Klaipėdos uoste kuriamos inovacijos mažina CO2 emisijas

Klaipėdos jūrų uosto krovos įmonėje kuriami robotai keičia dyzelinius šilumvežius. Taip   įmonė įgyvendina unikalų ilgalaikį CO2 ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektą ir prisideda prie Žaliojo kurso politikos.

Krovos įmonėje šiuo metu savomis jėgomis kuria jau šeštąjį robotą. Nuosavo lokomotyvų parko modernizavimo programą, senuosius dyzelinius šilumvežius keisdama robotizuotais elektriniais lokomotyvais, kompanija vykdo jau keletą metų.

„Klimato kaitą žemė jau jaučia. Suvokdami galimų padarinių mastą, kiekvienas žmogus, įmonė, gamykla turėjo, o dabar jau ir privalo prisidėti prie šio proceso stabdymo. Riboti transporto, pramonės, žemės ūkio veiklą nėra išeitis, nes žmogus yra vartojanti būtybė. Lieka vežti, gaminti ir vartoti kitaip – mažinant taršą.

Vienas iš būdų yra inovatyvių sprendimų, leidžiančių atsisakyti taršaus iškastinio kuro, panaudojimas, keičiant jį elektra, dar geriau – gaunama iš saulės ar vėjo, – sako Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Robotas, sukurtas krovos bendrovėje, prisideda prie bendro taršos mažinimo, rodo kelią ir pavyzdį kitiems. Tai demonstruoja Klaipėdos uosto modernumą ir siekį dirbti pagal šiandieninius suderinamumo su aplinka standartus“.

Pernai specializuotas inžinerinis krovos kompanijos padalinys pristatė unikalų įrenginį, neturintį analogų nei jūrų uostų, nei geležinkelių sistemose. Tai – autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas. Elektrinio variklio galios pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų arba daugiau kaip 2 000 tonų.

 

„Elektrinius robotus konversijos būdu, panaudodami senųjų dyzelinių šilumvežių važiuokles, kai kurias kitas dalis bei sumontuodami reikalingą elektros ir automatikos įrangą, kuriame ir gaminame patys, tam yra sukurtas specializuotas inžinierių padalinys.

Tokiu būdu mūsų terminalų geležinkelio operacijose palaipsniui visiškai eliminuojame CO2 ir kitas sudeginamų degalų emisijas. Diegiame ir daugiau įvairių priemonių, kurių tikslas yra labai aiškiai valdyti ir mažinti veiklos daromą poveikį“, – sako elektrinius lokomotyvus gaminančios ir eksploatuojančios Klaipėdos jūrų krovos kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.

Remiantis Europos aplinkos agentūros 2019 m. Oro taršos emisijų vadovo pateikiama skaičiavimo metodika, vienas tradicinis manevrinis šilumvežis, priklausomai nuo jo dydžio ir pajėgumo, degindamas dyzeliną, per metus į aplinką išleidžia nuo 106 iki 132 tonų CO2 ir kitų emisijų.

Tuo metu elektriniai lokomotyvai, kurių uosto įmonėje greitu metu iš viso dirbs devyni, jokių teršalų į aplinką neišmeta. Tai reiškia, kad, įgyvendinusi geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, vien tik šioje veiklos srityje kompanija eliminuos per 1 000 tonų CO2 emisijų kasmet.

„Begos“ nuotr.