Įpareigojimas betoną keisti mediena didins statybų kainą, brangs ir pastatų priežiūra

Statybininko teigimu, daugiau kainuos ir pastatų, kuriuose bus mažiau betono, priežiūra. Mat mediena, nors ilgaamžė, reikalauja dažnesnės priežiūros. 

Nuo šių metų lapkričio mėn. statant naujus visuomeninės paskirties pastatus Lietuvoje turės būti naudojama bent 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų.

Toks reikalavimas Vyriausybės nutarimu įvestas siekiant mažinti taršą statybų sektoriuje.

Reikalavimas naudoti bent 50 proc. medienos ir kitų gamtinių medžiagų bus privalomas statant visuomeninės paskirties pastatus, kurie finansuojami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ar tarptautinės finansinės paramos lėšomis. 

Aplinkos ministerija prognozuoja, kad naujoji tvarka turės įtakos 40–80 visuomeninės paskirties pastatų per metus. Pokyčiai įgyvendinami įsitikinus, kad Lietuvoje pakanka medienos produktų gamybos pajėgumų. 

Iššūkis projektuotojams

D. Gedvilas Alfa.lt teigė, kad dėl privalomai nustatyto medienos kiekio visuomeniniuose pastatuose daugiau darbo turės projektuotojai. Mat jų suprojektuoti pastatai, kuriuose betoną keis mediena, turės būti tokie pat tvirti ir saugūs.

Šie pastatai turės atitikti ne tik saugos, bet ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. 

„Bus nelengva suprojektuoti tokį statinį. Kadangi architektas arba konstruktorius turės įvykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Yra klausimas, kaip pamatuoti rodiklį, kad 50 proc. medžiagų turės būti organinės kilmės.

O statybininkai, turėdami projektą, turės sprendinius įgyvendinti“, – teigė D. Gedvilas. 

Statybininkas mano, kad pastatų pagrindinės laikančiosios konstrukcijos išliks betoninės ar plieninės. 

„Galvoju, kad nebus taip lengva suprojektuoti statinį, kurio visos laikančiosios konstrukcijos iš medžio. Manau, kad statinio stabilumui užtikrinti bus naudojamas betonas arba plienas“, – sakė D. Gedvilas. 

Pasak jo, žemesniuose statiniuose galės būti naudojama ir mediena, nes medienos atsparumas gniuždymui gana didelis, mediena atlaiko dideles apkrovas. 

„Bet manau, kad kažkurį laiką tikrai statinio pagrindinėms atraminėms konstrukcijoms bus naudojamas betonas ir metalas. Manau, kad medis bus daugiau naudojamas atitvarams“, – sakė D. Gedvilas. 

Daugiau kainuos 

Lietuvos, kur dažnai lyja ir pusę metų šalta, klimato sąlygos, statybininko nuomone, netrukdo statyti medinius statinius. Jeigu mediena apsaugota nuo išorės kritulių, ji gali ilgai tarnauti. 

„Mūsų protėviai ir seneliai statė iš medžio, ir tie statiniai ilgai išsilaikė. Daug kas priklauso nuo stogo. Gerai įrengtas stogas apsaugo nuo išorės kritulių. Šiandien turime visokių impregnantų, kurie medienos ilgaamžiškumą pailgina“, – sakė D. Gedvilas. 

Vis dėlto, jo nuomone, medienos eksploatavimas yra brangesnis ir sudėtingesnis nei betono. „Medžio konstrukcijos yra jaukios, estetiškai gražios, bet reikia kiekvienais metais ar kas dvejus metus medieną apdirbti. Manau, viskas išsprendžiama, bet gali tekti daugiau investuoti“, – pastebėjo statybininkas. 

Mediena brangesnė už betoną. Ar tai reiškia, kad brangs ir žalesnių pastatų statybos?

„Yra tikimybė, kad siekdami tvarumo ir ekologijos susidursime su tam tikru iššūkiu, nes ekologijos sąskaita turbūt mums visiems reikės daugiau mokėti“, – teigė D. Gedvilas. 

Vis dėlto jis pripažino, kad statybų pramonė yra viena iš taršesnių, statybinių medžiagų gamyboje išmetama nemažai anglies dvideginio, daug išleidžiame pastatams šildyti, todėl įgyvendinant žaliąjį kursą pokyčiai statybose neišvengiami. 

„Statybų pramonė daro didelę įtaką klimato kaitai. Todėl statybų pramonė turės persitvarkyti“, – mano D. Gedvilas. 

Medienos nauda 

Neseniai atlikta Aplinkos ministerijos studija nustatė, kad vietoje betono naudojant daugiau medienos statybose į aplinką patektų iki 75 proc. mažiau anglies dvideginio – pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD).

Studijoje apibendrinti tyrimai dėl anglies dvideginio išmetamo kiekio statybose naudojant betoną, plieną ir medieną bei medinių pastatų statybų teisinį reglamentavimą ES ir Lietuvoje. 

Studijoje teigiama, kad pastatai iš medienos yra ilgaamžiai – medienos gyvavimo trukmė yra analogiška kitų statybos produktų gyvavimo trukmei.

Be to, mediena pasižymi stipriomis šilumos ir garso izoliacijos savybėmis. Kai jos naudojama daugiau, gerokai sumažėja poveikis aplinkai.

Statybų sektorius yra vienas taršiausių Europos Sąjungoje (ES), kiekvienoje ES narėje į atmosferą išmetantis 5–12 proc. ŠESD ir sudarantis apie 35 proc. visų ES atliekų. 

Pastaraisiais metais ES valstybių statybų sektoriuje pradedama naudoti vis daugiau natūralių, iš medienos ir kitų organinių medžiagų pagamintų statybos produktų.

Remia finansiškai 

Studijoje rašoma, kad sėkmingų medinės statybos gerųjų pavyzdžių jau yra Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje. 

Vokietijoje mediena vis plačiau naudojama renovuojant pastatus. Miunchene statomas didžiausias medinių gyvenamųjų namų kvartalas „Prinz-Eugen-Park“, jame bus 570 butų. Miesto valdžia projektui skirs iki 13,6 mln. eurų paramą. 

Medinių pastatų statytojai gali gauti finansinę paramą ir įvairias lengvatas Švedijoje. 

Suomija, siekdama iki 2035 m. pasiekti anglies dioksido neutralumą, rengia teisės aktus dėl mažo anglies dioksido kiekio ribų nustatymo įvairių tipų pastatams.

Medinių pastatų statyba populiarėja ir Lietuvoje. 

Valstybinių miškų urėdija Elektrėnų rajono savivaldybėje planuoja statyti administracinį pastatą ir lankytojų centrą. Statybos prasidės 2024 m. pabaigoje ir truks apie dvejus metus. 

Šis projektas bus pirmasis tokio masto medinės statybos pavyzdys Lietuvoje, su medinėmis sienų ir perdangų konstrukcijomis, mediniais langų rėmais, durimis ir grindimis. Medienos statybos produktai sudarys 50–55 proc. viso statinio.