Į žalią ateitį - per milžiniškus popieriaus kalnus

Siekiant užtikrinti prieigą prie įvairios informacijos, dalis popierinių dokumentų turi būti saugojama įstatymų nustatytą terminą, o kai kurie - net ir visą laiką.

Technologijoms sparčiai vystantis, o gamtos sergėtojams vis labiau spaudžiant tausoti aplinką, Europos Sąjungos (ES) politika nukreipta žaliuoju kursu - siekiama kuo mažiau kenkti žemei, klimatui ir ieškoma galimybių vietoje popieriaus naudoti virtualius dokumentus, į tai investuojamos milžiniškos sumos.

Už skaitmenizaciją Lietuvoje atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerija teigia, jog popierizmas mažinamas - vien per dvejus metus tam skirta daugiau nei 100 milijonų eurų, bet verslas atkerta, jog šie pokyčiai vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Sunaikinti reikia ir laiko, ir pinigų

Norint įsivaizduoti privalomų kaupti dokumentų kiekį tiktų Klaipėdos universiteto ligoninės pavyzdys - anot Centrinio viešųjų pirkimo portalo, ji šiuo metu ieško, kas galėtų sunaikinti net 30 tonų konfidencialių dokumentų, dabar saugomų gydymo įstaigos patalpose.

Kitaip tariant, ligoninėje sukauptų ir saugoti toliau nebūtinų dokumentų svoris beveik prilygsta keleivinio lėktuvo „Airbus A319“ svoriui.

Kiek kainuos šių dokumentų naikinimas?

Bendrovės „Archyvo naikinimo paslaugos“ direktorė Marytė Baltrūnienė teigia, kad už toną gali tekti mokėti beveik 300 eurų.

„Pas mus, kur įkainiai vieni iš mažiausių, tonos dokumentų naikinimas kainuoja 280 eurų“, - „Vakarų ekspresui“ sakė įmonės vadovė.

Vienas bendrovės turimas pramoninis popieriaus naikinimo aparatas per 8 valandas skutais paverčia maždaug 1-1,2 tonos nereikalingų dokumentų.

Pasak M. Baltrūnienės, šiame versle veikia daug bendrovių, konkurencija - didelė, o vien „Archyvo naikinimo paslaugos“ per mėnesį gauna užsakymų sunaikinti apie 30 tonų popierių.

„Per mėnesį mes vidutiniškai sunaikiname apie 30-40 tonų. Čia dar mažai. Darbo labai daug turime, patikėkite. Daug užsakovų - nuo Seimo, ligoninių, pašto iki kolegijų, mokyklų, privačių įmonių ir fizinių asmenų. Jie patys atveža ir stebi, kaip naikinama, arba mes atvažiuojame pas klientą, nes irgi tokią paslaugą teikiame“, - sakė M. Baltrūnienė.

Anot jos, į popieriaus skiautes paversti dokumentai toliau keliauja pas perdirbėjus ir naudojami tualetinio ar spausdinimo popieriaus gamybai.

Dokumentų naikinimo būdus taip pat griežtai apibrėžia teisės aktai.

Link skaitmenos - pamažu

Dokumentų ir archyvų įstatymas įpareigoja visas valstybines institucijas jos vykdomos veiklos dokumentus perduoti į archyvą, jų saugojimo terminas priklauso nuo dokumentų rūšies, o laikotarpiui pasibaigus jie naikinami, nors yra ir tokių dokumentų, kurie saugomi nuolat ir negali būti sunaikinti.

Lietuvos vyriausioji archyvarė Inga Zakšauskienė sako, kad popierinių dokumentų kiekis šalyje mažėja.

„Pastaraisiais metais mažėja sudaromų popierinių dokumentų kiekis - vis daugiau sudaroma skaitmeninės kilmės dokumentų: elektroninių dokumentų, skaitmeninės kilmės vaizdo ir garso įrašų ar kita.

Daug veiksmų, įskaitant informacijos pateikimą ar gavimą, atliekama valstybės informacinių sistemų priemonėmis, pavyzdžiui, deklaravimas, paraiškų teikimas ir panašiai“, - teigė ji „Vakarų ekspresui“.

Prie skaitmeninių dokumentų pereina dar ne visos įstaigos, sako I. Zakšauskienė.

„Tenka pripažinti, kad ne visos įstaigos ir organizacijos linkusios atsisakyti popierinių dokumentų, o dokumentai privalo būti išsaugoti ta forma, kuria jie buvo sukurti“, - aiškino ji.

Valstybės veiklą liudijančius dokumentus saugantis archyvas nuo 2025 metų saugoti priims ne tik popierinius dokumentus, bet ir duomenų bazes, ši transformacija turėtų palaipsniui mažinti saugomų popierinių dokumentų kiekį.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir devynių valstybės archyvų sistemai 2024 metams skirta 12,9 mln. eurų, iš jų beveik 1,7 mln. eurų numatyta savivaldybėms, kurios irgi turi pareigą tvarkyti dokumentus.

Gamtos sergėtojai rodo pavyzdį

Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė teigia, kad jau apie šešerius metus beveik nenaudoja popierinių dokumentų.

„Iš nevyriausybinių organizacijų mes vieni pirmųjų pradėjome taikyti popieriaus neturėjimo politiką, naudotis elektroniniais parašais, tai darome gal apie šešerius metus. Institucijose vis burbame, kad taip turėtų būti visur“, - „Vakarų ekspresui“ sakė ji.

L. Paškevičiūtė teigia, kad Lietuvoje organizacijų veiklai yra sudarytos patogios sąlygos veikti be popierinių dokumentų: „Visiškai įmanoma ir net labai patogu, nors dar yra tam tikrų niuansų, ką galima tobulinti, keisti.“

Organizacijos vadovė sako, kad valstybinių institucijų požiūrį į skaitmeninių dokumentų naudojimą pakeitė koronaviruso pandemijos metu įvestas karantinas, kai elektroninės priemonės tapo plačiai naudojama priemone vietoje popieriaus.

„Karantinas institucijoms padėjo tam pasirengti mentaliai, nes iki tol joms atrodė, kad be popieriaus neįmanoma, bet neįmanoma staiga tapo įmanoma. Institucijos tam pribrendo“, - teigė ji.

Skaitmenizacijai - per 100 milijonų

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad valstybė stengiasi mažinti popierizmą ir tam skiria dešimtis milijonų eurų.

„Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekia mažinti popierizmą viešajame sektoriuje. Šiuo tikslu finansuojami institucijų skaitmeninimo projektai.

Pernai tam buvo paskirstyta 89 mln. eurų lėšų 52 valstybės institucijų, įmonių ir savivaldybių skaitmeninimo projektams. Šiemet papildomai bus finansuoti dar 23 prioritetiniai projektai už 21 mln. eurų“, - teigia ministrė.

Anot jos, finansavimas numatomas skaitmeninimo projektams visoje Lietuvoje, o Klaipėdos regione jį turėtų gauti Skuodo rajono savivaldybėje kuriama virtuali kapinių duomenų bazė, jos duomenys bus atverti gyventojams. Kretingos rajone bus kuriami dirbtinio intelekto sprendimai sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.

Šie sprendimai, pasak ministrės, turėtų būti patogesni ir sumažins administracinę naštą.

Verslas mano kitaip

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro sako, kad popierizmo mažinimą žada kiekviena valdžia, bet jis ne tik nemažėja, bet kartais ir auga.

„Per dvidešimt metų, kiek dirbu šiuose rūmuose, kiekvienai naujai ateinančiai valdžiai kyla vienas ir tas pats noras - mažinti biurokratiją verslui, tačiau ji ne tik nekinta, bet ir didėja. Kiekviena valstybinė institucija daug ką perkelia ant darbdavio pečių. Galbūt daugiausia popierizmo yra “Sodroje„, - “Vakarų ekspresui" sakė V. Kažuro.

Kiekvienai naujai ateinančiai valdžiai kyla vienas ir tas pats noras - mažinti biurokratiją verslui, tačiau ji ne tik nekinta, bet ir didėja.

„Darbdaviai turi prievoles paskaičiavimus, priėmimus, atleidimus - visą informaciją - privalo teikti “Sodrai„ ir dar dubliuoti popierinius variantus bei laikyti pas save. Kodėl to reikia - klausimas pasvarstymams“, - pridūrė ji.

Jai pritaria ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

„Tas popieriaus kaupimas sukelia daug problemų, juk reikalauja ir papildomų resursų, vietos laikymui. Verslas bando valdyti, siekia depopierizacijos, bet aš nejaučiu, kad valstybėje tai būtų sistemiškai daroma“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Romanovskis.

V. Kažuro prieš pokalbį su „Vakarų ekspresu“ teigė patikrinusi rūmų archyvą ir radusi popierinių dokumentų, kuriuos būtina išsaugoti iki 2082 metų. Anot jos, tokią pareigą užkrovusi valstybė galėtų dalintis našta ir priimti saugoti bent dalį popierių, tačiau to nedaro.

„Anksčiau turėjau vilties, kad valstybės institucijos, sugalvojusios šiuos reikalavimus, gali pasidalinti ta našta, bet iš privataus juridinio asmens dokumentų neima joks valstybinis archyvas. Reikia saugoti savo lėšomis, rasti jiems vietos, užtikrinti sąlygas. Tai nemaža našta, nes toks saugojimas kainuoja“, - pasakojo V. Kažuro.

Jos žiniomis, Klaipėdoje nėra įmonių, kurios teiktų dokumentų saugojimo paslaugą: „Klaipėdoje tokia paslauga net neteikiama, yra Kaune, ten mokestis - nemažas.“

Uostamiesčio pramonininkų interesams atstovaujančios organizacijos darbuotoja mano, kad dabar jau būtų galima keisti dokumentų saugojimo tvarką, nes ji nepadeda siekti palankesnės aplinkos žemės klimatui.

„Manau, kad atėjo laikas tuos terminus peržiūrėti, bet kol tai galioja, reikia jų laikytis. Kol kas mes nesame “žali", - sakė V. Kažuro.

Virtuali erdvė irgi pavojinga

Pagal Paryžiaus susitarimą, ES šalys yra įsipareigojusios iki 2050 metų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, tam siekti sukurta strategija vadinama žaliuoju kursu.

A. Armonaitė pastebi, jog Lietuva yra tarp pažangiausių Europos valstybių vertinant pagal viešąsias skaitmenines paslaugas.

„Pagal Europos Komisijos paskelbtą Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrimą “eGovernment Benchmark 2023„ Lietuva užima 7-ąją vietą ir yra lyderių grupėje tarp labiausiai technologiškai viešąsias elektronines paslaugas išvysčiusių šalių“, - sako A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Lietuvos Elektroninių valdžios vartų portale www.epaslaugos.lt šiuo metu veikia daugiau nei 650 elektroninių paslaugų. Vien 2022 metais jomis pasinaudojo 79,6 proc. 18-74 m. amžiaus šalies gyventojų, naudotojai yra sukūrę daugiau kaip 2,5 mln. paskyrų.

Tuo metu Aplinkosaugos koalicijos vadovė L. Paškevičiūtė teigia, kad ir skaitmeniniai dokumentai taip pat gali prisidėti prie klimato taršos, nes dideliems jų kiekiams saugoti ar siųsti sunaudojama daug elektros, reikia gaminti ne tik ją, bet ir įrangą, kuri nėra draugiškiausia aplinkai.

„Apie tai vis daugiau kalbama, kad tai neįvertinama. Atrodo, žalia, bet ir elektros reikia, ir serverių reikia, ir laidus tiesti reikia. Skaitmeninė forma irgi turi būti taupoma, nes didelių kiekių laikymas ar siuntimas reikalauja energijos resursų“, - kalbėjo L. Paškevičiūtė.