Kinijos sankcijos Lietuvai išeis į naudą, sako Seimo URK pirmininkas

„Manau, kad šios sankcijos, ką parodė ir Čekijos pavyzdys, Lietuvai išeis tik į naudą“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė parlamentaras.

„Mes subursime visą transatlantinę demokratinę bendriją, kuri šiuo metu mus palaiko politiškai, bet dabar mes tą politinę paramą paversime labai konkrečiais finansiniais, ekonominiais ir kitais instrumentais“, – tvirtino jis.

Seimo URK taip pat išreiškė palaikymą prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai burti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formatą „27+1“ santykiams su Kinija.

„Iš nuotaikos komitete supratome, kad pradedame išeiti į pliusą. Ta parama, kuri mums suteikiama ar gali būti suteikta JAV, Taivano ir kitų šalių, yra net potencialiai didesnė už galimą žalą, kurios, tiesą pasakius, paprašius mūsų verslo atstovybių pateikti duomenis, yra labai maža“, – teigė Ž. Pavilionis.

Jis minėjo Čekijos pavyzdį, kai Senato delegacijai nuvykus į Taivaną, Kinija ėmėsi sankcijų prieš šią valstybę.

„Žinote, kokios šiandien yra sankcijų pasekmės? Per sankcijų laikotarpį Taivanas Čekijos Respublikoje sukūrė 24 tūkst. darbo vietų, tuo metu Kinija yra sukūrusi 5 tūkst. darbo vietų“, – sakė URK pirmininkas.

Jis pripažino, kad daliai Lietuvos verslo kilo sunkumų dėl eksporto į Kiniją.

„Sustojo kai kurie aukštos pridėtinės vertės gaminiai, kuriuos mes kažkodėl tiekėme Kinijos karinei pramonei. Tačiau žinome, kad tokie aukštos pridėtinės vertės produktai yra lengvai parduodami visose kitose rinkose“, – tvirtino Ž. Pavilionis.

Anot jo, Europos Sąjunga (ES) spalį turėtų baigti rengti mechanizmą, kuriuo būtų atsakoma į nedemokratiškų valstybių taikomas sankcijas ES šalims narėms.

„Jeigu autokratinės valstybės bando paveikti vieną iš ES šalių, apskaičiuojama apimtis ir visa ES tokią pat žalą daro tai autokratinei valstybei, kuri taip elgiasi su ES“, – sakė URK pirmininkas.

„Kinijos manymas, kad tokiomis priemonėmis privers Lietuvą pakeisti savo nuostatas, yra labai klaidingas“, – pridūrė jis.

Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat sakė kol kas nematąs reikšmingos Lietuvai žalos dėl pablogėjusių santykių su Kinija.

„Mūsų prekybos su Kinija apimtys yra tikrai labai nedidelės. Tiesiog neišsiplėtojo, ir tai vienas iš pavyzdžių, kad mūsų anksčiau plėtoti formatai, tas pats buvęs „17+1“ nedavė rezultatų. Tiek žemės ūkio produktai, tiek kiti nesunkiai gali būti nukreipti kitur. Juoba, kad dabar sulaukėme labai didelio susidomėjimo iš draugiškų demokratinių valstybių“, – teigė G. Landsbergis.

Jis sakė, kad Kinijos reakcija į Lietuvos veiksmus yra per griežta. Pekinas raginamas aptarti situaciją, bet atsakymo kol kas nesulaukta.

„Esame pateikę pasiūlymus Kinijai, kaip siūlome vertinti situaciją, kuri klostosi. Manome, kad Kinijos vertinimas yra stipriai per griežtas. Manome, kad tai daugiau skirta ne tiek Lietuvai, o tarptautinei bendruomenei, kad nebūtų bandoma sekti Lietuvos pavyzdžiu“, – teigė G. Landsbergis.

„Taip pat manome, kad tai pasekmė įvairių Lietuvos priimtų sprendimų – tiek dėl 5G, tiek dėl investicijų apsaugos į strateginius sektorius, mūsų ryšio su Taivanu, pasitraukimo iš formato „17+1“. Matyt, buvo priimtas sprendimas griežtai elgtis su Lietuva, parodant, kad kitos valstybės tuo keliu eiti neturėtų“, – kalbėjo ministras.

Kita vertus, jis pabrėžė, kad diplomatiniai santykiai su Kinija tebėra.

„Mes visada turime lūkestį, kad ambasadoriai grįžtų. Esame pateikę Kinijai ir pasiūlymus, kad laukiame jų ambasadoriaus ir norėtume, kad mūsų ambasadorė grįžtų. Tačiau yra įvairių patirčių, Norvegijos ambasadorius, berods, aštuonerius metus buvo konsultacijose. Kinija naudoja tokį atšalimo laikotarpį valstybėms, kurias nori pamokyti“, – sakė G. Landsbergis.

Vilniaus ir Pekino santykiai ėmė blogėti, Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, jį Kinija laiko maištaujančia savo provincija.

Pekinas dėl to rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.

Kinija pastaruoju metu taip pat ėmėsi stabdyti krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas.