Karbauskis: pieno krizė vyksta, nes nuo 2020 metų mes neturime realios žemės ūkio valdžios

„Mes žemės ūkio valdžios neturime jau realiai nuo rinkimų į Seimą, nuo 2020 metų, nes ministras absoliučiai nesigaudo žemės ūkio srityje, nesigaudo tose problemose, tose tendencijose, nesupranta to, kas įvyks po keleto mėnesių. Ir tai yra labai lengva suprasti. Ir žmogus, kuris supranta žemės ūkį, suprastų tendenciją, kas po ko seka, kokios yra priežastys, ką reikia daryti“, – penktadienį „Žinių radijui“ komentavo R. Karbauskis.

„K. Navickas neturi profesinio supratimo, jis yra aplinkosaugininkas“, – pridėjo jis.

Pasak jo, taip valdoma Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „nevargsta“ šnekėtis su Europos Komisija dėl galimo lėšų skyrimo pienininkams ir problemų sprendimo.

„Ir šioje situacijoje ministerija turi šnekėtis su Europos Komisija apie sprendimus, nes skirti lėšų ministerija negali be Europos Komisijos leidimo. Ir šioje vietoje tiesiog yra nedaroma nieko ir šnekama, kad buvusi valdžia kalta“, – tvirtino jis.

„Lietuvos Žemės ūkio ministerija tais pokalbiais neužsiiminėja“, – paminėjo jis.

Taip pat R. Karbauskis tvirtino, kad šioje situacijoje pieno gamintojai yra visais teisūs dėl rinkos situacijos. Anot jo, Lietuvos rinkoje egzistuoja smarkiai iškreiptas pajamų ir nuostolių santykis tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų.

„Aš pats pienininkas, tai suprantu, dėl ko protestuoja pieno gamintojai ūkininkai ir bendrovės. Tai šiuo atveju jie yra teisūs, situacija rinkoje yra labai bloga. Šiuo atveju yra visiškai iškreiptas santykis tarp prekybininkų, perdirbėjų ir ūkininkų. Tai yra ūkininkas lieka su gamybos nuostoliais, o perdirbėjai ir prekybininkai balansuoja savo pajamas taip, kad nuostolių nebūtų“, – tikino jis.

ELTA primena, kad nuo metų pradžios ženkliai kritus žaliavinio pieno kainoms, vyksta ūkininkų protestai – pienas buvo pilamas į laukus, dalinamas gyventojams. Tokios akcijos keliskart vyko prie Žemės ūkio ministerijos, Vyriausybės, o ketvirtadienį didelio masto protestas surengtas Seimo prieigose.

Ūkininkų atstovai teigia, jog pieno supirkimo kainos nukrito tiek, kad nebepadengia gamybos savikainos, o vien tam, kad galėtų išsilaikyti, jiems reikia 40 mln. eurų paramos.

Įtampai sumažinti ministerija praėjusį antradienį pasiūlė skirti 37–38 eurų paramą už laikomą karvę – iš viso šiai trumpalaikei priemonei numatoma skirti 8 mln. eurų.

Pasak ministerijos, Lietuvos ir Latvijos prašymą dėl paramos pieno sektoriui ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje palaikė Lenkija, Vokietija, Bulgarija, Čekija, Rumunija, o susirūpinimą dėl prastėjančios ir nerimą keliančios padėties šiame sektoriuje taip pat išsakė Estija, Suomija, Graikija ir Kroatija.