Grėsmė viešajai infrastruktūrai – neskyrus papildomų lėšų, gali sustoti valstybės strateginių objektų statybos

Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas perspėja, kad, perkančioms organizacijoms nesutikus indeksuoti statybų kainų, rangovai atsisakys dalyvauti atviruose konkursuose, o pradėti statybos projektai liks neužbaigti.

Grėsmė, LSA prezidento nuomone, kyla ir Valstybės investicijų programoje numatytiems strateginiams energetikos ir transporto projektams.

Nesutinka indeksuoti kainų

Šiuo metu Lietuvoje stringa dauguma viešųjų infrastruktūros projektų, nes tiekėjai negali ilgesniam laikotarpiui pasiūlyti medžiagų pristatymo stabiliomis kainomis.

Dažnai pasiūlymas galioja 24 valandas, todėl rangovai nerizikuoja ir nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, laukdami stabilesnės padėties.

Dauguma viešųjų pirkimų vykdomi pagal perkančiosios organizacijos iš anksto parengtą sutarties projektą, kuriame kainų indeksavimas nėra numatytas.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) savo svetainėje pateikia standartinę rangos darbų sutartį. Pasak D. Gedvilo, šitą sutartį kūrė didžiulė teisininkų komanda.

VPT įdėjo tikrai daug triūso, derino su socialiniais partneriais, visuomene, rangovais, projektuotojais.

„Labai gaila, kad šitos sutarties perkančiosios organizacijos netaiko ir sutartyse neįgyvendina lygiateisiškumo principų. Todėl didelė dalis viešųjų pirkimų šiuo metu nevyksta“, – Alfa.lt sakė D. Gedvilas.

Pasak jo, daugelis statybos įmonių laukia, kol bus pradėtos taikyti VPT parengtos sutartys, numatytas indeksavimas arba padėtis rinkoje stabilizuosis.

„Jeigu įmonės dalyvauja konkurse, o kainos įgyvendinimo metu kinta, rangovas turi teisę, remdamasis Statistikos departamento ar žaliavų biržų duomenimis, prašyti sąmatą indeksuoti sutartį peržiūrėti.

Tačiau šiuo metu tai praktiškai yra neįmanoma dėl perkančiųjų organizacijų nenoro keisti pasirašytų sutarčių“, – teigė D. Gedvilas.

LSA duomenimis, per metus Lietuvoje metalai pabrango daugiau kaip 100 proc., statybinė mediena – daugiau kaip 50 proc., o jos gaminiai – daugiau kaip 100 proc., šiltinimo medžiagos – daugiau kaip 20–30 proc.

Brango daugybė komponentų, tarp jų skalda, bitumas, praktiškai nėra tokių, kurios nebrango.

„Esant tokiai situacijai užsakovas turėtų nusiteikti, kad kainos kils.

Juolab kad VPT parengtoje sutartyje numatyta kainas ir pakelti, ir nuleisti, t. y. jeigu projekto įgyvendinimo metus kainos pradeda kristi, rangovas turėtų sumažinti sąmatą, o jeigu kyla, daugiau mokėti turėtų perkančioji organizacija.

Tačiau rangovas savo atsakomybe negali prisiimti išlaidų, kurios dėl ekstremalios politinės situacijos pakoregavo energetinių išteklių, žaliavų, darbo jėgos kainas“, – mano D. Gedvilas.

Siūlo suformuoti rezervą

LSA yra pasiūliusi, kad Finansų ministerija, teikdama Vyriausybei 2022 m. valstybės biudžeto pakeitimo projektą, numatytų rezervą, iš kurio būtų kompensuojamas statybos žaliavų ir medžiagų pabrangimas viešuosiuose infrastruktūros projektuose.

Kartu LSA siūlo nustatyti tvarką, kaip toks rezervas turėtų būti naudojamas.

„Dabar kyla klausimų ne tik dėl naujų projektų, bet ir tų, kurie jau pradėti: kaip pabaigti statybas, kada ženkliai pasikeitė kaina.

Turime visą sąrašą objektų, dėl kurių rangovai kreipėsi į užsakovus dėl sutarties peržiūrėjimo, esmingai pasikeitus situacijai“, – Alfa.lt sakė D. Gedvilas.

LSA prezidento nuomone, didelė dalis tokių projektų gali likti nepastatyta vien dėl to, kad perkančiosios organizacijos nesutinka indeksuoti statybos pabrangimo, manydamos, kad padidėjusias išlaidas turėtų apmokėti rangovai.

Tačiau rangovai, pasak D. Gedvilo, jau rengiasi, kaip numato Civilinis kodeksas, pabrangimą prisiteisti teismine tvarka, o statybas vykstant bylinėjimuisi – stabdyti.

„Tokių atvejų rinkoje ne vienas. Manome, reikalinga lyderystė, Vyriausybės ryžtingas sprendimas, nes savaime šie klausimai neišsispręs.

Kitu atveju turėsime nepastatytus stadionus, nepastatytas kogeneracines elektrines ir kitus svarbius valstybei objektus“, – teigė D. Gedvilas.

Grėsmė investicijų programai

D. Gedvilas siūlo remtis tokių šalių kaip Vokietija, Italija, kur kylančios statybų kainos indeksuojamos nelaukiant užsakovų ir vykdytojų konflikto, pavyzdžiais.

Tačiau LSA prezidentas netrykšta optimizmu – nemažai Lietuvos statybos kompanijų dirba užsienyje, parveža tą gerąją praktiką, deja, ji čia niekam neįdomi.

„Teisinės prielaidos atlikti indeksavimą Lietuvoje sukurtos, tačiau riboja finansiniai ištekliai. Dėl to projektų vykdytojai neturi galimybių kainas indeksuoti daugybėje objektų“, – pabrėžė jis.

D. Gedvilo teigimu, stambios valstybės įmonės, tokios kaip ESO ar Valstybinė automobilių kelių direkcija, įgyvendinančios kelis ar daugiau projektų, gali laikinai atsisakyti tų, kurių dar nepradėjo, ir sutaupytas lėšas skirti pradėtiems infrastruktūros projektams užbaigti.

Tačiau organizacijos, kurios vykdo vienetinius projektus – mokyklą ar universiteto priestatą, neturi lėšų kompensuoti statybos medžiagų pabrangimą, jeigu negauna papildomo finansavimo iš biudžeto. Tokie projektai dabar būtent ir stringa.

D. Gedvilas nesiryžo prognozuoti, kiek biudžeto lėšų reikėtų papildomai skirti, kad šiuos projektus pavyktų užbaigti.

LSA prezidentas atkreipė dėmesį, kad Seime pernai patvirtintoje Valstybės investicijų 2021–2022 m. programoje yra nemažai statybos projektų. „Dalis jų, susijusių su energetika, geležinkeliais, yra strateginės reikšmės.

Manome, kad juos tikrai reikia statyti“, – sakė D. Gedvilas.

Statybų kainos nuo praėjusių metų, kai programa buvo tvirtinama, pasikeitė 100 proc. ir daugiau.

Todėl programai įgyvendinti, LSA skaičiavimu, reikėtų suformuoti apie 200–270 mln. eurų finansinį rezervą.

Kitu atveju rangovams nesutikus dalyvauti atviruose konkursuose nerealiomis kainomis, programoje patvirtinti investiciniai projektai nebus įgyvendinti.

Lietuvoje statybos paslaugų pirkimas sudaro daugiau kaip 50 proc. visų viešųjų pirkimų. Savo ruožtu daugiau kaip 60 proc. visų statybų Lietuvoje sudaro viešieji infrastruktūros projektai.

Per metus Lietuvoje statybų sektorius atlieka darbų už maždaug 4 mlrd. eurų, iš jų 400 mln. eurų sudaro darbai užsienyje, o 2,5–2,7 mlrd. eurų – viešieji projektai Lietuvoje.

Daugiau kaip 60 proc. visų statybų Lietuvoje sudaro viešieji infrastruktūros projektai.  Alfa.lt