Kaip išsivaduoti iš pensijų fondų pinklių?

O Seime registruotos iniciatyvos, leisiančios gyventojams išsivaduoti iš kaupimo, dedamos į stalčių. Panašu, kad kol kas sistema gelbsti tik pensijų fondų valdytojus.

Dar metų pradžioje Seimo narys Linas Jonauskas registravo Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektą, kuriuo siūlo leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose ir, dar nesukakus pensiniam amžiui, pasiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka.

Tai būtų traktuojama kaip pensijos kaupimo pabaiga. Jei Seimo nario siūlymui būtų pritarta, asmuo, išsiėmęs vienkartinę išmoką, toliau nebedalyvautų pensijų kaupime II pakopos pensijų fonde, nebent jis nuspręstų pasirašyti naują kaupimo sutartį.

Šiandien iš pensijų fondo vienkartinę pensijų išmoką galima išsiimti tik suėjus pensiniam amžiui ir tik tada, jei pensijų fonde sukauptos lėšos yra mažesnės arba lygios 5403 eurų, arba yra didesnės kaip 64 841 euras.

Pastaruoju atveju, vienkartine pensijų išmoka asmuo gali gauti sumą, viršijančią 64 841 eurą. Seimo narys įsitikinęs, kad esama tvarka niekaip neprisidės prie oresnės senatvės, o tuo metu galimybė išsiimti vienkartinę išmoką galėtų padėti gyventojams spręsti savo sveikatos problemas.

L.Jonauskas siūlo, kad įstatymo projektas, jei jam bus pritarta, įsigaliotų nuo 2024 metų. Tačiau vargu, ar tai gali tapti realybe, nes prieš pusmetį registruotas projektas taip ir liko gulėti Seimo stalčiuose.

- Kokioje situacijoje šiuo metu yra jūsų registruotas siūlymas?, - „Vakaro žinios" paklausė Lino Jonausko.

- Stadija vis dar ta pati - kaip buvo užregistruotas, taip ir liko. Panašu, kad tai valdantiesiems neaktualu. Todėl projektas nėra traukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę, tad Seime dar net nebuvo pateikimo stadijos.

Mano žiniomis, toks pasiūlymas yra vienintelis, kad kaupimą būtų galima nutraukti besąlygiškai, bet tada, žinoma, valstybei grąžinant jos dalį. Likusią sukauptą dalį žmogus galėtų investuoti savo nuožiūra.

Žmonės susiduria su finansiniais iššūkiais. Yra atvejų, kai kaupti žmogus pradėjo likus keliems metams iki pensijos ir akivaizdu, kad daug pinigų per tiek laiko nesukaupsi. O jeigu užklumpa sudėtingos ar nepagydomos ligos, bet žmogus neturi pinigų gydymui, tai jis ir tos pensijos gali nesulaukti.

- Pasigirsta kritikos, esą žmonės nemokėtų atsakingai elgtis su savo pinigais...

- Žmonės tikrai nėra kvaili. Tai yra žmonių pinigai ir jie patys turėtų spręsti, ką su jais daryti.

Tie pinigai netampa pseudopensija iš 20 eurų per mėnesį. Yra daugybė kitų būdų, kaip investuoti pinigus. Ekonomistai suskaičiavę virš 20 paprastų, žmonėms suprantami būdų, kaip reikėtų tai daryti. Pavyzdžiui, investicija į saulės elektrinę.

Atsiėmus sukauptus kelis tūkstančius eurų, gali įsirengti saulės elektrinę, kuri žmogų aprūpins nemokama saulės elektra dešimčiai ar dvidešimčiai metų. Kai esi pensijoje ir tavo pajamos nėra didelės, tai labai aktualu.

Galų gale sukaupti pinigai galėtų būti galimybė žmogui pradėti smulkųjį verslą, kai prieš išeinant į pensiją galbūt jau nebesinori niekam tarnauti, norisi pačiam pradėti kažkokią veiklą. Tad argumentų yra labai daug. Žmonės tikrai nėra kvaili.

- Sistema, panašu, galvoja kitaip, jeigu net žmogui pasitraukus iš sistemos, jis į kaupimą įtraukiamas vėl ir vėl. Ar tai nėra bandymas žmones pergudrauti?

- Vienareikšmiai tai yra neigiamas dalykas. Kiek žinau, mano kolega Gintautas Paluckas registravo siūlymus, kad būtų draudžiami tie nuolatiniai priverstiniai įtraukimai į II pensijų pakopą. Man atrodo, kad jeigu žmogus aiškiai pasakė, kad nebenori kaupti, prievartos mechanizmo tikrai nebeturi būti.

- Kol kas apie galimybę gyventojams pasitraukti iš kaupimo ministerija nekalba. Tačiau siūlo, kad valstybė nebeprisidėtų prie kaupimo arba būtų naikinamos GPM lengvatos kaupiantiems. Ar tai sąžininga?

- Tokie siūlymai skamba labai nerimtai. Jeigu valstybė sukūrė tokią sistemą ir ji yra peržiūrima, tai visi variantai turi būti įvertinti. Jeigu valdantieji kalba, kad svarbiausia yra gyventojai, tai būtina atsižvelgti į jų interesus. Manau, kad diskusijų trūksta. Ministerija prieš pusmetį išstojo su savo pamąstymais, kaip turėtų keistis II pakopos pensijų kaupimo sistema, bet dialogo su žmonėmis pritrūko.

Manau, kad II ir III pensijų pakopos turi likti, bet išėjimas iš kaupimo turi būti ženkliai laisvesnis. Ypač žmonėms, kurie čia suvaryti per prievarta ir turi sukaupę nedideles sumas. Tai nebus didelis prisidėjimas prie pensijos, galima daug efektyviau tuos pinigus panaudoti.

- Kreipiasi žmonės dėl situacijų, kai negali pasitraukti iš kaupimo?

- Kreipiasi labai daug žmonių ir istorijų yra įvairių. Visų jų neatkartosiu. Bet galiu pasakyti, kad užregistravus pataisą, sulaukiau ne keliolikos ar kelių šimtų, bet gal daugiau kaip tūkstančio įvairių komentarų ir laiškų - žmonės iki šiol klausinėja, kurioje stadijoje yra pasiūlymas, ir nesupranta, ko valdžia delsia.

Kai kurie, matydami, kad niekas nevyksta, yra nusivylę ir mano, kad niekas nepasikeis. Bet aš manau, kad pasikeisti dar tikrai gali. Nes jeigu ši valdžia nedrįs iki rinkimų sutvarkyti šio jovalo, po rinkimų ateis nauja valdžia, kur drąsos ir ryžto, manau, bus daugiau.

- Gal sprendimas, kurio žmonės laukia, bus priimtas artėjant rinkimams ir tai taps puikia politine reklama?

- Manau, kad jeigu būtų noras, valdantieji jau seniai būtų ėmęsi šio darbo. Šių metų pradžioje, kai pensijų fondai buvo minusiniai ir daug kas savo sąskaitose pamatė, kad jų pensija sumažėjo tūkstančiu ar net keliais, tai nenuteikia pozityviai. Tuo metu visuomenė ir žiniasklaida darė didelį spaudimą politikams, bet buvo pateikti tik kosmetiniai pasiūlymai, kurie iš tiesų nieko nesprendžia.

- Tai kodėl delsiama?

- Manau todėl, jog galvojama, kad žmonės yra kvaili, prisipirks automobilių ir masiškai atsiims pinigus, finansinėse rinkose bus sukeltas chaosas, žmonės ištaškys pinigus ir vėl kreipsis į valdžią su ištiesta ranka per įvairias pašalpas. Bet aš nemanau, kad taip nutiks. Taip, visokių istorijų gali nutikti. Bet tai yra žmonių pinigai.

Suprantu, kad verslo interesas yra uždirbti pinigų, ir jeigu staiga žmonių sistemoje sumažės, bus mažesnis ir jų pelnas. Bet aš nemanau, kad visi pultų pasiimti pinigus.

Jeigu Seimas pritartų formuluotei, kurią aš siūlau, dalis, kurią žmogui pervedė valstybė, jai būtų grąžinta, o žmogui liktų ta dalis, kurią sukaupė jis pats. Tai paskatintų žmones pagalvoti, paskaičiuoti ir priimti sprendimą atsakingai.

Reikia laukti rudens

Apklausai parodžius, kad 9 iš 10 lietuvių palaiko galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo nesulauks pensinio amžiaus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog tai parodo poreikį koreguoti sistemą ir užtikrinti daugiau galimybių pasitraukti iš jos. Pasak jos, Seimas būtinai aptars pensijų kaupimo sistemos keitimą rudens sesijos metu.

Visgi, anot jos, visiškas kaupimo sistemos atsisakymas būtų per drastiškas žingsnis.

O štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad Lietuvos gyventojų norą pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos lemia nerimas dėl mažos investicijų grąžos ir infliacijos laikotarpio. Pasak jo, šios sistemos galutinis rezultatas yra pozityvus, tad kaupimo tvarkos drastiškai keisti ar koreguoti nereikėtų.

Visgi komiteto pirmininkas pripažino, kad priklausomai nuo Konstitucinio Teismo išvadų, kaupimo sistemoje pokyčiai gali būti daromi. Būtent nutraukimo klausimą Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti.