Kas trukdo ūkininkauti ekologiškiau?

„Ekologai Lietuvoje turi tam tikrų trukdžių teisinėje bazėje, kurią formuoja Žemės ūkio ministerija. Iš jos kyla apsunkintos tiesioginių išmokų, ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimo taisyklės bei užšifruotas sankcijų katalogas su nuorodomis į ES reglamentą. 

Kai chemizuotas ūkis pradeda susipažinti su aibe reikalavimų ir papildomų teisės aktų išmanymu bei vykdymu, tai pakerta sparnus. Toks ūkis supranta, kad ne tik pesticidų ar sintetinių trąšų reikia nenaudoti, bet ir laikytis papildomų įsipareigojimų nevykdyti vienokios ar kitokios veiklos. Plius reikia papildomai pildyti ne vieną žurnalą. Plius sankcijos gerokai didesnės būna ekologiniams ūkiams, nei įprastiems ūkiams", - „Vakaro žinioms" aiškina M.Petkevičius.

- Kokios veiklos negalima vykdyti ekologiniams ūkiams?

- Vykdyti veiklas galima įvairias, tik reikalavimai griežtesni ir su tam tikrais apribojimais. Pavyzdžiui, ekologiniams ūkiams, laikantiems daugiau kaip 50 suaugusių galvijų, draudžiamas tvartiniu (žiemos) laikotarpiu saitinis galvijų laikymas, nors ir suteikiama galimybė du kartus per savaitę išeiti pasivaikščioti į maciono aikštelę. Tvartuose galvijams privalo būti suteiktas ne mažesnis plotas, kaip nustatyta taisyklėse, užtikrintos kitos laikymo sąlygos pagal taisykles. Auginantiems javus negalima jų atsėliuoti, tai yra sėti rapsus ir kitais metais vėl rapsus, tuo tarpu įprastiniai ūkiai tai daryti gali. Ekologams negalima naudoti kaimyno užaugintų javų sėklai, tai būtų šiurkštus pažeidimas.

- Kas motyvuoja ūkininkauti ekologiškai?

- Iš viso šalyje yra 2639 ekologinių ūkių, turbūt pusė jų yra idėjiniai, kurie nesivaiko išmokų, gyvena tai geriau, tai blogiau. O kita pusė yra tie ūkiai, kurie skaičiuoja, jiems svarbu viskas - išmokos, priemonių suderinamumas, galimos naudoti medžiagos, sankcijos, atsakomybė ir panašiai.

Lietuvoje norintiems pradėti ūkininkauti ekologiškai ar plėstis trukdo ir teisės aktai, pavyzdžiui, ekologiniam ūkiui, deklaruojančiam (pagal deklaruojamą žemę, o ne nuosavybės faktą) daugiau nei 300 ha žemės, visam plotui virš 300 ha sumažinamos 15 proc. ekologinės išmokos (kompensacinės išmokos dėl patirtų didesnių išlaidų bei prarastų pajamų, - aut. past.). Tiesa, pernai deklaravusiems daugiau nei 200 ha ekologiniam ūkiui buvo nuskaitoma net 30 proc. ekologinių išmokų. Normalus gamybinis ūkis yra 200 - 500 ha, jis gali gaminti ir eksportui. Stabdoma ekologinių ūkių plėtra.

Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Matyt, Lietuvoje nenorima turėti gamybinių ekologinių ūkių. Galbūt ta išmokų mažinimo kartelė galėjo būti nuo 500 ha padaryta, o ne nuo 300 ha, nes yra ūkių, kurie ir po 1000 ha turi. Tokių ūkių yra didelė apyvarta ir iš ten gaunama pagrindinė vertė.

- Jauni ūkininkai eina į ekologinį ūkininkavimą?

- Reikia būtinai turėti ekologinį ūkį, kad jaunas ūkininkas gautų įsikūrimo paramą. Gali ateiti su 5, 10, 50 ha jauni ūkininkai, ir ateina. Kitaip sakant, ūkininkų skaičius yra, bet žemės plotai sumažėję, jeigu palyginsime su 2022, 2023 metais, tai ekologinio ūkininkavimo plotai sumažėjo apie 10 proc. ir siekia 244 388 ha sertifikuojamų ekologiškų plotų.

- Ekologiškai ūkininkaujant derlius mažesnis, nei įprastai ūkininkaujant. Įsivaizduokime, žemės ūkis pereina į ekologinį ūkininkavimą, ar tada užtektų žmonijai pavalgyt?

- Statistiškai vidutinis derlius ūkininkaujant įprastai yra dvigubai didesnis nei ūkininkaujant ekologiškai. Sakoma, kad 2050 metais pasaulyje bus 10 mlrd. žmonių, o žemės plotai nesikeis.

Tačiau Lietuvoje mes išauginame labai daug, mes esame eksportuojanti šalis. Mes galėtume Lietuvos žmones maitinti vien iš ekologiškų javų išauginta duona. Užtektų. Pagal statistiką, įprastinių javų derliaus suvartojama pas mus 25 proc. Jeigu ekologinių ūkių plotai būtų apie 25-30 proc., Lietuvai užtektų.

Dar noriu pabrėžti, kad ekologinių ūkių derlingumas didėja, nes pritaikomos naujos technologijos, naujos praktikos, sėjomainos, trąšos, pavyzdžiui, mikrobiologiniai produktai, granuliuotas mėšlas, dilgėlių ekstraktai. Ekologinių ūkių derlius kasmet didėja.

- Kokią rinkos dalį Lietuvoje dabar užima ekologiška produkcija?

- Oficiali statistika - 1 proc. Kaimyninėje šalyje Estijoje ta dalis yra 5 proc., Vokietijoje 7 proc. Danijoje - 13 proc. Yra kur pasitempti. Ši Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija, matyt, nelabai palaiko ekologus, nors Vyriausybės programoje nusimatyta padvigubinti ekologiškai dirbamos žemės plotą. Vis dėlto pastarieji susitikimai su Žemės ūkio ministerija suteikia ekologams vilčių, kad jie pradedami išgirsti, lieka tikėtis, kad tai nėra tik kalbos.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atsakymas

Rėmimas. Ankstesniais metais ekologiniai ūkiai, deklaruojantys plotą, viršijantį 200 ha, buvo remiami 70 proc. Įvertinus 2023 m. deklaravimo rezultatus bei pasikeitusias ekonomines sąlygas, ekologiniams ūkiams ploto riba, nuo kurios kompensacinių išmokų dydžiai mažėja, 2024 m. deklaravimui buvo padidinta 100 ha, taip pat padidintas ir šių plotų rėmimo procentas iki 85 proc. Taigi kompensacinių išmokų mokėjimo principo sąlygos ekologiniams ūkiams šiais metais buvo pagerintos.

Lietuvoje vidutinis ekologinis ūkis apie 100 ha, o pavyzdžiui, Lenkijoje - 26 ha (išmokos ribojamos nuo 50 ha), Austrijoje - 28 ha.

Kodėl ekologiška produkcija - tik 1 proc. rinkos. VĮ Žemės ūkio duomenų centras duomenimis, 2024 m. I ketvirtį ekologiškas pienas sudarė 3,56 proc. viso supirkto pieno. Viena to priežasčių būtų maža supirkimo kaina. Ekologiško žalio pieno supirkimo kaina 2024 m. I ketvirtį buvo 9,01 proc. didesnė nei įprastinio. Kitos produkcijos nedidelio kiekio rinkoje galimos priežastys: nedidelis kainos su įprastiniais produktais skirtumas, plėtrą stabdo ir realizacijos galimybės.

Sertifikuoti ekologinės gamybos plotai Lietuvoje sumažėjo tik 2023 m. (šių metų rezultatų dar nėra) - iš esmės dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą, išprovokavusios energetinę krizę bei infliaciją, pakoregavusią ir pirkėjų įpročius, t. y. sumažėjusį vartotojų poreikį ekologiškai produkcijai. Taip pat tai vyko dėl mažo supirkimo kainų skirtumo - ekologiškos žemės ūkio produkcijos pardavimo kainos, palyginti su įprastiniu būdu užauginta produkcija, skirtumas mažėjo, kai kuriais atvejais ekologiškos produkcijos žaliava buvo superkama už vienodą kainą.

ŽŪM vizija ir strategija. Pereinantiems prie ekologinės gamybos ir ekologiniams ūkiams finansuoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP) skirta daugiau nei 317 mln. Eur. Lietuva skiria 7,4 proc. SP biudžeto lėšų ekologinėms išmokoms, kai tuo tarpu nė viena šalis lyderė tiek neskiria, ypač Austrija - ten ekologijai skiriama 0,2 proc. biudžeto lėšų.

Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagamintais produktais. Šiais metais ŽŪM paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių - 7 daugiau nei pernai. Lėšų tam 2024-aisiais skirta milijonu daugiau, iš viso - 2 130 tūkst. Eur.