Karas sujaukė nekilnojamojo turto rinką

„Vakarų ekspreso“ kalbinti NT rinkos dalyviai labai atsargiai vertino situaciją. Optimistiškai skambėjo tik mintis, kad pirmosios savaitės šokas jau praėjo.

Todėl niekas nenori daryti skubotų apibendrinimų remdamiesi vien tik praėjusios savaitės nuotaikomis, nes tik dabar padėtis pradedama vertinti realiau.

„Tas pasėtas nerimas persidavė ir tiems, kurie planuoja ilgalaikius pirkinius. Po pirmos savaitės štilio jau matau, kad žmonės pradeda apsiprasti, po truputį atgyja skambučiai“, - sako nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ vadovas Algimantas Bružas.

Anot jo, buvo žmonių, kurie stabdė ir paskolų įforminimo procesus. Taip pat kreipėsi žmonės, kurie pageidavo greičiau parduoti butus, už mažesnę nei rinkos kainą.

„Atsirado tokių, kurie išvyko ilgalaikių atostogų į užsienį su tikslu ten pasidairyti įsigyti nekilnojamojo turto, tačiau ta pirminė reakcija rimsta“, - sako A. Bružas.

Anot jo, nors niekas negali visiškai garantuoti, tačiau, realiai mąstant, tragiškų įvykių Lietuvoje neturėtų būti, todėl nerimo mažėja.

Kainos nekrito

Rinkos dalyviai sutinka, kad daryti apibendrinimus dėl karo įtakos kainoms negalima, nes laiko tarpas dar labai trumpas.

Šiek tiek realesnė situacija pasimatys tik Registrų centrui paskelbus kovo mėnesio sandorių rezultatus.

Dabar laikomasi pozicijos, kad kainos nepasikeitė ir nekilnojamasis turtas vis dar yra likvidi investicija, jog būtų galima apsaugoti santaupas nuo infliacijos, kuri jau ir prieš karą Lietuvoje buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių.

„Daug kas supranta, kad nieko pigiau nebus, nes Ukraina, Rusija, Baltarusija buvo pagrindinės statybinių medžiagų tiekėjos, joms pasitraukus iš rinkos, statybų kainos neis žemyn“, - sako A. Bružas.

Anot jo, tai labiausiai atsilieps gelžbetonio konstrukcijoms, metalui, medienai, statybiniams blokeliams.

„Lietuvos bankai savo finansavimo nekeičia, tačiau laukiama Europos centrinio banko sprendimo dėl bazinės palūkanų normos“, - sako A. Bružas.

Anot jo, jau ir anksčiau buvo kalbama, kad neigiamos palūkanos turi keistis. Todėl tikėtina, jog paskolos būstui pirkti brangs. Prognozuojama, kad nuo šiuo metu esančių 2,5 procento metinių palūkanų gali brangti iki 3,5 procento.

Tačiau NT projektų vadovas Vladislav Ošovskij sako, kad žmonių sprendimus dėl NT šiuo metu labai lemia emocijos, nes yra atsiradę abejonių dėl NT likvidumo.

„Susidomėjimo srautas NT yra drastiškai sumažėjęs“, - sako V. Ošovskij.

Anot jo, situacija lemia daug veiksnių ir ji šiandien labiau primena mozaiką, o ne vientisą paveikslą, todėl daryti išvadas dar anksti.

„Dar nėra bankų reakcijos, dar nėra kažkokių svarbių valdžios institucijų pranešimų. Yra fonas ir daug nežinomųjų“, - sako V. Ošovskij.

Smulkiesiems sunkiau

Stambius nekilnojamojo turto projektus Klaipėdoje įgyvendinančios įmonės bet jau oficialiai tvirtina, kad niekas nesikeičia ir projektai tęsiami.

Tai, kad šioje situacijoje geresnes perspektyvas turi stambūs investuotojai, pritaria ir V. Ošovskij.

Anot jo, tie kurie valdo didesnius pinigų srautus ir informaciją, galės efektyviau apsirūpinti statybinėmis medžiagomis, kurių senosios tiekimo grandinės griūva, o naujos kuriamos ne taip sparčiai.

„Dabar reikia reaguoti labai greitai. Mažesni NT vystytojai, atsiradus apyvartinių lėšų trikdžiams, tikrai gali susidurti su sunkumais“, - sako V. Ošovskij.

Jis mano, kad NT rinkai padėti galėtų dėl imigrantų antplūdžio ir jų įdarbinimo liberalizavimo padidėjusi darbo jėgos pasiūla. Dėt to gali sumažėti darbų kaina ir tai bent dalinai kompensuotų žaliavų brangimą.

Darbų nestabdo

„Klaipėdos Holivudo“ gyvenamųjų namų kvartalą vystančios UAB „Bilukas“ vadovas Andrėjus Vaišvila „Vakarų ekspresui“ sakė, kad situacija nors įtempta, bet kontroliuojama, projektas vystomas toliau.

Anot jo, šiuo metu parduota apie 75 procentus butų pirmuose trijuose namuose, kur yra 83 butai.

„Ruošiame pamatus naujiems namams“, - sako A. Vaišvila. Anot jo, rinkoje jaučiams šios toks statybinių medžiagų brangimas, tačiau situacija kontroliuojama.

„Trūksta šiek tiek ir darbuotojų, daugiausia mūrininkų“, - sako A. Vaišvila. Jis sako, kad įmonė yra pasirengusi priimti ir reikalingos kvalifikacijos žmonių iš Ukrainos.

„Kiekviena karo diena artina taiką“, - bando optimistiškai žvelgti į situaciją A. Vaišvila.

Priminsime, kad buvusios Lietuvos kino studijos pastato vietoje Kretingos g. 100 iš viso numatoma pastatyti 14 daugiabučių, kuriuose bus įrengti 324 butai ir trys dešimtys komercinių patalpų.

Pagal pirminius projektus projektą planuota užbaigti 2027 metais.

Pasiūlymų negavo

Projektą „Memelio miestas“ vystančios „Stemma group“ atstovas Nerijus Tilindis sako, kad šiuo metu darbai vyksta pagal planą.

Planuojama gauti leidimus tiek biurų pastatui statyti, tiek pirmajam gyvenamųjų namų kvartalo etapui.

„Paskelbėme preliminarų konkursą statybos darbų rangovams, tačiau negavome nė vieno pasiūlymo“, - sako N. Tilindis.

Anot jo, tai susiję su tuo, kad nutrūko statybinių medžiagų tiekimo grandinės ir niekas nesiryžta prognozuoti, kokios bus kainos ateityje.

„Armatūra per savaitę pabrango 30 procentų“, - sako N. Tilindis.

Anot jo, didelę įtaką dabartinė situacija darys būtent tiems projektams, kur yra numatyta daug metalo konstrukcijų.

„Nepanikuojam. Laukiam, tačiau terminų, kada galėtų prasidėti statybos, šiandien nėra“, - sako N. Tilindis. Anot jo, pačiam projektui jokios grėsmės nėra, nes su projektuotojais atsiskaityta, paskolos nespaudžia.

Sunku prognozuoti

„Situacija per paskutinį mėnesį nepasikeitė. Tęsiami “Bastionų namų„ ir “Parko pakrantės„ projektavimo darbai“, - sako du svarbius projektus Klaipėdos centre planuojančios įgyvendinti UAB „Eridanas“ pardavimų projektų vadovė Gintarė Kauliūtė.

Anot jos, kol kas sunku pasakyti, kokią įtaką naujų tiekimo grandinių nustatymas turės Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. „Mūsų bendrovė savo planų šiuo metu keisti neketina, projektų neatsisakome ir nestabdome“, - „Vakarų ekspresui“ sakė G. Kauliūtė.

Ji akcentuoja, kad, siekiant išlaikyti stabilumą ir ieškant optimalių sprendimų, šiuo jautriu rinkai metu verslas tikisi daugiau supratingumo bei greitesnės reakcijos iš atsakingų valstybės institucijų.

Emigracijos įtaka

Rinkoje svarstoma, kokią įtaką NT galėtų turėti karo imigrantų srautai.

Tačiau N. Tilindis mano, kad šis procesas bus tik laikinas, nes dauguma žmonių bėga iš Ukrainos, kad vėliau į ją sugrįžtų.

„Jei tai ir darys įtaką, tai ekonominės klasės būstui“, - sako N. Tilindis.

Verslininkai pastebi, kad Klaipėda yra palanki vieta kurtis ukrainiečiams, nes miestas yra daugiatautis. Yra didelė ukrainiečių bendruomenė.

Veikia stambios įmonės, kuriose ir taip pastaruoju metu dirbo ukrainiečiai. Prasidėjus karui Klaipėdoje dirbantys vyrai čia jau atsiveža ir savo šeimas.

Yra tikimybė, kad dalis jų gali čia įsitvirtinti ir ilgesniam laikui.

Šiam procesui įtakos gali turėti ir pačios Europos Sąjungos sprendimai dėl Ukrainos pabėgėlių ir lėšų skyrimas šiai krizei spręsti.