadovo nuomone, būtina užtikrinti priemones atsiskaityti su subrangovais: generalinis rangovas privalėtų pateikti dokumentus, kad atsiskaitė su subrangovais. Sutarties sąlygų įvykdymo garantijos turi būti panaudotos padengti įsiskolinimams.

Nutraukė sutartį su Lenkijos bendrove

Panaši situacija susiklostė Vilniuje, kai valstybės kontroliuojamos bendrovės „Ignitis grupė“ valdoma įmonė Vilniaus kogeneracinė elektrinė (VKJ) 2020 m. spalio 6 d. skubiai nutraukė sutartį su projekto generaline rangove Lenkijos bendrove „Rafako“.

Laiku nepaleidus jėgainės biokuro bloko, sostinės gyventojams šį šildymo sezoną teks mokėti iki 70–80 proc. aukštesnę šildymo kainą.

Skaičiuojama, kad iš viso VKJ Lietuvos statybų bendrovėms liko nesumokėjusi iki 16 mln. eurų. Jėgainės biokuro bloko statybų subrangovai prašė VKJ atsiskaityti už jau atliktus darbus ir tęsti sustabdytas statybas, tačiau „Ignitis grupė“ Lietuvos įmonių prašymus ignoravo.

Skelbta, jog nutraukusi sutartį su „Rafako“, VKJ iš Lenkijos kompanijos perėmė 15 mln. eurų dydžio sutarties įvykdymo garantinį fondą.

Užuot atsiskaičiusi, susitarusi su subrangovais ir laiku baigusi projektą, VKJ paskelbė naują viešąjį pirkimą. Tikėtina, projekto kaina išaugs dėl pabrangusių statybos medžiagų, o jėgainės darbo pradžia vėluos metus ar ilgiau.

„Ignitis grupė“ teigia, kad VKJ už visus pagal sutarties sąlygas tinkamai atliktus darbus yra atsiskaičiusi su „Rafako“, kuri būtent ir yra skolinga subrangovams.

Savo ruožtu subrangovai įsitikinę, kad VKJ nėra „Rafako“ sumokėjusi už jų atliktus darbus biokuro jėgainėje ir pristatytas statybines medžiagas.

„Ignitis“ neteisėto praturtėjimo keliu gavo medžiagas, pastatus, katilus, sienas ir visa kita. Mes ginsime savo interesus, nes jėgainė pastatyta mūsų pinigais. Jeigu „Ignitis“ nesumokėjo dalies pinigų, turėtų sumokėti arba „Rafako, arba subrangovams, kurie savo lėšomis statė jėgainę. Negali būti situacija, kad „Ignitis“ naudojasi turtu, už kurį niekam nesumokėjo.

Panašu, kad būtent taip ir yra“, – situaciją komentavo susivienijusių rangovų, su kuriais neatsiskaityta, atstovas, įmonės „Tilsta“ vadovas Gediminas Gribulis.

Atsiskaitymo nuo 2020 m. vasaros pradžios nesulaukusios Lietuvos bendrovės praėjusių metų rudenį sustabdė darbus. Memorandumą dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus pasirašė 6 projektavimo, statybos, betonavimo, energijos gamybos įrenginių bendrovės: „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“.

Šioms penkioms iš viso liko nesumokėta beveik 11 mln. eurų. Skolos kiekvienai iš jų svyruoja nuo 500 tūkst. iki 5 mln. eurų.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) rugpjūčio mėn. pradėjo nagrinėti bylą, „Axis Tech“ prašo iš VLJ priteisti 5,2 mln. eurų. Įmonė teigia, kad VKJ nesumokėjo už jėgainėje jos atliktus darbus, statybines medžiagas bei pagamintą įrangą.

„Ignitis grupė“ vėliau paskelbė naują konkursą jėgainės likusių darbų projektavimui ir statyboms.

Vilniaus kogeneracinė jėgainės bendra vertė – apie 350 mln. eurų. Valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažinta jėgainė turėtų pagaminti apie 40 proc. Vilniui centralizuotai tiekiamos šilumos.

Rangovas bankrutavo, skelbs naują konkursą

Sklandžiai ir laiku baigti infrastruktūros projektų nepavyksta ne tik užsienio statybų kompanijoms. Bankrutuoja ir mažiausios kainos pasiūlymu konkurentus viešuosiuose pirkimuose nurungusios Lietuvos įmonės.

Antai Vilniaus miesto savivaldybė spalio mėn. nutraukė sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju bendrove „LitCon“ ir jos partneriais, vykdžiusiais Neries dešinės krantinės rekonstrukciją. Darbams baigti bus skelbiamas naujas konkursas.

Rangos sutartis 2018 m. buvo pasirašyta su tiekėjų grupe, kuri buvo sudaryta jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pagrindiniam sutarties dalyviui „LitCon“ 2019-ųjų vasarį iškelta restruktūrizacijos byla. Iš projekto pasitraukus generaliniam rangovui, likusius darbus perimti ir užbaigti sutiko subrangovai UAB „Skominta“ (susiekimo dalis, inžineriniai tinklai) ir UAB „Magdala“ (elektros dalis).

Pagal pasirašytą sutartį su subrangovais rekonstruota Neries krantinės dalis tarp Žaliojo tilto ir Tuskulėnų parko turėjo būti atverta ir priduota iki birželio pabaigos, tačiau buvo atidėta.

Rugpjūčio pradžioje bankrutavo „Litcon“, po to ir likę rangovai iš statybvietės pasišalino. Projektą prižiūrėjusi savivaldybės įmonė du mėnesius derino veiksmus, kad statybininkai grįžtų, tačiau derybos nepavyko.

Pasak savivaldybės, sprendimas ieškoti naujo rangovo priimtas „dėl užsitęsusio rugpjūčio pradžioje paskirto bendrovės „LitCon“ bankroto bylos administratoriaus neveikimo, vengimo pranešti apie darbų tęstinumą bei atsisakymo tvirtinti subrangovo atliktus darbus“.

Be to, likę jungtinės veiklos sutarties partneriai „nesiėmė veiksmų dėl tolesnių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo“.

Neries krantinės dešiniosios dalies tarp Žaliojo tilto ir Tuskulėnų parko rekonstrukcijos vertė – 6,8 mln. eurų, projektas finansuojamas ES lėšomis.