Kiek mes permokame už būstą ir kodėl

Nepaisant sparčiai augančių NT kainų, per pastaruosius 10 metų būsto įperkamumas Lietuvoje augo ir buvo vienas didžiausių tarp visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių ir vis dar toks išlieka 2021 metais, sako žurnalo „Investuok“ seminare NT rinkos tendencijas apžvelgęs Lietuvos banko ekonomistas J. Markevičius.

Nors būsto įperkamumas vis dar aukštas, Lietuva, vertinant būsto kainas didmiesčiuose, po truputį artėja prie 2007 metų NT kainų lygio, o metinis NT kainų augimo tempas jau lenkia 2007-ųjų lygį ir šiais metais siekia 20,8 proc.

Kad būsto kainos Lietuvoje auga itin sparčiai, rodo ir Eurostato duomenys. Remiantis jais, būsto kainų augimo tempas Lietuvoje 2021 metų antrąjį ketvirtį yra vienas sparčiausių Europoje. Lietuvą lenkia tik Estija, Danija, Čekija ir Liuksemburgas.

Tuo metu mažiausiai NT kainos augo Ispanijoje, Rumunijoje ir Italijoje, o Kipre jos mažėjo.

Vis dėlto Lietuvos banko ekonomistas įspėja, kad, jei kainos ir toliau augs taip sparčiai, Lietuvoje gali susiformuoti NT burbulas.

J. Markevičiaus teigimu, prie išaugusių būsto kainų prisidėjo net tik padidėjusi paklausa bei mažėjusi pasiūla, bet ir žaliavų kainų augimas, kuris piką pasiekė 2020 metais, o šiuo metu yra stabilizavęsis.

„Medienos kaina buvo pakilusi net tris kartus, o dabar yra nusileidusi į pirminį lygį. Geležies rūdos kaina dvigubai šoktelėjo, bet paskui vėl stabilizavosi.

Plieno kaina yra vis dar aukšta, bet jos žemėjimo ženklų po truputį matyti. Šie veiksniai taip pat galėjo įsiskaičiuoti į statybų kainą“, – mano ekonomistas.

Kainas Lietuvoje sparčiai augino ir itin sumažėjusi naujų būstų pasiūla.