Energetikos ministerija liko prie suskilusios geldos: 240 mln. eurų matys kaip savo ausis

Lietuvos apeliacinis teismas (LAT) birželio 28 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti Energetikos ministerijos ieškinį dėl tariamos 240 mln. eurų žalos atlyginimo iš Prancūzijos energetikos bendrovės „Veolia“.

LAT kartu nurodė Energetikos ministerijai atlyginti beveik 5,7 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų Apeliaciniame teisme, tačiau negalėjo įpareigoti ministerijos atlyginti išlaidas pirmos instancijos teisme, nes šalys teismui neatskleidė, kiek išleido teisiniam procesui finansuoti.

Dėl taikomų išimčių teisininkų paslaugas Energetikos ministerija perka neskelbiamų derybų būdu ir panorėjusi gali neatskleisti, kiek išleidžia mokesčių mokėtojų pinigų teisininkų paslaugoms pirkti, net jei iš to negauna absoliučiai jokios naudos.

Įsigalėjusi praktika patogi ne tik valdininkams, bet ir jų samdomiems advokatams.

Kai visuomenei nereikia atsiskaityti, kodėl pasirinkta viena ar kita advokatų kontora, kokiais kriterijais matuojama teisininkų kompetencija ir jų siūlomi paslaugų įkainiai, kyla pagrįstų abejonių, kodėl pasirenkama viena ar kita teisinė firma.

Šiuo atveju Energetikos ministerija teisiniam procesui Lietuvoje ir JAV prieš Prancūzijos investuotojus jau išleido daugiau kaip 14 mln. eurų, tačiau samdomi privatūs advokatai nepadėjo valstybei prisiteisti nė cento iš neaiškiais kriterijais priskaičiuotos tariamos 240 mln. eurų žalos.

Maža to, LAT teisėjų kolegija nurodė, kad Energetikos ministerija iš viso negalėjo kelti tokios bylos.

Teisėjų vertinimu, ieškinys atitinka viešojo intereso gynimo esminius požymius, nes įrodinėjama žala apima ne tik valstybės interesą (BVP mažėjimą), bet ir didelės visuomenės dalies (šilumos vartotojų) interesą, bet ministerija to daryti negalėjo.

„Ieškinį viešajam interesui ginti gali teikti tik prokuroras ir įstatymu įgaliotos institucijos, teisė turi būti suteikta įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu (...).

Šioje byloje įgaliojimai teisme Energetikos ministerijai buvo suteikti Vyriausybės nutarimu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybė neturėjo teisės pareikšti ieškinio“, – teigiama teismo pranešime.

Apeliaciniame teisme liko nepakeista ir pirmos instancijos teismo nutartis. Valstybė negalėjo pateikti ieškinio, nes teisės aktai jai nenumato tokios teisės.

Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį atsisakė priimti valstybei atstovaujančios Energetikos ministerijos ieškinį, tačiau šią nutartį ministerija apskundė LAT.

Anksčiau ministerija nesėkmingai su prancūzų investuotojais bylinėjosi Tarptautiniame investicinių ginčų sprendimo centre (ICSID, Vašingtonas, JAV), iš kurio ieškinį atsiėmė ir kurpė naują bylą Lietuvos teismuose, tačiau ir vėl nesėkmingai.

Vašingtono arbitraže byloje su „Veolia Environnement S.A.“, „Veolia Baltics and Eastem Europe S.A.S.“, UAB „Vilniaus Energija“ ir UAB „Litesko“ už teisines paslaugas 2016–2020 m. Energetikos ministerija išmokėjo 10 mln. eurų. 2021 m. gauta sąskaitų dar už 3 mln. eurų. Visas ICSID bylos procesas Lietuvai kainavo apie 14 mln. eurų.

Prokurorai jau buvo atsisakę

Energetikos ministras Dainius Kreivys po LAT sprendimo paskubėjo pareikšti, kad teikti ieškinį dabar bus prašoma prokuratūros.

„Aš tikrai negaliu komentuoti, kodėl tuo užsiima ministerija, nes tai buvo dar iki mano ministravimo laikų. Bet jeigu teismas mano, kad tai turi daryti prokuratūra, tai kreipsimės į prokuratūrą, kad ji tai padarytų“, – žurnalistams sakė D. Kreivys.

D. Kreivys: „Aš tikrai negaliu komentuoti, kodėl tuo užsiima ministerija, nes tai buvo dar iki mano ministravimo laikų“. BNS

Tiesa, teismo nutartyje nebuvo nurodyta, kad prokuratūra turi kelti bylą, tai – tik viešoje erdvėje pasirodžiusi interpretacija, galbūt atsitiktinė, o gal siekiant sušvelninti Energetikos ministerijos gautą antausį teisme.

Alfa.lt žiniomis, prokuratūra kartą jau buvo atsisakiusi kelti ieškinį „Veoliai“ viešojo intereso gynimo pagrindu, kol pagrindinė „nukentėjusioji“ – Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) – nesulaukė bylinėjimosi tarptautiniame Stokholmo arbitraže rezultatų.

Dar 2017 m. vasario 2 d. Generalinėje prokuratūroje (GP) buvo gautas Seimo nario Algimanto Dumbravos pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir imtis priemonių, kad būtų atlyginta gyventojams neva padaryta materialinė žala dėl prancūzų investuotojų valdomos bendrovės „Vilniaus energija“, pastarajai esą nepagrįstai taikant aukštą bazinę kainą.

Tačiau GP Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl žalos Vilniaus miesto gyventojams, kol Vilniaus miesto savivaldybė ir VŠT dėl to paties bylinėjasi Stokholmo prekybos rūmų arbitraže.

Prokuratūros įstatymas nustato, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

„Iš prokuroro nutarime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad kompetentingos institucijos ėmėsi veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Medžiagoje taip pat yra ir Vilniaus miesto tarybos sprendimo kopija, iš kurios matyti, kad Taryba nusprendė kreiptis į Stokholmo prekybos rūmų arbitražą dėl galimai iki 200 mln. Eur siekiančios žalos dėl UAB „Vilniaus energija“ dėl neteisėtų veiksmų ir / ar neveikimo atlyginimo.

Atsižvelgdama į tai, prokuratūra šiuo metu neturi pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – 2017 m. paaiškinime teigė GP.

Prokurorai kartu teigė, kad Vilniaus savivaldybei ir VŠT atstovauti įgaliotai advokatų kontorai prokuratūra teikė turimus Stokholmo arbitraže nagrinėjamai bylai reikšmingus duomenis, bendradarbiavo ir bendradarbiaus su valstybės bei visuomenės interesams atstovaujančiais įgaliotais asmenimis.

Vilniaus savivaldybės ir VŠT ieškinį Prancūzijos energetikos koncernui „Veolia“ dėl 560 mln. eurų kompensacijos už 2002–2017 m. „Veolios“ ir jos partnerės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ valdytą Vilniaus šilumos ūkį Stokholmo arbitražas nagrinėjo iki šių metų birželio mėn.

Arbitražo sprendimo laukiama maždaug po metų ar dar vėliau.

Nepriėmė ieškinio

Alfa.lt primena, kad Vilniaus apygardos teismas anksčiau atsisakė priimti Energetikos ministerijos ieškinį prieš Prancūzijos įmonių grupę „Veolia“ bei dar kelis Lietuvos juridinius ir fizinius asmenis dėl tariamos 240 mln. eurų žalos atlyginimo.

Tokią nutartį Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė šių metų vasario 14 d. Ieškinį Lietuvos Respublikos vardu teikė Energetikos ministerija, kuriai šioje byloja atstovauja ir teisines paslaugas teikia advokatų kontora „TGS Baltic“.

Energetikos ministerija ieškinyje teigė, esą „Veolios“ įmonių grupės veikla padarė žalą Lietuvos šilumos vartotojams, tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė realiai gina savo, o ne vartotojų interesus, ir nėra jokio teisinio reguliavimo, užtikrinančio, jog ieškovės prašomas priteisti žalos atlyginimas būtų tikrai kaip nors paskirstytas galutiniams šilumos vartotojams.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje veikia daugybė valstybinių institucijų (prokuratūra, Konkurencijos tarnyba, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Vartotojų teisių apsaugos institucijos ir panašiai), kurių pareiga užtikrinti ir ginti vartotojų teises.

Be to, anot teismo, „TGS Baltic“ iš viso nėra įgaliota atstovauti valstybei tokia apimtimi, kuria ėmėsi jai atstovauti.

Teismas taip pat pasisakė, kad Lietuva neturi teisės pati nuspręsti, kad ginčas tarp jos ir užsienio investuotojų turi būti nagrinėjamas būtent Lietuvoje, o ne Prancūzijoje, kurioje registruota „Veolia“.

Ratas apsisuko

Lietuvos ir „Veolios“ teisinių ginčų pradžia siekia 2016-uosius. Tų metų vasario 10 d. „Veolios“ įmonių grupė kreipėsi į ICSID Vašingtone dėl Lietuvos ir Prancūzijos sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos pažeidimo.

„Veolios“ ieškinys siekė 80 mln. eurų patirtai žalai atlyginti. Lietuva ICSID pateikė 130 mln. priešieškinį, tačiau jį 2020-aisiais atsiėmė, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad dvišalės investicijų apsaugos sutartys tarp ES šalių narių yra nesuderinamos su ES teise.

2019 m. sausio 15 d. ES valstybės narės, tarp jų ir Lietuva bei Prancūzija, pasirašė deklaraciją, kuria susitarė nutraukti dvišales investicijų apsaugos sutartis ir imtis priemonių arbitražo procesams nutraukti.

Galiausiai 2020 m. gegužės 5 d. ES valstybės narės pasirašė tarptautinį susitarimą dėl dvišalių investicijų sutarčių tarp ES valstybių narių nutraukimo, kuriame susitarė, kad visos dvišalės sutartys tarp ES valstybių narių yra nutraukiamos, investicinių ginčų sprendimas arbitraže tarp ES valstybių narių pagal dvišales investicijų apsaugos sutartis nėra ir nebuvo galimas nuo to momento, kai abi tokios dvišalės sutarties valstybės tapo ES narėmis.

ES narės taip pat susitarė, jog ieškiniai ir priešieškiniai, pareikšti arbitražo procesuose, galės būti pareikšti nacionaliniuose teismuose, kai bus atsiimti arbitraže.

Atsiėmusi pretenzijas Prancūzijos kompanijai iš Vašingtono arbitražo, Energetikos ministerija pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir jį padidino iki 240 mln. eurų, tačiau Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi atsisakė jį priimti.

Toliau ginčas keliavo į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris 2021 m. kovo 9 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovai apskundė šią Apeliacinio teismo nutartį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šių metų sausio 18 d. paliko Apeliacinio teismo nutartį nepakeistą.

Tačiau šių metų vasario 14 d. Vilniaus administracinis teismas ieškinį vėl atsisakė priimti.

Kiek Lietuvos mokesčių mokėtojams jau kainavo šis bylinėjimasis, iš teismo dokumentų nėra aišku, nes Energetikos ministerija nepateikė prašymo atlyginti teisines išlaidas.

Tokio prašymo neteikė ir atsakovai.

Tačiau, kaip minėta anksčiau, nesėkmingas bylinėjimasis su „Veolia“ valstybei jau kainavo daugiau kaip 14 mln. eurų.

Bylos kitos, vardai – tie patys

Energetikos ministerija ginčui ICSID Vašingtone samdėsi tarptautinę advokatų kontorą „Shearman & Sterling“, kurios subtiekėjas Lietuvoje – „TGS Baltic“ advokatų kontora.

Dar vienas „Veolios“ ginčas su Vilniaus miesto savivaldybe nagrinėjamas Stokholmo arbitraže. Jame 2017 m. spalio mėnesį „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį prieš VŠT ir Vilniaus miesto savivaldybę.

2018 m. vasarį jau VŠT ir savivaldybė pateikė priešieškinį ir reikalavo atlyginti žalą, kurią įvertino 350 mln. eurų. 2019 m. spalį VŠT ir savivaldybė reikalavimus padidino iki 560 mln. eurų.

Sostinės valdžios bylinėjimosi Stokholmo arbitraže viešai nurodoma kaina – iki 9 mln. eurų.

Savivaldybė ir VŠT samdosi tarptautinę advokatų kontorą „Gaillard Banifatemi Shelbaya Disputes“ ir tą pačią „TGS Baltic“.

Dalį teisinių išlaidų šioje byloje finansuoja Liuksemburgo rizikos kapitalo fondas „Profile Investment“.

Pagal pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, „Profile Investment“, VŠT ir advokatų kontorų sutartį sėkmės mokestis gali siekti daugiau kaip 20 mln. eurų.

Šis teisinio ginčo finansavimo modelis sukėlė Vilniaus savivaldybės Antikorupcijos komisijai įtarimų, kuri šiemet atnaujino tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytos sutarties finansuoti tarptautinį bylinėjimąsi su prancūzų investuotojais.

Antikorupcijos komisija kreipėsi į Liuksemburgo finansų rinkos reguliuotoją patvirtinti, ar tarp „Profile Investment“ tikrųjų naudos gavėjų ir valdytojų nėra asmenų, tarp jų ir „TGS Baltic“ advokatų, kurie galėtų būti prilyginti aukštas pareigas einantiems Lietuvos Respublikos politikoje dalyvaujantiems asmenims.

Advokatams darbo netrūksta

Nesėkme baigėsi ir „TGS Baltic“ prieš „Veolią“ vesta byla dėl Alytaus šilumos ūkio. 2021 m. lapkričio mėnesį teismas nusprendė, kad iš „Veolios“ valdomos šilumos tiekimo įmonės „Litesko“ šilumos ūkį prieš dvejus metus susigrąžinę Alytaus savivaldybė ir Alytaus šilumos tinklai turės sumokėti daugiau nei 17,2 mln. eurų kompensaciją už perimtą biokuro ūkį, nors pastarieji tokią pareigą neigė ir siekė biokuro ūkį perimti nemokėdami jokių kompensacijų. Kiek šį kartą kainavo „TGS Baltic“ paslaugos – neaišku.

Teisininkų kontorai „TGS Baltic“ Lietuvoje vadovauja Vilius Bernatonis.

„TGS Baltic“ taip pat atstovavo Lietuvai nesėkme pasibaigusiame Stokholmo arbitraže prieš „Gazprom“.

2012–2016 m. vykusio ginčo su „Gazprom“ Stokholmo arbitraže metu Energetikos ministerija išleido beveik 10 mln. eurų. Apie 75 proc. išlaidų sudarė teisinės paslaugos, likusi dalis – mokesčiai arbitražo institutui, ekspertinės paslaugos.

Lietuvos mokesčių mokėtojams teko padengti ir „Gazprom“ išlaidas advokatams – beveik 1,4 mln. eurų.

Kas ką kontroliuoja?

Valdininkai teisinasi, kad praktika, kai teisininkams išmokama dešimtys milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų, neišvengiama, nes valstybei tenka samdytis aukštos kvalifikacijos profesionalus.

Tačiau tuo galima ir suabejoti – milijonus eurų kainuojančios bylos pernelyg dažnai baigiasi ne itin sėkmingai.

Alfa.lt rašė, kad dėl taikomų išimčių teisininkų paslaugas Energetikos ministerija perka neskelbiamų derybų būdu.

Įsigalėjusi praktika patogi ne tik valdininkams, bet ir jų samdomiems advokatams.

Kai visuomenei nereikia atsiskaityti, kodėl pasirinkta viena ar kita advokatų kontora, kokiais kriterijais matuojama teisininkų kompetencija ir jų siūlomi paslaugų įkainiai, kyla pagrįstų abejonių, kodėl pasirenkama viena ar kita teisinė firma.

Juolab kad ministerijos kai kurių „pamėgtų“ teisininkų konsultacijos nepadeda laimėti tarptautinių bylų. Priešingai, valstybei tenka apmokėti ne tik „savų“, bet ir „svetimų“ teisininkų honorarus.

Dauguma arbitražo procesų yra konfidencialūs, todėl visuomenė apie juos beveik nieko nežino. Kad tokia situacija nėra visiškai normali ir sudaro terpę korupcijai, pripažįsta ir Seimo Audito komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis.

Alfa.lt anksčiau atkreipė politiko dėmesį, kad ministerijos net Seimui neatsiskaito, kodėl pasirenka vieną ar kitą advokatų kontorą, bei nenurodo paslaugų įkainių, todėl beveik neįmanoma patikrinti, ar rinkoje nėra kitų kompetentingų teisininkų, kurių paslaugos galbūt pigesnės.

Juolab kad pasamdytos garsios advokatų kontoros dažnai nepadeda laimėti teisinių procesų ir prisiteisti ieškinyje reikalaujamų sumų.

Kas tokiu atveju galėtų paneigti, kad teisinių paslaugų teikėjai pasirenkami ne pagal profesionalumo ir kainos, o pagal asmeninės draugystės ar kitus kriterijus?

„Tokių prielaidų gali būti“, – neprieštaravo Z. Balčytis.

Kai brangūs advokatai samdomi neskelbiant atvirų konkursų ir po devyniais užraktais rakinant informaciją apie tikrąsias bylinėjimuisi su verslo subjektais teismuose patiriamas išlaidas, nebeatrodo visiškai nepagrįsti įtarimai, kad bylomis tarptautiniuose teismuose labiausiai suinteresuoti patys ministerijų samdomi teisininkai, o pastariesiems kompetencija neprilygstantys valdininkai nepajėgia kontroliuoti nei paties teisinio proceso, nei į advokatų kontoras tekančios finansinės srovės pagrįstumo.

Todėl, net kai kyla rimtų įtarimų – tai patvirtina nepriklausomi ekspertai, kad tolesnis bylinėjimasis beprasmis, kad tikimybė laimėti procesą – niekinė, suinteresuoti teisininkai dažniausiai įtikina savo valstybinius užsakovus kovoti (ir melžti valstybę) iki galo.

Energetikos ministerijos komentaras:

„Ministerija susipažino su teismo sprendimu.

Iš esmės teismas pasisakė, kad atitinkamą ieškinį turėtų reikšti prokuroras, o ne ministerija, nes, teismo vertinimu, ministerijos pateiktas ieškinys atitinka viešojo intereso gynimo reikalavimo požymius.

Ministerija laikėsi nuomonės, kad pateiktu ieškiniu buvo prašoma atlyginti žalą valstybei.

Todėl vertinami galimi kasacijos argumentai ir skundo teikimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, taip pat ir kreipimasis į prokurorus dėl atitinkamo ieškinio teikimo.

Bendradarbiaujama su advokatų agentūra „TGS Baltic“. Kol nėra baigtas procesas, susilaikysime nuo paslaugų ir kitų detalių vertinimo.“

alfa.lt