JAV ir Europa ieško alternatyvių energijos tiekimo kelių, Lietuva raminasi – turime SGD terminalą ir naują dujotiekį su Lenkija

Ministro teigimu, Lietuvos pusė šiuo metu nėra informuota apie numatomus ar galimus gamtinių dujų tranzito ar importuojamų kiekių pasikeitimus.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europos šalys jau ėmėsi priemonių apsaugoti Europos dujų tiekimą, jei Rusija nuspręstų juos nutraukti, kilus konfliktui Ukrainoje, pranešė Vašingtonas.

Aukšti Baltųjų rūmų pareigūnai nurodė, kad Vakarų sąjungininkai ieško būdų, kaip diversifikuoti tiekimą iš kitų šalių, sakydami, kad tai turės „pasekmių“ Rusijai, jei ji sieks „apginkluoti“ dujų srautą.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pareiškė, kad bendradarbiauja su naftos ir dujų tiekėjais visame pasaulyje, kad padidintų tiekimą į Europą tuo atveju, jei Rusija nutrauktų tiekimą.

Šiuo metu Rusija tiekia apie trečdalį Europos Sąjungos importuojamos žalios naftos ir dujų.

Lietuva turi pakankamus pajėgumus

D. Kreivys pabrėžė, jog Lietuva jau anksčiau priėmė strateginius sprendimus, todėl dabar gali būti palyginti rami.

„Lietuvos priimti strateginiai sprendimai dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir gamtinių dujų sistemų integracijos – SGD terminalas Klaipėdoje ir greitai pradėsianti veikti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis – leidžia mums užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą nepriklausomai nuo Rusijos pusės veiksmų“, – naujienų portalui Alfa.lt teigė D. Kreivys.

Energetikos ministro teigimu, Lietuvos poreikiams dujų tiekimas didele dalimi šiuo metu organizuojamas iš kitų šaltinių – Klaipėdos SGD terminalo ir Latvijos požeminės dujų saugyklos.

„Tiekimo pajėgumas iš minėtų alternatyvių šaltinių yra pakankamas, jei dujos nebūtų tiekiamos ne tik tranzitu į Kaliningradą, bet ir Lietuvai iš Rytų“, – Alfa.lt teigė D. Kreivys.

Dainius Kreivys. Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis – metų viduryje

Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis (GIPL) finišo tiesiąją pasiekė praėjusių metų spalį, kai pasienyje buvo suvirinta auksinė GIPL dujotiekio siūlė – sujungtos abiejų valstybių dujų perdavimo sistemos.

Planuojama, kad, atlikus baigiamuosius projekto įgyvendinimo darbus, GIPL jungtis pradės veikti šių metų viduryje.

Įrengus dujotiekių jungtį bus pajėgiama Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.

Palyginimas: 2021 m. Lietuvos poreikiams buvo suvartota apie 24 TWh dujų.

Paleidus GIPL, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Su „Gazprom“ – jokių ilgalaikių sutarčių

ES šalys, taip pat ir Lietuva, anksčiau dujas iš Rusijos valstybinio koncerno „Gazprom“ pirkdavo ilgalaikėmis sutartimis, kuriose būdavo nustatoma kainų formulė, dažniausiai susiejanti dujų kainas su naftos kainomis.

Tarptautinis energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas pastebi, kad dabar ES šalys, patikėjusios rinkos galiomis, didžiąją dalį dujų, transportuojamų vamzdynais, perka rinkos kainomis, susietomis su SGD kainomis, aukcionuose. „Tik apie 20 proc. dujų vis dar perkama pagal ilgalaikes sutartis. Perkantys pagal tokias sutartis dabar moka už dujas mažiau“, – Alfa.lt teigė jis.

Lietuva irgi neturi ilgalaikės sutarties su „Gazprom“, perka iš jo dujas tik aukcionuose.

Kodėl Lietuva atsisakė praktikos pirkti dujas iš „Gazprom“ pagal ilgalaikes sutartis? Energetikos ministras D. Kreivys pastebėjo, kad gamtines dujas, kurios pristatomos į Lietuvą – tiek iš pasaulinės SGD rinkos, tiek iš Rusijos, perka Lietuvoje veikiantys gamtinių dujų tiekėjai. „Atsižvelgdami į savo strategiją, jie pasirenka jiems tinkamus dujų prekybos instrumentus“, – Alfa.lt sakė jis.

Per SGD terminalą Klaipėdoje pernai Lietuvos reikmėms importuota apie 70 proc. dujų, daugiausia iš JAV. Likusią dalį vamzdynais patiekė „Gazprom“.

 „Gazprom“. EPA-Eltos nuotr.

Pokalbiai apie kitus tiekimo kelius

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad JAV jau derasi su pirmaujančiomis energiją gaminančiomis šalimis dėl galimo tiekimo nukreipimo, jei Rusija kada nors sumažintų ar nutrauktų tiekimą Europai.

Nors nebuvo paminėta jokių konkrečių šalių ar įmonių, pranešama, kad aukšti JAV prezidento J. Bideno administracijos pareigūnai diskutavo, siekdami užtikrinti energijos tiekimą Europai žiemos mėnesiais.

Tai apėmė šalis ir bendroves, parduodančias SGD.

„Dirbome siekdami nustatyti papildomus ne rusiškų gamtinių dujų kiekius iš įvairių pasaulio vietovių: nuo Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų iki Azijos ir JAV“, – sakė anonimiškas aukšto rango pareigūnas.

Baltieji rūmai patvirtino, kad Kataro valdantis emyras mėnesio pabaigoje surengs derybas su J. Bidenu.

Remiantis Baltųjų rūmų pareiškimu, šeichas Tamimas bin Hamadas al Thani susitiks su JAV prezidentu ir aptars daugybę pasaulinių klausimų, įskaitant „pasaulio energijos tiekimo stabilumo užtikrinimą“.

Kataras yra tarp penkių didžiausių SGD gamintojų pasaulyje.