Išlaidautojų viršūnėje – Energetikos ministerija: mokesčių mokėtojų pinigai sninga ir brangiems advokatams

Valdininkai teisinasi, kad išlaidos būtinos, mat tenka samdytis aukštos kvalifikacijos profesionalus, tačiau tuo galima ir suabejoti – milijonus eurų kainuojančios bylos pernelyg dažnai baigiasi ne itin sėkmingai.

Dėl taikomų išimčių teisininkų paslaugas Energetikos ministerija perka neskelbiamų derybų būdu. Įsigalėjusi praktika patogi ne tik valdininkams, bet ir jų samdomiems teisininkams. Kai visuomenei nereikia atsiskaityti, kodėl pasirinkta viena ar kita advokatų kontora, kokiais kriterijais matuojama teisininkų kompetencija ir jų siūlomi paslaugų įkainiai, kyla pagrįstų abejonių, kodėl pasirenkama viena ar kita teisinė firma.

Juolab kad ministerijos kai kurių „pamėgtų“ teisininkų konsultacijos nepadeda laimėti tarptautinių bylų. Priešingai, valstybei tenka sumokėti ne tik „savų“, bet ir „svetimų“ teisininkų honorarus.

Dauguma arbitražo procesų yra konfidencialūs, todėl visuomenė apie juos beveik nieko nežino. Kad tokia situacija nėra visiškai normali ir sudaro terpę korupcijai, pripažįsta ir Seimo Audito komiteto pirmininkas.

Kai advokatai samdomi neskelbiant atvirų konkursų ir po devyniais užraktais rakinant informaciją apie tikrąsias bylinėjimuisi su verslo subjektais teismuose patiriamas išlaidas, nebeatrodo visiškai nepagrįsti įtarimai, kad bylomis tarptautiniuose teismuose labiausiai suinteresuoti patys ministerijų samdomi teisininkai, o pastariesiems kompetencija neprilygstantys valdininkai nepajėgia kontroliuoti nei paties teisinio proceso, nei į advokatų kontoras tekančios finansinės srovės pagrįstumo.

Todėl, net kai kyla rimtų įtarimų – tai patvirtina nepriklausomi ekspertai, – kad tolesnis bylinėjimasis beprasmis, kad tikimybė laimėti procesą – niekinė, suinteresuoti teisininkai dažniausiai įtikina valstybinius užsakovus kovoti (ir melžti valstybę) iki galo.

Naujienų portalas Alfa.lt domėjosi galimybe Lietuvos valstybės institucijoms teisinėmis ir kitomis priemonėmis pažaboti valdininkų dosnumą ir advokatų apetitą.

Ekspertų rojus

Energetikos sektorių kuruojantys valdininkai neišmatuojamai dosnūs ne tik viešai neskelbiamiems advokatams, įvairiems ekspertams Energetikos ministerija išleidžia daugiausia valstybėje.

Tarp dešimties valstybės institucijų, pernai išleidusių daugiausia biudžeto lėšų ekspertams, užtikrintai pirmauja ši ministerija – 2021 m. ji ekspertams išleido daugiau kaip 3,5 mln. eurų, rodo Seimo Audito komiteto ataskaita.

Energetikos ministerija atsisakė Alfa.lt nurodyti, ar į šioje ataskaitoje nurodytą sumą įtrauktos išlaidos advokatams ir kitiems teisininkams.

Vis dėlto gali stebinti pats faktas, kad Energetikos ministerija ekspertams per metus išleido daugiau lėšų nei antrą ir trečią vietą pagal šį rodiklį užėmusios institucijos kartu sudėjus. Antai Finansų ministerija pernai ekspertams išmokėjo 1,5 mln. eurų, o Kultūros ministerija – 1,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Seimo Audito komiteto ataskaitoje nurodoma, kam biudžeto lėšas naudoja dauguma valstybės išlaikomų institucijų, tarp jų Prezidento ir Seimo kanceliarijos, Seimo kontrolierių įstaiga, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Konkurencijos taryba, ministerijos ir joms pavaldžios institucijas, kultūros, mokslo ir medicinos įstaigos, visų lygių teismai ir kt.

Audito komiteto ataskaita rodo, kad Energetikos ministerija ne tik ekspertams išleido daugiau negu kiti valstybės asignavimų valdytojai, bet ir nusiriekė didžiąją dalį viso valstybės institucijų finansinio pyrago.

Šios ministerijos išlaidos ekspertams sudaro daugiau kaip trečdalį visų lėšų, kurias panaudojo 10 daugiausia ekspertams išmokėjusių valstybės institucijų. Dešimtukas šiam tikslui pernai išleido daugiau kaip 9,4 mln. eurų. Visų asignavimų valdytojų išlaidos ekspertams 2021 m. sudarė 10,9 mln. eurų.

2021 m. jokių išlaidų ekspertams neturėjo 51 asignavimų valdytojas iš 97, kurių duomenis apibendrino Seimo Audito komitetas.

Išlaidų daug, pergalių mažai

Energetikos ministerija leidžia milijonus ekspertams, bet ir negaili mokesčių mokėtojų pinigų advokatams.

Vien teisiniams ginčams su Rusijos ir Prancūzijos energetikos bendrovėmis tarptautiniuose teismuose Energetikos ministerija jau išleido apie 24 mln. eurų, tačiau ryškių pergalių nepasiekė.

Energetikos ministerija nurodo, jog teisinių ginčų vien su Rusijos ir Prancūzijos energetikos bendrovėmis kaina – apie 24 mln. eurų, iš jų apie 10 mln. skirta „Gazprom“ bylai Stokholmo arbitraže ir apie 14 mln. eurų – „Veolios“ bylai Vašingtono teisme.

Beje, Energetikos ministerija honorarus advokatams moka ne iš šiai institucijai Seimo kasmet skiriamo biudžeto. Tiesiog Vyriausybė kaskart duoda tiek, kiek ministerija paprašo pagal teisininkų išrašytas sąskaitas.

Iš viešų šaltinių surinkti duomenys rodo, kad 2014 m. liepos 9 d. Energetikos ministerijai teisinėms paslaugoms apmokėti Vyriausybės nutarimu paskirta 28,9 tūkst. eurų, 2015 m. rugpjūčio 18 d. – 215,5 tūkst. eurų, 2015 m. lapkričio 4 d. – 4,7 mln. eurų, 2017 m. spalio 18 d. – 2,3 mln. eurų, 2018 m. lapkričio 28 d. – 3,2 mln. eurų, 2019 m. spalio 30 d. – 3,9 mln. eurų, 2020 m. balandžio 15 d. – 49,9 tūkst. eurų, 2021 m. birželio 21 d. ir lapkričio 3 d. – 984 tūkst. eurų.

Į tarptautinius teisinius ginčus su verslo subjektais įsivėlusi Energetikos ministerija stambiausiose bylose ir brangiausiai kainuojančiose bylose naudojasi garsios Lietuvos advokatų kontoros „TGS Baltic“ paslaugomis.

Pastaroji prisistato kaip turinti didžiausią patirtį Lietuvos rinkoje atstovaujant klientams sudėtingose tarptautinio arbitražo bylose. Tačiau tai ne visada valdininkams padeda pasiekti ryškesnių pergalių tarptautinėje arenoje ir prisiteisti įspūdingas ieškiniuose nurodomas sumas.

Priešingai, Energetikos ministerija (daugiausia remdamasi „TGS Baltic“ pagalba) inicijavo ne vieną nepagrįstą bylą, pareikalavusią milijoninių valstybės išlaidų teisininkams.

Antai 2011 m. Vilniaus apygardos teismui pateikusi ieškinį, kuriuo prašė pradėti bendrovės „Lietuvos dujos“ ir jos valdymo organų veiklos tyrimą, Energetikos ministerija pradėjo daugiau nei 10 metų trukusius ginčus su Rusijos dujų milžine „Gazprom“. Nė viename iš jų ši ministerija nepasiekė bent kiek ryškesnės pergalės.

Ministerijos inicijuota „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo byla perėjo visas galimas instancijas – ją nagrinėjo VAT, Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kiek šiam teisiniam procesui išleista mokesčių mokėtojų lėšų, nėra žinoma – Energetikos ministerija savo išlaidų detalizacijos teismui nepateikė. Manoma, kad išlaidos šiai bylai siekė kelis šimtus tūkst. eurų.

Vėliau ieškinį ministerija atsiėmė remdamasi Stokholmo arbitražo (SCC) sprendimu, kurį pripažino LAT.

2012 m. Energetikos ministerija inicijavo nesėkmingai pasibaigusią bylą prieš „Gazprom“, kurioje atstovauti taip pat pasamdė patirties šioje srityje turinčią „TGS Baltic“.

Lietuva siekė susigrąžinti iš „Gazprom“ 5 mlrd. litų (1,4 mlrd. eurų), kuriuos permokėjo už dujas nuo 2004 iki 2012 m.

Ieškinį inicijavęs tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas viešai tikino, kad sumą be pašalinių ekspertų pagalbos suskaičiavo su savo pavaldiniais, tačiau neatmestina, kad ministrui padėjo pasamdyti išorės teisininkai. „Tokio nuostolio nekelti, kaip labai rimto argumento derybose su „Gazprom“, būtų neatleistina“, – sprendimą kelti milžiniškos vertės ieškinį teisino A. Sekmokas.

Arvydas Sekmokas. Alfa.lt

Lietuva tuo metu su Rusijos dujų milžine derėjosi dėl žemesnių dujų kainų ir neatmetė galimybės, atsižvelgdama į derybų rezultatus, pasiekti taikos susitarimą ir Stokholmo arbitraže.

Galiausiai, teisininkams išleidusi daugiau kaip 10 mln. eurų, Energetikos ministerija ne tik negavo ieškinyje nurodytos permokos, bet ir turėjo apmokėti „Gazprom“ advokatų išlaidas.

Stokholmo arbitražo sprendimas buvos tikras akibrokštas samdomų teisininkų apsvaigintai ministerijos vadovybei, kuri iki paskutinės minutės tikėjosi Lietuvai palankaus teismo sprendimo ir net buvo pristačiusi Vyriausybei planą, kaip išleis priteistus milijonus.

2015 m. tuometis energetikos ministras Rokas Masiulis optimizmą bylos baigtimi demonstravo viešai. „Tikiuosi, kad mūsų reikalavimai bus pripažinti“, – telefonu iš Paryžiaus, kur dalyvavo arbitražo klausymuose, sakė R. Masiulis.

Praėjus metams, 2016-ųjų birželį, Lietuva Stokholmo arbitražo bylą pralaimėjo ir politikams neteko patirti pasitenkinimo dalijant vartotojams iš „Gazprom“ prisiteistą permoką.

Tačiau tai nesumažino Energetikos ministerijos entuziazmo. Suinteresuotų teisininkų konsultuojami (tuomet atstovimą iš „TGS Baltic“ buvo perėmusi JAV advokatų kontora „Shearman & Sterling“) valdininkai nusprendė Stokholmo teismo sprendimą skųsti.

Valdininkai ignoravo nepriklausomų ekspertų vertinimus, kad tikimybė sėkmingai ginčyti Stokholmo arbitražo sprendimus labai menka. Viešojoje erdvėje svarstyta, kad Švedijos teismai palieka nepakeistus beveik 95 proc. Stokholmo arbitražo sprendimų.

Taip nutiko ir Lietuvai – 2019 m. liepą Švedijos apeliacinis teismas neanuliavo 2016 m. priimto Stokholmo arbitražo sprendimo, kuriuo buvo atmestas Lietuvos ieškinys prieš „Gazprom“. O gruodžio mėn. Švedijos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti Švedijos apeliacinio teismo sprendimą.

Lietuvos valstybė buvo įpareigota apmokėti Stokholmo arbitraže „Gazprom“ naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas – beveik 1,4 mln. eurų – ir daugiau kaip 107 tūkst. Švedijos kronų (10,4 tūkst. eurų) teismo išlaidų.

Ironiška nebent tai, kad Lietuvai pasisekė – „Gazprom“ teisininkų paslaugoms pernelyg neišlaidavo ir priteista suma palyginti kukli, lyginant su daugiau kaip 10 mln. eurų Lietuvos išlaidomis saviems teisininkams.

Nesiseka ir su prancūzais

Energetikos ministerija jau kelerius metus nesėkmingai tęsia teisinius ginčus ir su Prancūzijos energetikos bendrove „Veolia“. Kaip įprasta – informacija apie patiriamas išlaidas neviešinama.

Šiemet Vilniaus apygardos teismas eilinį kartą atsisakė priimti Energetikos ministerijos ieškinį prieš „Veolią“ bei dar kelis Lietuvos juridinius ir fizinius asmenis dėl tariamos 240 mln. eurų žalos atlyginimo.

Ieškinį Lietuvos Respublikos vardu teikusiai Energetikos ministerijai ir šioje byloje atstovauja ta pati „TGS Baltic“ kontora.

Ministerija ieškinyje nurodė, esą „Veolia“ įmonių grupės veikla padarė žalą Lietuvos šilumos vartotojams, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė realiai gina savo, o ne vartotojų interesus, ir nėra jokio teisinio reguliavimo, užtikrinančio, jog ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas būtų tikrai kaip nors paskirstytas galutiniams šilumos vartotojams.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje veikia daugybė valstybinių institucijų (prokuratūra, Konkurencijos tarnyba, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir panašiai), kurių pareiga užtikrinti ir ginti vartotojų teises.

Be to, anot teismo, „TGS Baltic“ iš viso nėra įgaliota atstovauti valstybei tokia apimtimi, kuria ėmėsi jai atstovauti.

Kartu teismas pasisakė, kad Lietuva neturi teisės pati nuspręsti, kad ginčas tarp jos ir užsienio investuotojų turi būti nagrinėjamas būtent Lietuvoje, o ne Prancūzijoje, kurioje registruota „Veolia“.

Iki šio VAT sprendimo Energetikos ministerija įveikė ilgą teismų maratoną, per kurį taip pat patyrė reikšmingų išlaidų, įkritusių į teisininkų kišenę.

Lietuvos ir „Veolios“ teisiniai ginčai, prasidėję 2016 m., pirmiausia inicijuoti Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID) Vašingtone, vėliau persikėlė į VAT, Lietuvos Apeliacinį ir Lietuvos Aukščiausiąjį teismus.

Kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams kainavo šis bylinėjimasis, iš teismo dokumentų nėra aišku, nes ministerija nepateikė prašymo atlyginti teisines išlaidas. Tokio prašymo neteikė ir atsakovai.

Energetikos ministerija ginčui Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre Vašingtone samdėsi tarptautinę advokatų kontorą „Shearman & Sterling“, kurios subtiekėjas Lietuvoje – ir vėl ta pati „TGS Baltic“ advokatų kontora.

Samdo ir kiti

„TGS Baltic“ aptinkame kone kiekvienoje reikšmingesnėje tarptautinėje byloje, kurioje sprendžiami nesutarimai, kylantys tarp valstybės ir verslo subjektų Lietuvos energetikos sektoriuje.

Ši advokatų kontora Lietuvai atstovauja nepriklausomai nuo to, kurios valstybės institucijos įsitraukia į teisinius ginčus.

Antai „Veolios“ ginčą su Vilniaus miesto savivaldybe nagrinėja Stokholmo arbitražas. Jame 2017 m. spalio mėnesį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį prieš Vilniaus šilumos tinklus (VŠT) ir Vilniaus miesto savivaldybę.

2018 m. vasarį VŠT ir savivaldybė pateikė priešieškinį ir reikalavo atlyginti žalą, kurią įvertino 350 mln. eurų. 2019 m. spalį VŠT ir savivaldybė reikalavimus padidino iki 560 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT samdosi tarptautinę advokatų kontorą „Gaillard Banifatemi Shelbaya Disputes“ ir tą pačią „TGS Baltic“. Bylinėjimosi Stokholmo arbitraže viešai nurodoma kaina – iki 9 mln. eurų.

Dalį teisinių išlaidų šioje byloje finansuoja Liuksemburgo rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“. Pagal pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, „Profile Investment“, VŠT ir advokatų kontorų sutartį sėkmės mokestis gali siekti daugiau kaip 20 mln. eurų.

„TGS Baltic“, atstovaujama jos vadovaujančio partnerio Viliaus Bernatonio, yra pasirinkta atstovauti ir Finansų ministerijos kontroliuojamos valstybinės bendrovės „Ignitis grupė“ antrinės įmonės Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) interesams Stokholmo arbitraže prieš Lenkijos bendrovę „Rafako“ dėl nepastatytos biokuro jėgainės Vilniuje.

Vilius Bernatonis. Bendrovė

Advokatų paslaugų kaina neatskleidžiama, teisininkai pasirinkti neskelbiamų derybų būdu.

Nesėkme baigėsi ir „TGS Baltic“ prieš „Veolią“ kelta byla dėl Alytaus šilumos ūkio. 2021 m. lapkričio mėnesį teismas nusprendė, kad iš „Veolios“ valdomos šilumos tiekimo įmonės „Litesko“ šilumos ūkį susigrąžinę Alytaus savivaldybė ir Alytaus šilumos tinklai turės sumokėti daugiau nei 17,2 mln. eurų kompensaciją už perimtą biokuro ūkį, nors pastarieji tokią pareigą neigė ir siekė biokuro ūkį perimti nemokėdami jokių kompensacijų. Kiek šį kartą kainavo „TGS Baltic“ paslaugos – neaišku.

Terpė korupcijai

Nuslėpti nuo visuomenės ir kontroliuojančių institucijų teisininkams išmokamus įspūdingus honorarus įmanoma dėl to, kad teisinių paslaugų grupių pirkimams Lietuvoje nėra taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai.

Ši išimtis taikoma atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose.

Tokią praktiką apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. ES Tarybos direktyva, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas.

Tačiau taikomos išimtys, kai teisininkų paslaugas ministerijos perka ne atvirame konkurse, sudaro ir terpę korupcijai. Ypač turint omenyje, kad dauguma arbitražo procesų yra konfidencialūs, visuomenė apie juos beveik nieko, kartais net bylų baigties, nesužino.

Seimo Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis sutinka, kad šiuo atveju galima įžvelgti terpę tarpti korupcijai. „Prielaidas korupcijai vienaip ar kitaip galima įtarti“, – Alfa.lt prisipažino jis.

Kita vertus, Z. Balčytis sakė, kad viešųjų pirkimų procedūros užtrunka gana ilgai, o teisininkų, kurie specializuojasi vienoje ar kitoje srityje, nėra daug. Todėl esą numatytą išlygą teisinėms paslaugoms pirkti iš dalies galima suprasti ir pateisinti.

„Bet aš manau, kad ateityje reikėtų priimti sprendimą, kad tai būtų daroma per viešųjų pirkimų sistemą – jei paslaugų suma viršija tam tikrą sumą“, – svarstė Z. Balčytis.

Alfa.lt atkreipė politiko dėmesį, kad ministerijos net Seimui neatsiskaito, kodėl pasirenka vieną ar kitą advokatų kontorą, bei nenurodo paslaugų įkainių, todėl beveik neįmanoma patikrinti, ar rinkoje nėra kitų kompetentingų teisininkų, kurių paslaugos galbūt pigesnės. Juolab kad pasamdytos garsios advokatų kontoros dažnai nepadeda laimėti teisinių procesų ir prisiteisti ieškinyje reikalaujamų sumų.

Kas tokiu atveju galėtų paneigti, kad teisinių paslaugų teikėjai pasirenkami ne pagal profesionalumo ir kainos, o pagal asmeninės draugystės ar kitus kriterijus?

„Tokių prielaidų gali būti“, – neprieštaravo Z. Balčytis.

Vis dėlto Seimo Audito komiteto pirmininkas pabrėžė, kad, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje teisinės institucijos specializuojasi, o teisinių ginčų dažniausiai kyla tarp stambių subjektų, kurie turi stiprius nuosavus ar samdo tokius pat išorės teisininkus. Todėl valstybės institucijos savo ruožtu esą taip pat yra priverstos samdyti atitinkamos kompetencijos advokatus. O tai nėra pigu.

„Bet nei Seimo Audito komitetas, nei Valstybės kontrolė netikrina, ar teisininkams mokamos sumos yra adekvačios? Garsiai bylai prieš „Gazprom“ vien teisinėms paslaugoms apie 10 mln. eurų, bet Lietuvai byla baigėsi nesėkmingai. Gal deklaruojama aukšta samdomų teisininkų kompetencija iš tikrųjų nėra tokia?“ – paprieštaravo Alfa.lt.

„Taip, jūs teisus. Matyt, ateityje būtų galima mėginti tai žiūrėti. Bet kad nuspręstų, kiek aukšta teisininkų kompetencija, tikrinančiai institucijai irgi reikėtų turėti tos srities kompetentingų specialistų. Pačioje Valstybės kontrolėje turėtų būti aukštesnio lygio specialistai negu teisinėje kontoroje. Bet jūs ir aš žinome, kiek jie uždirba“, – šypsojosi Z. Balčytis.

Alfa.lt pastebėjo, kad bylinėjimusi, nepaisydami tikimybės laimėti, labiausiai suinteresuoti gali būti patys teisininkai, patariantys ministerijoms teikti apeliacijas ir žadantys pergales su finansiniu laimikiu.

Be to, teisininkai beveik visada yra neabejotinai suinteresuota pusė, kurios teikiamų paslaugų kokybės ir joms mokamų pinigų niekas nekontroliuoja. Tuo metu ministerijos tarnautojai gal ne iš piktos valios už gryną pinigą priima patarimus, o tiesiog yra maustomi už juos gudresnių teisininkų.

„Taip, todėl jie ir samdo. Ir čia gali būti visokių susitarimų – ir gerų, ir blogų. Galbūt galima būtų stiprinti ministerijos teisinį korpusą, tačiau ministerija visada turi argumentą, kad negali laikyti rimtų teisininkų, jiems mokėti didelius atlyginimus, kai nėra nė vienos bylos. O kai atsiranda byla, lipama ant to grėblio, kad reikia staigiai, greitai dabar pat rašyti atsiliepimus į teisinius paklausimus ir panašiai. Aš esu dirbęs ministerijoje, tai žinau, kad tarnautojai savo srityje – energetikos, kainų, reguliavimo – yra kompetentingi. Bet tarptautinių ginčų srityje, kur kalba eina apie milijardus ir milijonus eurų, kompetencijos nepakanka“, – svarstė buvęs susisiekimo ir finansų ministras Z. Balčytis.

Seimo Audito komiteto pirmininkas pripažino, kad problema egzistuoja ir žadėjo tartis su Valstybės kontrole, kaip ateityje reikėtų šitą procesą tvarkyti. „Jeigu sandorio pusės žinotų, kad sumos bus paviešintos, tai galbūt ir kitokie sandoriai būtų“, – svarstė politikas.

Z. Balčytis kartu pažadėjo ateityje Seimo Audito ataskaitos atskiroje eilutėje nurodyti asignavimų valdytojų išlaidas teisininkų paslaugoms.

Dėl Energetikos ministerijos palyginti didelių išlaidų ekspertams Z. Balčytis teigė, kad Audito komitetas tiesiog fiksavo faktą ir nusprendė ateityje tęsti parlamentinę stebėseną ir kontrolę, kiek pagrįstai ministerija išlaidauja. Jo teigimu, tokia praktika pasiteisina. „Po mūsų kritikos Užsienio reikalų ministerija pasitaisė ir nebeperka vazoninių gėlių už tūkstančius eurų“, – pastebėjo komiteto pirmininkas.

Advokatų kontorų neatskleidžia

Energetikos ministerija Alfa.lt atsiųstame komentare nurodo, kad savo veikloje vadovaujasi galiojančiais įstatymais ir taisyklėmis ir tam tikrais atvejais gauna įgaliojimą atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybę (valstybę) bei teisę pasitelkti papildomą teisininkų pagalbą.

„Teisinės paslaugos ir konsultacijos yra reikalingos, siekiant tinkamai atstovauti valstybę ar Energetikos ministerijos interesus“, – atsakyme redakcijai teigia valdininkai.

„Teisminės bylos yra itin sudėtingos, reikalaujančios specifinių žinių, susijusių su valstybės pagalbos srities, konkurencijos teisės, Europos Sąjungos teisės išmanymu. Akcentuotina, kad bylų baigtis gali turėti reikšmingos įtakos valstybės interesams. Efektyviam valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, interesų gynimui būtinos specialios teisinės žinios valstybės pagalbos srityje. Todėl, siekiant užtikrinti maksimalų bei aukščiausius profesinius standartus atitinkantį atstovavimą, būtina pasitelkti teisininkus, turinčius patirtį ir aukštą kvalifikaciją“, – teigiama atsiųstame komentare.

Atsakyme Alfa.lt Energetikos ministerija nurodo, kad su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže 2012–2016 m. vykusio ginčo metu arbitražo ir teisinės išlaidos už arbitražo teismo procesą iš viso sudarė 9,9 mln. eurų. Maždaug 75 proc. išlaidų sudarė teisinės paslaugos, likusi dalis – mokesčiai arbitražo institutui, ekspertinės paslaugos. „Minėtas arbitražinis ginčas laikomas pasibaigusiu 2016 metais“, – tvirtina ministerija.

Atsakyme redakcijai nurodoma, kad tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID, Vašingtonas, JAV) vykstančioje byloje su „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastem Europe S.A.S.“, UAB „Vilniaus Energija“ ir UAB „Litesko“, už teisines paslaugas 2016-2020 m., pasak ministerijos išmokėta 10 mln. eurų. 2021 m. gauta sąskaitų už 3 mln. eurų.

„Visas ICSID bylos procesas Lietuvai kainuotų apie 14 mln. eurų. Veolia prašo priteisti 80 mln. eurų“ – nurodo ministerija.

„Įvertinusi kreditorinį įsiskolinimą už jau 2021 metais suteiktas paslaugas bei siekdama, kad būtų tinkamai ir laiku vykdomi sutartiniai įsipareigojimai su teisinių paslaugų tiekėjais arbitražinėse bylose bei kuo efektyviau ir racionaliau būtų panaudoti patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai, Energetikos ministerija nesikreipė į Finansų ministeriją, kad išlaidos būtų apmokėtos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, o ėmėsi visų priemonių, kad, patirtos teisinių paslaugų sąnaudos (3 mln. eurų), pagal būtų apmokėtos iš Energetikos ministerijos patvirtintų asignavimų sutaupymų“, – rašome ministerijos atsakyme redakcijai.

2021 m. apie 100 tūkst. eurų Energetikos ministerija skyrė Jūros dugno (geofiziniams ir geotechniniams) tyrimams, vėjo greičio, vandens ir meteorologiniams matavimams Lietuvos jūrinėje teritorijoje, pirktos kitos studijos, norint parengti kokybiškus teisės aktų projektus.

2021 m. Energetikos ministerija buvo sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartis su 5 advokatų kontoromis, tačiau dėl paslaugos teikėjo ir kliento sudarytų sutarčių konfidencialumo, tiekėjų pavadinimų neatskleidžia.

2022 m. teisinėms paslaugoms ir konsultacijoms ministerija iš savo lėšų numatė skirti 150 tūkst. eurų.

Alfa.lt