Išsiskyrusios valdančiųjų nuomonės: verslinė žvejyba Kuršių mariose išliks?

Laikas ištraukti tinklus

A. Gedvilienės teikiamas įstatymo projektas yra orientuotas į du aspektus. Įstatymo projekto tikslas užtikrinti žvejams mėgėjams labiau pritaikytus vandens telkinius bei atstatyti Kuršių marių ekosistemą.

Panašų projektą pateikė ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovas Linas Jonauskas. Šiam įstatymo projektui taip pat buvo pritarta po pateikimo.

Konservatorė mano, kad jos teikiamas siūlymas galėtų duoti teigiamą impulsą Lietuvai tapti mėgėjiškos žūklės kraštu. Ji įsitikinusi, kad turėtų būti sekama europiniu diskursu: „Europai einant žvejų mėgėjų kryptimi,

Lietuva irgi gali eiti link to. Yra siūlymas uždrausti ne tik verslinę žvejybą Kuršių mariose, bet ir visuose vidaus vandenyse.

Kuršių marios yra ypatingos tuo, kad tai yra žuvų migracijos kelias į mūsų vidaus vandenis – ežerus ir upes. Mano nuomone, labai svarbu ištraukti tinklus, kad žuvys galėtų keliauti į visus vidaus vandenis.“

Anot jos, oponentų naudojamas naratyvas dėl to, kad šis draudimas bus bevaisis nebendradarbiaujant su Kaliningrado sritimi, yra laužtas iš piršto. A. Gedvilienė teigia, kad to nepagrindžia jokie moksliniai duomenys:

„Rusijos pusės žvejai net neišnaudoja ir dabartinių kvotų. Esu įsitikinus, kad gamta neturi sienų ir tai yra mūsų politikos klausimas.

Mes kalbame apie politikos pokytį ir nebūtinai turime žiūrėti į kaimynus.

Bet noriu akcentuoti, kad niekas iš mokslininkų nesako, kad žuvis išplauks į Rusiją, kuri ir dabar savo kvotų neišžvejoja. Tai keli dalykai, kurie nuramina.“

Vakar po pateikimo buvo pritarta ir trečiam to paties įstatymo pakeitimo projektui. Jį teikė liberalas Andrius Bagdonas ir mišrios Seimo narių grupės atstovas Zigmantas Balčytis. Šių dviejų parlamentarų teiktame pasiūlyme nėra siūloma uždrausti verslinę žūklę Kuršių mariose.

A. Gedvilienė mano, kad Seimo narių dauguma jau parodė savo požiūrį per vakar dienos balsavimus. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė tikra, kad įstatymo projektui praėjus visą kelią Seime, verslinė žūklė Kuršių mariose bus uždrausta:

„Komitete jie visi bus apjungti ir bus žiūrima kaip suderinti suderinamas nuostatas, o nesuderinamoms nuostatoms nebus pritarta.

Pagal balsavimus matau, kad dauguma Seimo narių yra linkę matyti Lietuvą kaip mėgėjiškos žūklės kraštą.

Daugeliui jau atsibodo skundai dėl negebėjimo sukontroliuoti verslinės žvejybos, dėl įvairių pažeidimų.

Aš manau, kad po diskusijų mes turėsime subalansuotą įstatymo projektą, bet dabar yra labai sunku pasakyti ar Seimas nueis vienu, ar kitu keliu. Vis dėlto, pradinė nuostata sprendžiant iš vakar dienos balsavimo yra labai aiški.“

Mėgėjai kompromiso neieško

Vienas iš alternatyvaus projekto teikėjų liberalas A. Bagdonas įsitikinęs, kad drausti žvejoti Kuršių mariose yra klaidinga. Jis teigia, kad su tuo sutinka ir mokslininkai:

„Didžiausias paradoksas, vakar 24 mokslininkai iš skirtingų universitetų atsiuntė raštą, kad nereikia drausti verslinės žvejybos.

Tikiuosi, kad bus išgirsti moksliniai tyrimai, o ne „Lašišos dienoraščio“ Facebook puslapyje skelbta informacija. Ten yra dalis tiesos, dalis netiesos.

Brakonieriauja tiek verslininkai, tiek mėgėjai, yra sugaunami, surašomi protokolai.

Reikia toną pakeisti ir ieškoti kompromisinio varianto.“

Liberalas įsitikinęs, kad toks A. Gedvilienės teikiamas projektas turi diskriminacinių apraiškų. Jis teigia, kad žvejai mėgėjai tampa hegemonais: „Labai keistas noras bet kokia kaina patenkinti vienos didelės bendruomenės norą sunaikinti kitą, mažesnę bendruomenę.“

Politikas tikina, kad žvejai verslininkai sumoka daugiau mokesčių už žvejybą Kuršių mariose negu žvejai mėgėjai.

Remiantis pateikta statistika, iš viso, visoje Lietuvoje, pirkdami žvejo bilietą mėgėjai sumoka 1,7 mln. eurų į valstybės biudžetą. Už žvejybą Kuršių mariose – 260 tūkst. eurų. Savo ruožtu verslininkai už tai sumoka 450 tūkst. eurų.

Taip pat jie sugauna mažiau žuvies negu mėgėjai – atitinkamai 1200 tonų prieš 1305 tonas. A. Bagdonas įsitikinęs, kad tokie sprendimai paveiktų ne tik žvejybos, bet ir kitus sektorius – prekybos, maitinimo, perdirbimo.

Projekto iniciatorius pastebi, kad vertėtų atsižvelgti ne tik į aplinkosauginius aspektus, bet ir į ekonominius. A. Bagdonas dėl to kritikuoja ir partietį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, kuris siūlo didesnį dėmesį rodyti akvakultūrai: „Simonas Gentvilas yra aplinkos ministras. Jis žiūri per aplinkosauginę prizmę.

Aš dirbu ekonomikos komitete. Žiūriu per aplinkosauginę, per ekonominę, per socialinę prizmes.

<...> Vienoje pusėje turime žvejus mėgėjus, kuriems žvejyba yra pramoga, laisvalaikio praleidimo būdas, kitoje pusėje turime žmones, kuriems tai pragyvenimo šaltinis, darbo vietos ne tik sau, bet perdirbimo, prekybos, maitinimo sektoriams. Visi tie sektoriai moka mokesčius. Tai sudaro kur kas didesnę sumą negu sumoka žvejai mėgėjai.“

Iš Neringos kilęs A. Bagdonas įsitikinęs, kad toks sprendimas būtų jo Kuršių Nerijos paveldo griovimas: „Kalbant apie Kuršių Neriją, tai yra paveldas.

Daugelis žmonių neįsivaizduoja Kuršių Nerijos be galimybės paragauti rūkytos žuvies, paragauti restorane šviežios žuvies.

Tai yra kultūrinis paveldas. Tą sunaikinti labai lengva, kai pats nesi to sukūręs.“

Prie vandens telkinių – lengva anarchija

Lietuvos meškeriotojų sąjungos (LiMS) valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas teigia, kad sprendimų žvejai mėgėjai laukia jau ne vieną dešimtmetį. Jis teigia, kad žuvininkystės srityje iniciatyvos labai trūksta:

„Šita diskusija vyko dar berods 2007 m., kai ją iniciavo Gediminas Kirkilas. Tuomet atsirado mėgėjų žvejybos taryba. Diskusijos nuo to laikų ir vyksta. Skirtingų ministrų įsakymais buvo verslinė žūklė Kauno mariose, taip pat ir ežeruose.

Problema, kad niekas išvadų nepasidarė ir toliau vyksta anarchija. Dabar klausimas pasiekė Kuršių marias. Iš kitos pusės, jau Europos Komisija uždraudė mums žvejoti menkes, o ne mes patys nusprendėme.“

S. Mikalauskas įsitikinęs, kad draudimas užsiimti versline žūkle Kuršių mariose turėtų ne vieną teigiamą impulsą:

„Yra daug žuvų rūšių, kurios gyvena jūroje, o neršt plaukia į upes, tai yra į Nemuną, o Kuršių marios yra tranzitinis taškas tarp jūros ir Nemuno. Šiais keliais naudojasi lašišos, žiobriai, unguriai. Uždarius Kuršių marias tinklais yra uždaromi migracijos takai. <...> Draudimas užsiimti versline žūkle Kuršių mariose prisidėtų prie žuvies išteklių padaugėjimo.

Mėgėjai turi aiškius apribojimus, pas juos nėra priegaudų, todėl neršiančios arba netinkamo dydžio žuvys gyvybingos ir sveikos keliauja atgal į vandenį. Iš tinklų ar gaudyklių niekas mažų starkių neiškrato ir jie visi keliauja į rūkyklą.“

Anot LiMS valdybos pirmininko, trūksta kompleksinio požiūrio į aplinkos apsaugą. Jis teigia, kad yra pasigendama griežtesnės rankos:

„Aplinkos apsauga, kuri sunkiai veikia. Tiek verslininkai, tiek mėgėjai yra sunkiai kontroliuojami. Prie vandens telkinių dabar vyksta lengva anarchija. Viskas palikta žmonių sąmoningumui.

Ryški problema – griežtesnės kontrolės trūkumas, taip pat ir žuvinimas.

Išteklių efektyviam žuvinimui nėra, nėra ir tokių pinigų, kad būtų galima efektyviai žuvinti tokius telkinius kaip Kuršių marios.“

S. Mikalauskas tikina, kad mėgėjai nėra prieš kompromisinį siūlymą. Vis dėlto, jis kelia klausimą, ar toks sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, o ne liktų tik popieriuje:

„Kiek aš pamenu, tai dešimt metų neteko girdėti jokio kompromisinio siūlymo ir kaip tai būtų galima padaryti.

Visi šneka, kad gal būtų galimas kompromisas, bet pasiūlymų kaip tas kompromisas atrodytų, man girdėti neteko.

Nelabai įsivaizduoju kas tą kompromisinį variantą sukontroliuotų. Diskutuoti visada esame pasiruošę, esame dalyvavę ne vienoje diskusijoje su žvejais verslininkais.

Dalinai lemia ir tai, kad mūsų aplinkos apsaugos nesimato. Kompromisinis variantas reiškia, kad viskas bus kaip buvę, nes niekas nekontroliuos.“