Ką vertėtų žinoti apie bankroto įmonei inicijavimą

Lygiai taip pat bet kuris paslaugas teikiantis ar prekes tiekiantis fizinis ar juridinis asmuo tikisi, kad už visa tai bus atsiskaityta, tačiau ir po daugybės raginimų atsiskaitymo taip ir nesulaukia.

Taigi, tiek įmonei, susidūrusiai su finansiniais sunkumais, tiek kreditoriui, su kuriuo neatsiskaitoma, tenka priimti sprendimą – įmonei, turinčiai finansinių problemų, inicijuoti restruktūrizavimo arba bankroto bylą.

Restruktūrizavimas ar bankrotas?

Įmonės restruktūrizavimas suprantamas kaip visuma Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

Restruktūrizavimo proceso metu gali būti pakeičiama ūkinės veiklos rūšis, modernizuojama gamyba, tobulinamas darbo organizavimas, parduodamas įmonės turtas ar jo dalis, priimamas kitų įmonių turtas, jas jungiant ar skaidant, įgyvendinamos techninės, ekonominės bei organizacinės priemonės, skirtos įmonės mokumui atkurti, pakeičiami įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžiai bei vykdymo terminai ir kt.

Įmonei, turinčiai finansinių sunkumų, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jei įmonė yra gyvybinga ir nėra likviduojama dėl bankroto. Įmonės gyvybingumas suprantamas kaip tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje.

Bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos teisinių įrankių, kuriuo siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir visiškai pašalinti iš rinkos nemokų subjektą.

Bankroto procedūros pradedamos įmonei, kuri akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad tokia įmonė yra nemoki bei neturi galimybių būti restruktūrizuota.

Nemokios įmonės vadovo pareigos

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės vadovas, jo vadovaujamai įmonei tapus nemokiai, turi tam tikrų pareigų, kurių nevykdymas gali ateityje sukelti įmonės vadovui rimtų neigiamų pasekmių.

Taigi, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo:

1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą;

2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą;

3) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti;

4) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui.

Bankrotas ne teismo tvarka

Dažnai manoma, kad bankrotas galimas tik teismine tvarka, tačiau esant šioms sąlygoms įmonės bankroto procedūra gali vykti ir ne teismo tvarka:

1) teismuose nėra iškelta bylų ar nevyksta išankstinis ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka, kuriuose juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

2) į juridinio asmens turtą nėra nukreiptas išieškojimas pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus;

3) nėra atliekamas mokestinis tyrimas ar mokestinis patikrinimas.

Jeigu nurodytos sąlygos nėra tenkinamos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas su tuo sutinka.

Sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priima kreditoriai. Tam turi pritarti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 nuo visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų (įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę) sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną. Tokio sprendimo nepriėmus, bankroto procesas turi būti vykdomas teismo tvarka.

Bankroto bylos inicijavimas teisme

Tiek kreditoriui, tiek įmonės vadovui prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo svarbu prisiminti, kad yra privaloma ikiteisminė procedūra, išskyrus įstatyme įtvirtintas kelias išimtis, t.y. privaloma išsiųsti pranešimą kitai pusei (nemokios įmonės vadovas - kreditoriams, kreditorius – nemokiai įmonei), kuriame nurodoma neįvykdyta prievolė bei tai, kad jeigu per šiame pranešime nustatytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, bus kreipiamasi į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui.

Kas yra susitarimas dėl pagalbos? Susitarimą dėl pagalbos sudaro juridinis asmuo ir kreditoriai.

Šis susitarimas iš esmės reiškia susitarimą dėl kreditorių suteikiamos finansinės paramos įmonei, apimančios skolų grąžinimo terminų atidėjimą, dalies prievolių atsisakymą, neįvykdytų prievolių pakeitimą kita prievole ir pan.

Ikiteisminė procedūra gali būti netaikoma, jei anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas arba antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

Nepavykus sudaryti susitarimo dėl pagalbos, arba jei toks susitarimas nevykdomas, taip pat jei nebuvo susitarta vykdyti bankrotą ne teismo tvarka, arba antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai, nemokios įmonės vadovas privalo, o kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiamasi į apygardos teismą pagal nemokaus juridinio asmens buveinės adresą.

Už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo mokamas 500 eurų žyminis mokestis, indeksuojamas pagal ketvirčio vartotojų kainų indeksą.

Šiuo metu teikiant pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo per elektroninį teismų portalą, mokėtinas 548 eurų dydžio žyminis mokestis.

Žyminis mokestis nemokamas, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, kad juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Žyminis mokestis kreditoriui grąžinamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto bylą arba įsiteisėjus teismo nutarčiai tenkinti atskirąjį skundą bankroto byloje.