Energetinė krizė: įmonės darbuotojų dar neatleidžia

AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) vadovas Arnoldas Šileika sako, kad šiuo metu papildomai gali įdarbinti apie 200 žmonių.

„Dėl karo netekome dalies darbuotojų iš Ukrainos“, - pagrindinę priežastį įvardina A. Šileika.

Tačiau žvelgiant į ilgesnio laikotarpio perspektyvą VLG vadovas atkreipia dėmesį, kad situacija dėl išaugusių energijos kainų yra labai rimta.

VLG konkuruoja tarptautinėje rinkoje, o daugumoje kaimyninių valstybių energijos kainos yra mažesnės.

„Pagrindiniai mūsų konkurentai jūrinės inžinerijos sektoriuje yra Lenkija, kurios įmonės jau šiandien siūlo savo paslaugas 15-20 procentų pigiau nei mes“, - sako A. Šileika.

Anot jo, anksčiau energijos kaštų dalis VLG gamyboje buvo 4-5 procentai, o dabar jau siekia 10 procentų.

„Konkuruojame darbo efektyvumu, diegiame naują, mažiau energijos naudojančią įrangą, net elektros lemputes keičiame į taupesnes“, - priemones vardina A. Šileika.

Tačiau vien įmonių pastangų ir vidinių rezervų dabartinėje situacijoje tikrai nepakaks.

A. Šileika ragina Vyriausybę kuo greičiau priimti sprendimus, susijusius su energijos kainomis. Taip pat akcentuoja, kad būtina atsižvelgti į įmonių specifiką ir realizacijos rinkas.

IŠLIKIMAS. VMG grupės savininkas Sigitas Paulauskas: „Didžiausi šalies verslai šiandien balansuoja prie išlikimo ribos.“ Redakcijos archyvo nuotr.

Nebepakeliama našta

„Supraskime, didžiausi šalies verslai šiandien balansuoja prie išlikimo ribos, verčiasi per galvą, kad apsaugotų savo žmones, klientus, aplink susibūrusią ir daugybę kitų verslų jungiančią ekosistemą“, - „Vakarų ekspresui“ sakė VMG grupės savininkas Sigitas Paulauskas.

Anot jo, elektros kaštai išaugo daugiau nei penkis kartus. Skaičiuojama, kad VMG prekių pagaminimo savikaina dėl to vidutiniškai padidėjo apie 20 procentų.

„VMG grupės įmonės net 92 procentus savo produkcijos eksportuoja į daugiau nei 40 pasaulio šalių, todėl konkuruojame su pasaulinės rinkos tiekėjais, įskaitant ir Kinijos kompanijas. Realybė yra tokia, jog, norėdami išlaikyti konkurencingumą, neperkeliame išaugusių kaštų pirkėjams, ją nešame patys“, - sako S. Paulauskas.

Anot jo, grupės įmonės neperkelia padidėjusių išlaidų nei ant klientų, nei ant savo žmonių, yra išlaikomos visos darbo vietos.

Tačiau S. Paulauskas, kurio valdomose įmonėse dirba per 5 000 žmonių, labai aršiai kritikuoja valstybės energetikos politiką.

Rezonanso šį mėnesį susilaukė jo pasisakymas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, kur iš vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje savininko lūpų nuskambėjo, kad „lenkai, vokiečiai degina visokį šūdą“, kad sumažintų energijos kainas.

„Aštrumas kartais lieka vienintelis efektyvus įrankis, atkreipiantis dėmesį į problemas, kurias patogiai bandoma pridengti pažadais ar pasiteisinimais. Panašu, kad atkreipti dėmesį pavyko, bet ar tai duos naudos, pamatysime“, - sako S. Paulauskas

Jis taip pat pripažino, kad jo siūlymas pirkti pigesnę elektrą iš Astravo atominės elektrinės buvo tik savotiška provokacija atkreipti dėmesį į problemą.

„Konkuruojame su Kinijos, JAV, Vakarų Europos šalių tiekėjais. Turime suprasti, kiek metų turėjome kovoti, kad į tokias rinkas patektume, ten būtume vertinami ir gebėtume konkuruoti. Dabar viskas gali tiesiog sugriūti“, - perspėja S. Paulauskas.

PELNAS. Anot AB „Klaipėdos duona“ vadovo Kęstučio Dulkio, įmonė neuždirba tiek pelno, kad galėtų padengti šiandien išaugusias energijos kainas, todėl duona turi brangti. Edgaro VALECKO nuotr.

Atsakingi už šeimas

„Įmonėje dirba per 300 darbuotojų, su šeimos nariais esame atsakingi už bene 1 000 žmonių, darbo vietas išsaugome“, - „Vakarų ekspresui“ sakė UAB „Perdanga“ generalinis direktorius Mindaugas Kučinskas.

Jis džiaugiasi, kad yra suformuotas geras, darbingas kolektyvas, kurį tikrai norima išsaugoti, nes įmonė užsakymų ir darbo turi.

Tiesa, šiuo metu „Perdangoje“ užsakymų kiek mažiau, tačiau tai susiję su statybų sektoriaus sezoniškumu.

O dėl energetikos kainų augimo įmonė priversta didinti ir savo iš betono gaminamos produkcijos kainas.

„Su energetika Lietuvoje kažkas yra ne taip. Energetikos išlaidos išaugo 4,5 karto, nors kaimyninėse valstybėse tokio brangimo nėra. Dėl tų pačių priežasčių nuo spalio dešimtadaliu brangsta ir pagrindinė mūsų žaliava cementas“, - vardina M. Kučinskas.

Anot jo, dėl augančių kainų deramasi su produkciją perkančiais statybininkas, tačiau jų situacija taip pat yra sudėtinga. Yra pasirašytos sutartys fiksuotomis kainomis, ne visada užsakovai sutinka jas indeksuoti.

„Didėja mūsų išlaidos ir produkcijos transportavimui. Anksčiau buvo daug autotransporto, kuris į uostą veždavo krovinius, dabar liko tik specializuoti grūdovežiai, kurie mums netinka“, - vardina kylančius sunkumus M. Kučinskas.

Jis sako, kad apie susidariusią situaciją tikrai būtų galima daug kalbėti, tačiau dabar yra labai svarbu kuo skubesni valdžios žingsniai.

Trumpalaikėje perspektyvoje verslas šiek tiek yra pajėgus suvaldyti situaciją vidinių rezervų dėka, tačiau jei situacija nesikeis, šiuo metu tik ore tvyranti krizės nuojauta gali virsti realia krize.

DARBUOTOJAI. AB Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika sako, kad įmonė gali įdarbinti 200 naujų darbuotojų. Redakcijos archyvo nuotr.

Iš krizės uždirbama

AB „Klaipėdos duona“ generalinis direktorius Kęstutis Dulkis sako, kad kiekvienoje krizėje yra prarandančių ir yra uždirbančių.

Šiandieninėje situacijoje uždirba ne vien energetikai.

„Ruginiai miltai pabrango 80 procentų, cukrus beveik dvigubai“, - vardina K. Dulkis.

Tačiau, pasak „Klaipėdos duonos“ vadovo, pagrindinė problema yra energetikos kaštai.

2021 metų rugpjūtį „Klaipėdos duonos“ sąskaita už elektros energiją buvo 13 500 eurų, o už šių metų rugpjūtį - jau 95 500 eurų.

Už dujas atitinkamai mėnesio išlaidos išaugo nuo 34 500 eurų iki 132 000 eurų.

„Duonos gaminių sektoriuje tokių pelnų nėra, kad galėtume kompensuoti per mėnesį apie 180 000 eurų išaugusias išlaidas“, - sako K. Dulkis.

Anot jo, įmonė padidėjusias sąnaudas kompensuoja iš sukauptų rezervų, tačiau jau laukia šildymo sezono pradžia, kuris bus taip pat rekordiškai brangus.

Todėl įmonės produkcija neišvengiamai brangs. Kiek galėtų brangti duona, K. Dulkis neatskleidžia.

Anot jo, yra atitinkami susitarimai su prekybos centrais. Kainų kilimas turi būti pagrįstas sąnaudomis. Apie branginamą produkciją prekybos centrai turi būti informuojami mažiausiai prieš mėnesį.

Paskutinį kartą „Klaipėdos duona“ savo produkcijos kainas padidino balandžio mėnesį.

„Šiuo metu dirbame įprastu režimu, visos, beveik trys šimtai darbo vietų, - išsaugotos“, - sako K. Dulkis.

Jis tikisi, kad verslo įmones vienijančios asociacijos, pirmiausia pramonininkų, sugebės rasti dialogą su šalies valdžia ir bus priimtos priemonės, padėsiančios įmonėms įveikti energetinę krizę.