Kailinių žvėrelių augintojai piktinasi siūlymu uždrausti laikyti gyvūnus dėl kailių: tokio žingsnio kaina –250 mln. eurų

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriose siūloma, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 m. gruodžio 31 d.

„Žinoma, kad neigiamai vertinu tokį siūlymą.

Klausimas, ar pati įstatymo projekto autorė buvo bent vienoje fermoje?

Jei jau kažką tokio daro, tai reikėtų pasidomėti prieš tai, nuvažiuoti į ūkius, pasikalbėti su žmonėmis, kurie ten dirba“, – Alfa.lt sakė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas, bendrovės „Vilkijos ūkis“ direktorius Č. Tallat-Kelpša.

Lietuvai tokių ūkių uždarymas turėtų kainuoti apie 250 mln. eurų, jeigu jie elgtųsi civilizuotai, kaip elgiasi Danija.

Įstatymo projekte teigiama, kad neigiamą poveikį kailinių gyvūnų augintojams būtų siekiama sumažinti kompensacijomis, pereinamuoju laikotarpiu ir skatinimu persiorientuoti į kitas verslo šakas, tačiau apie kompensacijų dydį neužsimenama.

„Žiūrint, kokio dydžio ta kompensacija būtų.

Jeigu lygintume su Danija, kurioje uždraudė kailinių gyvūnų ūkius, Danijai tai kainuos nuo 18 iki 30 mlrd. kronų.

Mes sudarome maždaug 8–10 proc. Danijos lygio žiūrint pagal pagaminamą produkciją. 18 mlrd. kronų yra apie 2,5 mlrd. eurų, na, tuomet Lietuvai tokių ūkių uždarymas turėtų kainuoti apie 250 mln., jeigu jie elgtųsi civilizuotai, kaip elgiasi Danija“, – teigė „Vilkijos ūkio“ direktorius.

Audinės. Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija

Kai randa sužalotą žvėrelį, jį nufotografuoja ir sako, kad tai yra masinis reiškinys, tai galiu pasakyti – ne, tai nėra masinis reiškinys.

Pasak pašnekovo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 130–150 fermų, kuriose veisiami gyvūnai dėl kailio. Tiesa, dalis jų šiuo metu yra laikinai sustabdę savo veiklą. Įstatymo projekte rašoma, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, taip pat esą gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.

„Tokia nuomonė yra sukurta iš tuščių narvų, tai yra paremta subjektyvia nuomone, o ne moksliniais tyrimais. Visi Lietuvos ūkiai, kurie teikia kailius į aukcioną, nuo 2019 m. privalo turėti sertifikatą, kuris patvirtina, kad jų ūkis patikrintas ir įvertintas gyvūnų gerovės prasme.

Gyvūnų gerovė yra vertinama pagal sistemą, kuri yra sukurta septynių Europos universitetų. Ji skaitine verte iki 100 balų leidžia įvertinti kiekvieno ūkio gyvūnų gerovę.

Jei man pasakytų, kad tie balai yra blogi, tuomet aš sutikčiau. Tačiau dabar, kai kažkas pasako, kad tai yra blogai, nes „man nepatinka“, arba kai randa sužalotą žvėrelį, jį nufotografuoja ir sako, kad tai yra masinis reiškinys, tai galiu pasakyti – ne, tai nėra masinis reiškinys“, – tikino Č. Tallat-Kelpša.

Lietuviški kailiai vieni geriausių Europoje

Pašnekovas tikino, kad Lietuvoje visuose minėtuose ūkiuose yra užtikrinama gyvūnų gerovė.

„Gyvūnų gerovė turi būti vertinama profesionalų, kurie supranta gyvūnų fiziologiją, jų poreikius ir elgesį. Tai net ne ūkininkų darbas, mes klausome, ką mums sako mokslininkai. Praktiškai visi Lietuvos ūkiai yra perstatyti nuo tų tarybinių laikų.

Lietuvos fermų lygis yra labai aukštas. Lietuviški kailiai šiuo metu, ko gero, jau yra geriausi Europoje, nes buvome antri po danų, dabar jų nebeliko, tai dabar jau būsime kokybiškiausių kailių gamintojai Europoje“, – sakė Žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas.

Lietuvos ūkių metinės pajamos iš kailių pardavimo, priklausomai nuo kainų, kinta nuo 50 mln. eurų iki 100 mln. eurų ir daugiau.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teigė, kad gyvūnus dėl kailių veisiančių fermų apyvarta per metus gali siekti ir 100 mln. eurų. Anot ministerijos atstovų, Lietuvos žvėrelių augintojų užauginti kailiai užima 5 proc. Europos rinkos.

„Lietuvos ūkių metinės pajamos iš kailių pardavimo, priklausomai nuo kainų, kinta nuo 50 mln. eurų iki 100 mln. eurų ir daugiau. Ūkininkas, kad ir pats smulkiausias, gauna už savo produkciją sąžiningą kainą, t. y. tiek, kiek ji verta. Jeigu jo išaugintas kailis bus geresnis už stambioje fermoje išaugintą kailį, tai jis ir gaus daugiau – nesvarbu, kiek kailių išaugino.

Tokią sąžiningą realizaciją užtikrina kailių aukcionai. Kadangi visa prekyba vyksta per juos, visos pajamos įtraukiamos į apskaitą ir nėra vietos šešėliui. Lietuvos žvėrelių augintojai nėra remiami valstybės, tačiau jų užauginti kailiai užima 5 proc. Europos rinkos ir 2,5 proc. pasaulio kailio rinkos“, – Alfa.lt teigė ŽŪM Ryšių su visuomene skyrius.

Uždraudus ūkiuose kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei.

Įstatymo projekto pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad 2019 m. lapkričio mėnesį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina.

Kailinių žvėrelių auginimas šiuo metu yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje bei Čekijoje.

„Uždraudus ūkiuose kailinius žvėrelius auginti, veisti ir žudyti dėl jų kailių, tikėtina, bus sumažinta aplinkos tarša, sutaupyta lėšų invazinių rūšių kontrolei, pagerėtų žmonių, gyvenančių arti kailinių žvėrelių fermų, gyvenimo kokybė, būtų atsižvelgta į visuomenės nuomonę ir tendencijas pasaulyje“, – rašoma įstatymo projekte.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2021 m. sausio 25 d. Lietuvoje buvo įregistruoti 127 audinių auginimo ūkiai, kuriuose tuo metu dirbo 394 darbuotojai, taip pat 41 šinšilų auginimo ūkis.

Uždraudus ūkiuose veisti kailinius žvėrelius, numatomas darbo vietų mažėjimas ir verslų uždarymas. Įstatymo projekte teigiama, kad turima informacija apie darbo vietas ir pajamas iš šio verslo rodo, kad kailinių gyvūnų auginimas valstybei nėra ekonomiškai reikšmingas ir naudingas.